- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-941-302/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Trečiasis asmuo
- D. G.
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl pažeistų kreditoriaus teisių gynimo, tretieji asmenys antstolis D. B., D. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama antstoliui D. B. vykdyti išieškojimą ieškovės naudai iš skolininkei D. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 0,0800 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , bei ant jo pastatyto Sodo pastato., pažymėto plane lSlp, bendras plotas 105,92 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; ir 2) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (pastatytas neteisėtos statybos - neatlikta teisinė registracija - 2 aukštų mūrinis namas), Vilniaus r. sav., žemės sklypo plotas 0,0602 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) be atsakovės - hipotekos kreditorės sutikimo. Nurodė, kad atsakovė, vengdama duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, piktnaudžiauja savo teise, dėl ko pažeidžiami ieškovės kaip D. G. kreditorės pagrįsti teisiniai interesai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Leido antstoliui D. B. vykdyti išieškojimą ieškovės V. B. naudai iš skolininkei D. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio Skirgiškių k., SB (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 0,0800 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , bei ant jo pastatyto Sodo pastato, pažymėto plane lSlp, bendras plotas 105,92 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; ir Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (pastatytas neteisėtos statybos - neatlikta teisinė registracija - 2 aukštų mūrinis namas), Vilniaus r. sav., žemės sklypo plotas 0,0602 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) be atsakovės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) - hipotekos kreditorės sutikimo.
Teismas formaliai vertindamas įrodymus, sprendė, kad atsakovė kaip hipotekos kreditorė nepagrįstai neduoda sutikimo vykdyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, todėl tenkino ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad paskolos sutartis, kurios pagrindu įregistruota sutartinė hipoteka yra neatlygintinė. Centrinės hipotekos kreditoriaus įstaigos išrašas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad sutartine hipoteka Nr. 01120050009497 užtikrintos prievolės įvykdymo terminas apskritai nenurodytas, o sutartine hipoteka Nr. 01120060022450 – prievolės įvykdymo terminas apibrėžtas 30 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę pagal paskolos sutartį dienos. Šių aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą apie atsakovės A. Š. ir trečiojo asmens D. G. nesąžiningumą, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove.
Teismas nurodė, kad bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Sutartine hipoteka (kodas 01120050009497) atsakovės užtikrintas reikalavimas sudaro 12000 JAV dolerių, vidutinė įkeisto daikto rinkos kaina – 160000 Lt. Sutartine hipoteka (kodas 01120060022450) atsakovės užtikrintas reikalavimas sudaro 40000 Lt, vidutinė įkeisto daikto rinkos kaina – 40000 Lt, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad įkeisto žemės sklypo sąžiningam įgijėjui pereitų ir teisė į pastatą, teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad realizavus įkeistą žemės sklypą būtų galimybė iš to paties turto gauti patenkinimą ir atsakovei, ir ieškovei.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo D. G. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą už akių panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškovė neįrodė savo teisės pažeidimo, pati ieškinyje pripažino, kad jai nepavyko gauti atsakovės A. Š. atsakymo, nei leidimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka suvaržyto turto, nei neigiamo atsakymo, o tai reiškia, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą, o teismas - tenkinti ieškinį. Pats teismas šią aplinkybę pripažino skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atsakovei buvo surašytas siūlymas pateikti sutikimą ar nesutikimą, jog būtų išieškoma iš hipotekos kreditoriaus turto, tačiau siūlymas nebuvo įteiktas. Tokiu būdu teismas, gindamas nepažeistą ieškovės teisę, peržengė savo kompetencijos ribas ir parodė savo nešališkumą.
Teismo sprendimas už akių neatitinka pagrindinių teisės principų ir tarptautinės teisės nuostatų, kadangi teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, turėjo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė sprendimą nesant pateiktų tam tikrų dokumentų, t.y. paskolos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties bei hipotekos lakštų, kuriuos ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovės. Tokių trūkumų teismas neįpareigojo ieškovės pašalinti, t.y. pareikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus, kad ji pati siekė surinkti įrodymus, kas sukėlė abejones dėl teismo nešališkumo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teismui turėjo būti žinoma, kad ji viena augina nepilnametį sūnų ir kad sūnaus vienintelė gyvenamoji vieta yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , ir ant jo esantis sodo pastatas. Priimdamas sprendimą teismas neužtikrino sūnaus interesų apsaugos, pažeidė jo teises.
Ieškovės reikalavimas leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš viso trečiajam asmeniui priklausančio turto, anot apeliantės, nėra adekvatus jos tariamai pažeistų interesų gynimo būdas ir apimtis, kadangi šis turtas yra daug didesnės vertės nei ieškovei priteist suma – 20 000 Lt. Dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimas yra perteklinis, ekonomiškai nepateisinamas ir tolygus trečiojo asmens bei jos vaiko išmetimui į gatvę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 130 str., kuri gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, t.y. kai yra nežinoma adresato gyvenamoji vieta, darbo vieta ar kai CPK nustatyta tvarka negalima paskirti kuratoriaus. Tuo tarpu tokios aplinkybės atsakovės atžvilgiu nebuvo nustatytos.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą pagal ginčo teisenos taisykles.
Atsiliepimas
Ieškovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas už akių priimtas nepažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normų.
Trečiasis asmuo antstolis D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai konstatavo, kad sutartinėmis hipotekomis užtikrinti sandoriai yra sudaryti turint tikslą piktnaudžiaujant teisinėmis priemonėmis išvengti skolininkės turtinės prievolė išieškotojai. Parduodant turtą iš varžytynių prie išieškojimo prisijungs ir kiti kreditoriai, tačiau hipotekos kreditorės – A. Š. turtiniai interesai bus tenkinami pirmiausia, todėl toks turto pardavimas šio asmens interesų jokia apimtimi nepažeis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismui buvo pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl leidimo antstoliui vykdyti išieškojimą iš sutartine hipoteka suvaržyto turto, taip pat ar teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, procesinių dokumentų įteikimo būdus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš trečiojo asmens D. G. ieškovės V. B. naudai priteista bendra 20 400 Lt suma (20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų), kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi (b.l. 7-13). Vykdomosios bylos Nr. 0035/09/00876 duomenimis nustatyta, kad antstolio D. B. kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-179-39/2006, išduotas Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 dėl 20 400 Lt išieškojimo iš skolininkės D. G. išieškotojos V. B. naudai. Vykdymo metu antstolis D. B. areštavo trečiajam asmeniui D. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą (vykd.b.l. 20-21, 32-33). Iš Centrinės hipotekos įstaigos pateiktų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , ir ant sklypo stovintis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra apsunkinti sutartine hipoteka nuo 2006-09-22, hipotekos kreditorė - atsakovė A. Š., kuri skirta užtikrinti 2006-08-24 paskolos sutartį (b.l.15-18). Antstolis D. B. pagal V. B. prašymą, vadovaudamasis CPK 746 str., 2011-01-04, 2011-01-06 išsiuntė A. Š. siūlymą per 14 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie sutikimą ar nesutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės D. G. turto (vykd. b.l. 162, 165-166). 2011-02-09 antstolis informavo V. B. atstovą, kad įteikti siūlymo A. Š. siųsto adresais (duomenys neskelbtini) , nepavyko (vykd.b.l. 184). Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą siekdama apginti savo kaip D. G. kreditorės teisės, prašydama leisti antstoliui D. B. vykdyti išieškojimą iš skolininkei D. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto be atsakovės – A. Š. kaip hipotekos kreditorės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.
Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu už akių argumentai, nurodant, kad teismas gina nepažeistą ieškovės teisę, peržengia savo kompetencijos ribas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog CPK 746 straipsnio normos reglamentuoja išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus. CPK 746 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto arba per 14 dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima (CPK 746 str. 3 d.). Tuo tarpu Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 1.137 str. 2 d. nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CPK 746 str. nuostatos, kad vykdyti išieškojimą iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučiomis. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise (CK 1.138 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal C. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-394/2003).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia faktinė situacija, kad V. B. skolininkė D. G. jai priklausantį turtą apsunkino sutartine hipoteka siekdama užtikrinti paskolos sutarties, sudarytos su A. Š. 2006-08-24, įvykdymą, nors tuo tarpu teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tuo tarpu pagal V. B. naudai išduotą vykdomąjį raštą atliekant vykdymo veiksmus antstoliui nepavyko išieškoti priteistos 24 000 Lt sumos, nes kito turto, išskyrus suvaržyto hipoteka, skolininkė D. G. (šioje byloje trečiasis asmuo) neturi, o hipotekos kreditorė A. Š. be pakankamo pagrindo vengia duoti sutikimą vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinį ir išnagrinėjęs bylą jį tenkino, kadangi formaliai įvertinęs įrodymus, kaip to reikalauja CPK 285 str. 2 d., teismas visiškai teisingai konstatavo, kad ieškovės siekis apginti, jos manymu, pažeistas kreditorės teises yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismui turėjo būti žinoma, kad trečiasis asmuo turi nepilnametį vaiką, o priimtas sprendimas pažeidžia vaiko teises, taip pat apeliacinio skundo argumentai dėl didesnės turto vertės negu yra ieškovei priteista suma, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pažymėtina, kad byloje nepaneigiamas privilegijuotas hipotekos kreditoriaus statusas, kuris yra imperatyviai įtvirtintas įstatyme ir sudarantis galimybes hipotekos kreditoriui nuspręsti kada pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, tačiau tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti byloje kilusį ginčą, dėl kurio nėra galimybės tęsti vykdomojo išieškojimo iš skolininkei priklausančio turto, visiškai pagrįstai sudarė galimybę tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje, kurioje išieškoma skola iš D. G. V. B. naudai. Šioje byloje teismas nesprendė įkeisto turto pardavimo eiliškumo bei jo vertės klausimų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visi klausimai, susiję su hipoteka suvaržyto turto realizavimu, yra sprendžiami antstolio vykdomojoje byloje laikantis procesinės teisės normų, bendradarbiaujant vykdymo proceso dalyviams bei siekiant, kad būtų užtikrinta vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
Apeliantė be kita ko nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi antikonstitucine norma, įtvirtinta CPK 130 str., leidžiančia skelbti teismų pranešimus, teikti procesinius dokumentus ir atlikti kitokius veiksmus viešo paskelbimo interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ būdu, be to, teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant gali būti taikomas CPK 130 str., t.y. teismui buvo žinoma tiek atsakovės gyvenamoji, tiek darbo vieta, o kuratoriaus klausimas iš viso nebuvo spręstas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 130 str. įtvirtinta norma yra galiojanti, ji nėra panaikinta ar pripažinta antikonstitucine, todėl teisėjų kolegija atmeta argumentą apie tokios normos antikonstitucingumą kaip nepagrįstą.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 130 str. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek jos gyvenamosios vietos (kuri pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis yra paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta), tiek darbo vietos adresais (b.l. 31-35, 47, 59, 61, 64-67), tačiau jų įteikti nepavyko, nes adresatė nurodytais adresais nerasta, darbovietė, kaip nurodoma įteikimo pranešime, likviduota. Esant tokiems byloje duomenims, pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš ieškovės patikslinti atsakovės A. Š. gyvenamąją vietą arba nurodyti dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Ieškovė informavo teismą, jog kitos atsakovės buvimo vietos nežino, todėl ji renkasi procesinių dokumentų įteikimą per antstolius (b.l. 71), o vėliau ji paprašė leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nes per antstolį įteikti dokumentų nepavyko, o skirti kuratorių nėra galimybės (b.l. 81-82). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nutardamas procesinius dokumentus įteikti atsakovei A. Š. viešo paskelbimo būdu, procesinės teisės normų nepažeidė, jas taikė tinkamai bei sistemingai.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje turėjo būti taikomos ypatingąją teiseną reglamentuojančios proceso normos, kadangi kilus ginčui dėl teisės, nagrinėjamu atveju ieškovei siekiant apginti jos kaip kreditorės teises, ji pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, o teismas jį nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kadangi reiškiamas reikalavimas yra susijęs su hipotekos kreditoriaus sutikimu vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, A. Š., kuri yra hipotekos kreditorė, pagrįstai nurodyta atsakove, tuo tarpu D. G. – trečiuoju asmeniu, nes jos teisėms ir pareigoms priimtas sprendimas gali turėti įtakos, bet jai tiesiogiai nėra reiškiami jokie materialiniai reikalavimai, todėl jai nėra procesinio pagrindo turėti atsakovės statusą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė procesinės teisės normų, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 605 Lt bylinėjimosi išlaidų, ką patvirtina jos į bylą pateikti dokumentai apie jos susitarimą su advokatų profesine bendrija dėl atstovavimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose bei už suteiktas paslaugas sumokėtas pinigų sumas, todėl netenkinus apeliacinio skundo yra pagrindas šias išlaidas visa apimtimi priteisti iš apeliantės D. G.. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas atstovavimo išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus, taip pat neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytiems maksimaliems dydžiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 605 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.