- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-701-443/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00623-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pažeidėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio vairuotoju-sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas M. D. surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 12 d. 00.30 val. Šakių r. sav., Šakių mieste, E. S. g. 2, vairuodamas automobilį VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino, po eismo įvykio vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai.
Motyvuojamoji dalis
M. D. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas faktines aplinkybes, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė. Nurodė, kad iš įvykio vietos jis tikrai nebėgo. Nemanė, kad yra padaryta žala. Po smūgio išsigando bei pasimetė, nepagalvojo, kad po įvykio reikia pranešti apie tai policijai. Grįžęs namo apie įvykį papasakojo tėvui, kuris pasakė, kad apie įvykį visgi reikėjo pranešti. Jau abu norėjo vykti į policijos komisariatą, tačiau po kokių 10 minučių policijos pareigūnai patys atvyko pas juos į namus.
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. D. vairuodamas automobilį VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 12 d. naktį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į tvorą. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė, su kuria M. D. atsitrenkė į tvorą, savininkas yra M. D. tėvas R. D.. Tačiau įvykio metu M. D. buvo faktinis transporto priemonės savininkas ir teisėtas jo valdytojas. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas tik M. D. vairuotas automobilis. Tai patvirtina Marijampolės apsktiries priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-11-14 pažyma, kurioje nurodyta, kad materialinė žala Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos turtui nebuvo padaryta (b. l. 19) bei byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 7-8). Byloje duomenų, jog M. D. įvykio metu naudojo automobilį neteisėtai nėra, todėl M. D. laikomas teisėtas jo valdytoju. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pažymėtina, kad pagal KET 222. punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Iš to seka, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010).
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, padaryta žala aplinkai ar aplinkiniams. Taigi, byloje nėra duomenų, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusį M. D. vairuotą automobilį VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų padaryta žala ar eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus. Byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas dėl M. D. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. M. D. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pradėta teisena, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostata, nutraukina, nesant M. D. veikoje šio teisės pažeidimo sudėties.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant E. Į. šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220. punktas), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę, nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu M. D. apgadino tik savo paties vairuotą transporto priemonę, kuri buvo jo teisėtame valdyme, o KET nenumato pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, pagrindo patraukti M. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį irgi nėra, todėl M. D. atžvilgiu pradėta teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostata, nutraukina nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmuose tų pažeidimų sudėčių.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.