- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- I-8513-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03068-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 5 500 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-07-25 jo laisvė Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes visą laikotarpį jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,1 kv. m kameros ploto. Kalėdamas perpildytose kamerose, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomą diskomfortą, jautėsi suirzęs, sutriko miegas. Pagal teismų praktiką, kalėdami perpildytose kamerose asmenys patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., todėl Lietuvos valstybei, pagal CK 6.271 str., kyla pareiga atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi skunde nurodytu laikotarpiu jam buvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas minimalus 3,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 1 būrio 111 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 13,47 kv. m, įrengtos 4 miegamos vietos. Vadinasi, vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,36 kv. m ploto, todėl pareiškėjo teisių Vilniaus PN pažeisti negalėjo. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, todėl jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo I. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-07-25 buvo apribota pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti 5 500 Eur neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus PN jis buvo kalinamas perpildytose kamerose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1¹.1 p. nustatyta, kad iki Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ patvirtinto projekto įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Vadinasi, nagrinėdamas kilusį ginčą, teismas turi nustatyti, ar Vilniaus PN administracija užtikrino, kad pareiškėjui tektų 3,1 kv. m kameros ploto.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-07-25 Vilniaus PN bausmę atliko 1 būrio 111 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 13,47 kv. m ir kurioje įrengtos 4 miegamos vietos. Vilniaus PN duomenys, kurie iš esmės atitinka pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. neteisėti Vilniaus PN veiksmai. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.