Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-4296-223/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2-4296-223/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
I. N.
Atsakovas
S. Ž.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4296-223/2015
Pr. Nr.2-08-3-03119-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;116.4 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovui advokatui K. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui S. Ž. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovo dukrai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) iki 159,29 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo dukrai nepakanka, nes pasikeitė vaiko poreikiai. D. E. suaugo, jai reikia daugiau maisto, drabužių, avalynės ir kitų priemonių. E. įstojo į gimnaziją, kur yra didesni reikalavimai mokymo priemonėms, reikia mokėti mokyklos fondui (apie 10 Eur mėnesiui). Jau po išlaikymo priteisimo E. buvo diagnozuotas skydliaukės padidėjimas, alerginis rinitas, todėl reikalingos papildomos piniginės lėšos medikamentams. Vaistai skydliaukės gydymui kainuoja apie 40 Eur, alerginiam rinitui (tepalai ir tabletės)- apie 10 Eur. Reikalingos papildomos piniginės lėšos mergaitės nuolatiniam bilietui, nes reikia važinėti į gimnaziją. Be to, mergaitei reikia naujų rūbų, kurie atsižvelgiant į jos amžių, yra brangesni, išaugo maisto ir drabužių, komunalinių paslaugų kainos. Internetui reikalinga 6 Eur, telefonui - 3 Eur. Jos pačios pajamos palyginus su 2013 metais (kai buvo priteistas išlaikymas) sumažėjo. Ji dirba ½ etato ir gauna atlyginimą 130 Eur mėnesiui ir 18 Eur socialinę pašalpą. 2013 metais, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai E., ji gaudavo didesnes pajamas, t.y. invalidumo pašalpą 549 Lt (dabar tai būtų 159 Eur) ir minimalų darbo užmokestį. Brangaus turto neturi, nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, kuriame gyvena su dukra. Kita dalis buto priklauso atsakovui, kuris už komunalines paslaugas nemoka, o moka ji viena.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 29). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimu iš atsakovo S.Ž. jo nepilnametės dukters E. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį (b.l. 17-18). Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi po ½ dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Transporto priemonių ieškovė neturi (b.l. 8). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos 2015 metais yra 129,40 Eur, socialinė pašalpa 30,29 Eur bei vaiko išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo gaunama išmoka 42,84 Eur (b.l. 10, 21,23-24). Atsakovas SODROS duomenų bazėje yra įregistruotas kaip įsigijęs verslo liudijimą, jo faktinių pajamų nustatyti nepavyko (b.l. 38). Atsakovo vardu įregistruoti 3 automobiliai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminis vaiko poreikių pasikeitimas; vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. 1 d.) . Sprendžiant, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, tai pat yra būtina nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi ir, 2), aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – šiuo atveju,- padidėjimu.

Kaip matyti, ieškovė priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo būtinumą grindžia ta aplinkybe, kad išaugo dukros E. poreikiai, todėl reikia daugiau lėšų kad juos patenkinti, mergaitė ėmė lankyti gimnaziją, kur reikalingos papildomos išlaidos ugdymui ir lavinimui. Be to, po išlaikymo priteisimo momento (2013 metai) E. buvo diagnozuotos ligos, kurių gydymui ir profilaktikai reikalinga papildomos piniginės lėšos. Teismo diskrecijos teisė patikėti ieškovės paaiškinimais ir teismas iš esmės sutinka su tuo, kad vaiko poreikiai išaugo, nes nuo išlaikymo priteisimo (2013-05-22) praėjo daugiau kaip du metai. Mergaitė tapo paaugle, todėl natūraliai reikia daugiau lėšų maistui, drabužiams (kurie paauglei yra brangesni), higienos ir kitoms priežiūros priemonėms, išaugo kainos. Be to, mergaitei ėmus lankyti gimnaziją, išaugo išlaidos vaiko lavinimui, ugdymui, mokymo priemonėms ir pramogoms. Nepilnametei E. Ž. diagnozuotos ligos, t.y. skydliaukės padidėjimas ir alerginis rinitas, todėl reikalingos lėšos vaistams ir maisto papildams. Tokiu būdu, darytina išvada, kad ieškovė įrodė tą aplinkybę, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė ir todėl vaikui reikalingas didesnis išlaikymas. Kaip jau minėta, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas surinkti nepavyko, o ieškovės pajamos nuo 2013 metų sumažėjo, taigi išlaikymo dydis peržiūrėtinas ir dėl šios aplinkybės. Negalima pamiršti, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tuo aspektu anksčiau priteisto išlaikymo dydis neatitinka išaugusių nepilnametės E. Ž. poreikių, jos sveikatos būklės (diagnozuotos ligos) protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1 MMA.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi po ½ dalį buto. Ieškovė transporto priemonių neturi, atsakovo vardu registruoti trys automobiliai. Ieškovės pajamos yra apie 300 Eur per mėnesį (su pašalpomis ir išmokomis), atsakovo pajamų nefiksuojama, pajamas įrodančių duomenų byloje surinkti nepavyko. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas yra įsiregistravęs kaip dirbantis pagal verslo liudijimą. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra. Tokiu būdu, konstatuotina, kad atsakovas, turi galimybes dirbti ir gauti atlyginimą, o tuo pačiu ir teikti išlaikymą savo vaikui. Todėl šioje byloje atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažintina esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą.

Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas padidinant priteistą išlaikymą vaikui iki 159,29 Eur per mėnesį.

CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 str. 5 d. teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas (CPK 279 str.). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Tokiu būdu, padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. ( CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 metų gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-837/2013 priteisto vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 159,29 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti I. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 Eur žyminio mokesčio ir 5,76 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 14, 56 Eur valstybinės antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė