- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- A-3965-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00195-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. M.-A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. M.-A. prisistačiusio asmens sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. M.-A. prisistačiusį asmenį (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Minėtas Užsienietis savavališkai pasišalino iš Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovyklos ir kartu su kitais 2 užsieniečiais ir 1 nepilnamečiu buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnų. Pareigūnams Užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Iš Užsieniečio buvo paimti dokumentai, išduoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo pristatytas į Centrą. Centras nustatė, kad pirmą kartą į Lietuvos Respublikos jis atvyko 2021 m. liepos mėnesį, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, buvo pareiškęs norą prašyti prieglobsčio ir todėl buvo laikinai apgyvendintas Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, iš kurios pasišalino. Centras teigė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, veikė bendrininkų grupėje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, savavališkai pasišalino iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos, todėl gali vėl bandyti išvykti ir pasislėpti. Tinkamas Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius.
3. Užsienietis nurodė, kad nesutinka su sulaikymu. Teigė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko, nes (duomenys neskelbtini) draugavo su mergina, kuri dingo, o jos broliai grasino Užsienietį nužudyti, jeigu jis nepadės surasti merginos, todėl išvyko į Europą, kur jam yra saugiau. Pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Bėgti neketino, norėjo nuvažiuoti į Kauną.
4. Užsieniečio atstovas prašė teikimo netenkinti, o skirti Užsieniečiui švelniausią alternatyvią sulaikymui priemonę.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo paaiškinimai apie atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes yra miglotos. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir jo atvykimo tikslas nėra aiškus. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, Lietuvos Respublikoje minėtas asmuo neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių bei kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Užsienietis neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendė, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jį sulaikė remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės bei nebuvo proporcingas.
8.2. Užsienietis nurodo, kad bėgti iš Lietuvos Respublikos jis neketino, norėjo nuvažiuoti į Kauną. Tyčios pažeisti apgyvendinimo ir išvykimo tvarkos jis neturėjo. Užsienietis supranta, kad pasielgė netinkamai, dėl to gailisi. Jis nusipelnęs teismo pasitikėjimo, o jo vienkartinis tariamas bandymas išvykti buvo atsitiktinis, kitokių pažeidimų jis nėra padaręs. Užsienietis suprato savo elgesį ir neketina jo kartoti – jo tikslas yra gauti prieglobstį.
8.3. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis galėtų išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikščioti. Užsienietis liktų Lietuvoje, jei jam būtų suteiktas prieglobstis. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
Atsiliepimas
9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama.
9.2. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, jis buvo supažindintas su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka, buvo informuotas, kad kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje – jis privalo būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, buvo pastebėtas ir sulaikytas, tokie jo veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir jis gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.
9.3. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų, tai indikuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tikėtina, kad jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.
9.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kyla rizika, jog Užsienietis pasišalins iš Centro.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. M.-A. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Teikimą, jį tenkino ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 17 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
13. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).
15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).
16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).
17. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų neturėjimas, prieglobsčio prašymas tik po sulaikymo, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos, kt.) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta). Taigi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimo yra nepagrįsti.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog jis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmetami.
19. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. M.-A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.