Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35563-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 05.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine Ž. K. metu, tyčia įspyrė nukentėjusiajai Ž. K. į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. K. kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. K. sveikatą.

Be to, D. R. 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine Ž. K. metu, tyčia į nukentėjusiosios Ž. K. dešinę ranką metė kriaušę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą.

Be to, D. R. 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų M. R., gim. 2012 m., tai yra tyčia įspyrė nukentėjusiajam M. R. į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine Ž. K. ir jų bendrais vaikais D. R., gim. (duomenys neskelbtini)., M. R., gim. (duomenys neskelbtini), P. R., gim(duomenys neskelbtini). Su sugyventine Ž. K. kartu gyvena maždaug apie 14 metų. Su sugyventine sutaria gerai, tačiau kartais iškyla žodinių konfliktų, kadangi jo sugyventinė pyksta, kad jis per dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2020 m. rugsėjo 3 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, tačiau sutinka su kaltinime nurodytų laiku, jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo iš vakaro ir tarp jo ir jo sugyventinės Ž. K. kilo žodinis konfliktas, kadangi jis paprašė Ž. K. pinigų. Ž. K. nesutiko jam duoti pinigų, sakydama, kad jis juos pragers. Tuomet jis supyko, buvo susinervinęs ir priėjęs prie jos įspyrė jai į koją (kurią koją, neatsimena), sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuo jo įspyrimo Ž. K. galėjo atsirasti sužalojimai. Įspyręs Ž. K. į koją, jis išėjo iš namų. Vėliau tą dieną vakare jis grįžo į namus, daugiau jokio konflikto nebuvo ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, 2020 m. rugsėjo 4 d., ryte jis išvyko į darbą. Vakare apie maždaug 20.00 val. grįžo į namus. Grįžo į namus išgėręs. Kiek pamena Ž. K. supyko, kad jis vėl grįžo į namus išgėręs. Ž. K. pradėjo rėkauti ant jo, jam priekaištauti, kad jis vėl girtas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jį visas tas konfliktas išvedė iš kantrybės, todėl norėdamas, kad Ž. K. neberėktų, pradėjo mėtyti aplink buvusius daiktus. Kiek pamena ant stalo buvo padėtas indas, kuriame buvo pridėta kriaušių. Paėmęs vieną kriaušę jis ją metė į sugyventinę. Kur pataikė iš kriaušės savo sugyventinei, tiksliai nurodyti negali, kadangi neatsimena, tačiau sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad pataikė Ž. K. į dešinę ranką. Tuo metu kai tarp jo ir Ž. K. vyko konfliktas netoliese buvo jų sūnus M. R., tiksliai nepamena dėl ko, tačiau sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis įspyrė savo sūnui M. R. į kojas. Dėl ko jis taip pasielgė tiksliai nurodyti negali, kadangi buvo nemažai išgėręs, tačiau sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis išgėręs galėjo įspirti savo sūnui M. R. į kojas ir nuo jo įspyrimo M. R. galėjo atsirasti sužalojimai kokie yra nurodyti kaltinime. Paskui jis prisėdo virtuvėje parūkyti, ir kiek pamena, netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Dėl šių savo poelgių labai gailisi. Jei nebūtų išgėręs būtų tikrai taip nepasielgęs (b. l. 102-104).???

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios Ž. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji gyvena Jaunystės g. 9-18, Upninkų k., Jonavos r. sav. Kartu su ja gyvena jos sugyventinis D. R. ir jų nepilnamečiai vaikai D. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su sugyventiniu gyvena maždaug 14 metų. D. R. turi priklausomybę nuo alkoholio. Išgėręs D. R. būna agresyvus. 2020 m. rugsėjo 3 d. ryte, apie 05.30 val., tarp jos ir jos sugyventinio D. R. kilo žodinis konfliktas, kadangi D. R. buvo girtas ir reikalavo iš jos pinigų. Ji D. R. pasakė, kad neduos jam pinigų, kadangi jis juos prageria. D. R. negavęs pinigų tapo agresyvus priėjo prie jos ir vieną kartą kaire koja jai įspyrė į jos kairę koją (į šlaunį). Nuo suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą, jai labai skaudėjo koją. Nuo suduoto smūgio jai ant kojos atsirado mėlynė. Įspyręs jai į koją D. R. išėjo iš namų. Tą dieną ji policijos nekvietė, kadangi turėjo išleisti vaikus į mokyklą. Vėliau tą pačią dieną D. R. vakare grįžo į namus girtas, parūkė ir užmigo ant fotelio. 2020 m. rugsėjo 4 d. ryte D. R. išėjo į darbą. Vakare maždaug apie 20.00 val., D. R. grįžo į namus girtas. Grįžęs į namus D. R. pradėjo rėkauti ant jos, kaltinti ją neištikimybe. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. D. R. pradėjo mėtyti aplink jį buvusius daiktus, paėmęs nuo stalo kriaušę metė į ją ir pataikė jai į dešinę ranką, dėl ko ji juto fizinį skausmą, ranka buvo paraudusi. Tuomet D. R. norėjo paimti ant žemės buvusį kačiuką, tačiau jų sūnus M. R. pirmesnis paėmė kačiuką, kad D. R. jo nesužeistų ir bėgo į kambarį. Tada D. R. dešine koja įspyrė M. R. į dešinę koją. M. R. labai išsigando, verkė. Sakė, kad po suduoto smūgio jautė fizinį skausmą ir kad bijo savo tėčio. Ji vėliau apžiūrėjo savo sūnų ir jam ant dešinės kojos buvo atsiradusi mėlynė. Po suduotų smūgių D. R. atsisėdo virtuvėje prie viryklės ir pradėjo gąsdinti, kad susprogdins namą. Tuomet ji paėmusi mobilųjį telefoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Medikų pagalba jai nebuvo reikalinga. Ji niekur nesikreipė ir nesigydė. Dėl jos sūnui M. R. sukelto fizinio skausmo jie pas gydytojus nesikreipė ir niekur nesigydė (b. l. 42-44).???

