Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-175/2016;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45179-2015-7;

2016 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. civilinis ieškinys patenkintas ir iš V. P. priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimus pinigus, 2015 m. rugpjūčio 8 d. internetiniame portale „(duomenys neskelbtini)“ patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą traktorių „Case mxu 100,/2006/01“, melagingai įsipareigojo nukentėjusiajam R. S. parduoti traktorių „Case mxu 100,/2006/01“, ir pastarajam pervedus 2015 m. rugpjūčio 11 d. į kaltinamojo V. P. nurodytą M. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip avansą už įsigyjamą traktorių, 500 Eur, traktoriaus R. S. nepardavė, taip suklaidindamas nukentėjusįjį įgijo nukentėjusiajam R. S. priklausančius 500 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. 500 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis nuomonės dėl apeliacinio skundo neišsakė. Nuteistojo gynėja advokatė A. Fominienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir bausmę švelninti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 str. 5 d. reikalavimų ir neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme teigdamas, kad bausmė yra per griežta, prašo ją švelninti. Kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą sprendžia, kad nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl jį tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. P. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino iš karto, gailisi, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę pripažįstant V. P. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. taip pat, išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka, paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinus vienu trečdaliu. Todėl, nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo tomis pačiomis aplinkybėmis bausmę švelninti. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad V. P. anksčiau eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir tokio paties pobūdžio, padarymą, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, bausmės atlikimo metu. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nuo naujų tyčinių nusikaltimų darymo nesulaikė. Nusikalstamas veikas V. P. pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, nuo 2005 m. nusikaltimus daro sistemingai, skiriamos bausmės prevencinio poveikio neturėjo. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jam yra susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginis jo ankstesnio elgesio padarinys. V. P. ankstesnio gyvenimo būdo nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl jam ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, V. P. už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu šios rūšies bausmės vidurkis, kuri BK 64¹ str. pagrindu, kaltininkui pripažįstant kaltę ir nuoširdžiai gailintis, neginčijant nusikaltimo aplinkybių, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. P. paskirta galutinė trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius.

Nuteistasis V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreiškė prašymą byloje atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus M. D. ir I. R., kurie, pasak nuteistojo, patvirtins, kad nusikaltimą jis darė ne vienas. Išklausius proceso dalyvių nuomonę, nuteistojo prašymas buvo motyvuotai atmestas. Atkreipiamas dėmesys, kad V. P. nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde savo kaltės padarius nusikaltimą neginčijo, kitų asmenų, kaip bendrininkų, neįvardino, byla buvo nagrinėjama pareikšto kaltinimo, su kuriuo apeliantas sutiko, ribose. Iš V. P. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad V. P. patvirtino internete patalpinęs skelbimą ir susitaręs su skambinusiu asmeniu dėl traktoriaus pardavimo, nurodęs, į kokią sąskaitą pervesti rezervavimo mokestį. Dėl santykių su M. D. ir I. R. V. P. paaiškino, kad M. D. yra pažįstamas, jis buvo davęs savo sąskaitą, tuo metu buvo laisvėje. Apie vykdomą nusikaltimą M. D. nieko nežinojo. I. R. buvo pataisos namuose, davė savo sąskaitą, į kurią buvo pervesta 150 Eur. I. R. nesakė, kad pinigai gauti iš nusikaltimo (T. 2, b. l. 2). Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. P. savo parodymuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuslėpė tam tikras aplinkybes ar buvo verčiamas duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, byloje nėra. To neteigia ir pats nuteistasis. Nuteistajam V. P. kaltę pripažįstant ir esant aiškioms nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms, kurių, kaip minėta, nuteistasis neginčijo nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde, atlikti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje netikslinga. Toks proceso veiksmas, iš anksto žinant, kad įrodymų tyrimo metu nebus surinkta jokių naujų duomenų ar nustatyta naujų esminių šiai bylai faktinių aplinkybių, gali būti laikomas nepateisinamu proceso vilkinimu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę nėra, nėra jų ir apeliaciniame skunde nurodyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.