2020 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. G 2177/2020 (02) nustatyta, kad Ž. K., nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51).

2020 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. G 2178/2020 (02) nustatyta, kad M. R. nustatyta kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padarytas buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 64).???

2020 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini), trijų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Paskutinėje laiptinėje laiptais užlipus į trečią aukštą, dešinėje pusėje matomos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, pro jas patenkama į koridorių. Dešinėje virtuvė, kurioje skalbimo mašina, virtuvinis komplektas, dujinė viryklė, dujų balionas, šaldytuvas, stalas, kėdes, ant žemės mėtosi cigarečių nuorūkos. Koridoriuje durys į kambarius Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) lova, ant kurios sudėta patalynė, stalas, sekcija, staliukas su foteliais, kampe stovinti lova. Kambaryje Nr (duomenys neskelbtini) stalas, lovos, dulkių siurblys, žaislai. Pėdsakų reikšmingų tyrimui nepastebėta (b. l. 29-31).???

2020 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini)bute esančioje virtuvėje sugyventinis D. R. (nustatytas 2,69 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui dėl alkoholio vartojimo Ž. K. (nustatytas 0,00 promilių girtumas) metė lėkštes ir metęs vaisių kriaušę pataikė į dešinę ranką. Dėl to nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sukeltas dešinės rankos dilbio paraudimas. Ž. K. GMP pagalbos atsisakė. Butas tvarkingas. Sudaužytų lėkščių nėra, virtuvėje ant žemės daug nuorūkų. Nukentėjusioji išsigandusi. D. R. atvykus policijos pareigūnams buvo agresyvus, šūkavo. Konflikto aplinkoje gyvenantys vaikai M. R., D. R., P. R., nematė, nes buvo kitame kambaryje, tačiau girdėjo. Vaikai atrodė išsigandę (b. l. 25-28).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. 21.55 val. D. R. nustatytas 2,69 prom., girtumas. 2020 m. rugsėjo 4 d. 21.28 val. nukentėjusiajai Ž. K. girtumas nenustatytas – 0,00 prom., (b. l. 67).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, tuo tarpu BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma mažamečio atžvilgiu.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi jis tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose adresu Jaunystės g. 9-18, Upninkų k., 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 05.30 val. įspyrė nukentėjusiajai Ž. K. į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. K. kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. K. sveikatą, o 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. į nukentėjusiosios Ž. K. dešinę ranką metė kriaušę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą. D. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose adresu Jaunystės g. 9-18, Upninkų k., 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų M. R., gim. 2012 m., t. y. įspyrė nukentėjusiajam M. R. į kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatą. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime ir specialistų išvadose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. R. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (b. l. 129-131). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 133).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos trys baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. R. teistas 2014 m. spalio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs (b. l. 114-117, 118-121), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 122-123), dirbantis (b. l. 111), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultuotas 2015 m. spalio 6 d. po lygtinio teistumo dėl smurto šeimoje ir 2019 m. gruodžio 16 d. dėl alkoholio vartojimo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, šiuo metu nesilanko ir nesigydo (b. l. 126).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, D. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai jog praeityje kaltinamasis teistas dėl smurto panaudojimo nukentėjusios Ž. K. atžvilgiu, nors teistumas šiuo metu jau išnykęs, bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas trijų smurtinių nusikalstamų veikų padarymu prieš savo šeimos narius, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš M. R.) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši subendrinta bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis su už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 3 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį – 25 arešto paras.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju D. R. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), yra darbingo amžiaus ir dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti D. R. taikant mažesnį nei vidurkis – 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė taikyti intensyvią priežiūrą tik pirmus du mėnesius, tačiau vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, intensyvi priežiūra vykdoma visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam paskirtinos šios pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktai).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 21.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. 15.10 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 83).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 3 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.), 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.), 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš M. R.), ir nuteisti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 3 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.), padarymą – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš M. R.) – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.) ir 140 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika prieš M. R.) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. R. 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bendrintina su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 3 d. nusikalstama veika prieš Ž. K.), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti D. R. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 21.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. 15.10 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. R. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (ar kitoje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje) laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti D. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti D. R., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.