Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. birželio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2008 m. liepos 19 d. iki 2008 m. liepos 21 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos būti namuose Ignalinoje, Geležinkelio g.13-5 nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos bendrauti su A. P.;

2) 2012 m. kovo 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams;

3) 2012 m. gruodžio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta bausmė – areštas 35 paroms, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams ir trims mėnesiams bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atlikęs 2015 m. rugsėjo 9 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2017 m. balandžio 19 d. 11 val. 15 min. – 11 val. 29 min. Ignalinoje, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18682-17 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad iš jo automobilio „Nissan Primera“, išdaužus galinį lango stiklą, pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), piniginė, kurioje buvo apie 380 eurų, asmens tapatybės kortelė, DNB banko kreditinė kortelė ir iš po automobilio dangčio pagrobtas akumuliatorius.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 88-91), jog, duodamas parodymus, kad iš jo automobilio „Nissan Primera“ išdaužus lango stiklą buvo pagrobti mobilaus ryšio telefonas „Galaxy J5“, piniginė, kurioje buvo apie 380 Eur, asmens tapatybės kortelė ir DNB banko kreditinė kortelė ir iš po automobilio dangčio pagrobtas akumuliatorius, suklaidino policijos pareigūnus, nes tuo periodu vartojo alkoholį, todėl telefoną ir piniginę su dokumentais galėjo pamesti, o akumuliatorių pats atidavė R. B. už tai, kad atvežė į Vilnių.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 49-52), kad pažįsta E. P., bet bendrauja su juo nedažnai. 2017 m. balandžio 15 ar 16 dieną, tiksliai neprisimena, paskambino E. P. draugas R. B. ir perdavė telefoną E. P., kuris prašė nuvežti į Vilnių pasiimti daiktų, nes iš Vilniaus išsikrausto. Už paslaugą žadėjo atiduoti automobilį „Nissan“. Aiškino, kad automobilis turi tik vieną defektą – išdaužta vairuotojo pusės galinė orlaidė, kurią pats išdaužė, nes reikėjo patekti į automobilį, o raktelių neturėjo. Sutiko padėti ir atvažiavo į Mielagėnus, kur pas R. B. buvo E. P.. Ten sėdo į R. B. automobilį „VW GOLF“ ir išvažiavo į Vilnių. Kartu važiavo R. B. ir A. S.. Apie tai, kad automobilio langą išdaužė pats, E. P. kalbėjo ir pakeliui į Vilnių. Atvažiavo į kažkokį prie Vilniaus esantį kaimą. Sustojo prie pilkos spalvos automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo atrakintas. Apžiūrėjęs pamatė, kad išdaužta galinio lango orlaidė. E. P. sakė, kad šalia esančiame name yra jo daiktai – telefonas ir nešiojamasis kompiuteris, kuriuos nori paimti, bet namas buvo užrakintas ir niekas jo neįleido. Nesakė, kad iš automobilio dingo daiktai. E. P. automobilyje rado ir pasiėmė butelį sidro, o atidaręs automobilio variklio dangtį, išėmė ir atidavė R. B. akumuliatorių. Važiuodamas atgal, Pabradėje sustojo prie parduotuvės „Maxima“ ir nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo prie automobilio, E. P. nebuvo. Draugai pasakė, kad jis susipyko su A. S. ir pabėgo.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 56-59), kad 2017 m. balandžio 15 d. su pažįstamu V. B. buvo Bernotų kaime, kai V. B. paskambino E. P.. Po pokalbio V. B. pasakė, kad E. P. prašo nuvežti į Vilnių pasiimti daiktus, o už nuvežimą žada atiduoti automobilį. Kartu su V. B. atvažiavo į Mielagėnų kaimą, kur buvo E. P. ir R. B.. Visi kartu R. B. automobiliu, kurį vairavo V. B., išvažiavo į Vilnių. Atvažiavo į kaimą prie Vilniaus. Ten šalikelėje stovėjo E. P. automobilis „Nissan Primera“. Automobilis buvo atrakintas, bet raktelių E. P. neturėjo ir aiškino, kad raktelius paliko name. Iš E. P. pasakojimo suprato, kad tame name jis gyveno pas draugus. Į namą jis nepateko, nes buvo užrakintas. Siūlė kam nors paskambinti, kad atrakintų duris, bet E. P. pasakė, kad negali paskambinti, nes jo telefonas pavogtas. Pagal E. P. pasakymą suprato, kad telefonas pavogtas kažkada anksčiau. Automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo pusėje esanti galinė orlaidė buvo išdaužta, bet E. P. dėl to nenustebo. Buvo akivaizdu, kad jis apie tai jau žinojo. Matėsi, kad automobilyje buvo girtauta, nes viduje mėtėsi tušti alkoholio buteliai. E. P. nesakė, kad iš automobilio dingo kažkokie jo daiktai. E. P. iš po automobilio variklio dangčio išėmė akumuliatorių ir atidavė R. B., kaip atlygį už tai, kad atvežė į Vilnių. Važiuodami iš Vilniaus sustojo Pabradėje prie parduotuvės „Maxima“ ir E. P. kažkur išėjo. Atsimena, kad Mielagėnų kaime E. P. kalbėjo, jog ieškos savo telefono ir piniginės.

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l.63-66), kad 2017 m., balandžio 15 d., pas jį į namus Mielagėnų kaime atėjo pažįstamas E. P. ir paprašė nuvežti į Vilnių. Sakė, kad iš Vilniaus reikia pasiimti daiktus: piniginę, telefoną, kompiuterį ir kitus daiktus. Buvo neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl vairuoti negalėjo, bet paskambino pažįstamam V. B. ir paprašė nuvežti į Vilnių. Paaiškino, kad E. P. už nuvežimą atiduos jiems abiem savo automobilį „Nissan Primera“. V. B. sutiko ir atvažiavo kartu su pažįstamu A. S.. V. B. savo automobilį paliko kieme, o jo automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis, V. B., A. S. ir E. P. išvažiavo į Vilnių. Pakeliui E. P. pasakojo, kad išdaužė savo automobilio vairuotojo pusėje esančio lango stiklą, nes negalėjo patekti į automobilį. Atvažiavę į kažkokią vietovę prie Naujosios Vilnios, sustojo prie šalikelėje stovinčio E. P. automobilio „Nissan Primera“. Matė, kad automobilio kairėje pusėje esančio lango stiklas išdaužtas. Automobilis buvo atrakintas. Suprato, kad E. P. neturi automobilio raktų, nes jų ieškojo. Aiškino, kad turi patekti į šalia esantį namą, bet nepateko, nes name nieko nebuvo. Tada E. P. išėmė iš automobilio „Nissan Primera“ akumuliatorių ir jam atidavė. Padėjo akumuliatorių į savo automobilį ir visi kartu išvažiavo į namus. Akumuliatorių turi pasidėjęs savo name. Vėliau sužinojo, kad E. P. kreipėsi į policiją, dėl automobilio „Nissan Primera“ išdaužto kairės pusės lango stiklo ir iš automobilio dingusių mobilaus ryšio telefono, piniginės ir akumuliatorius. Tai sužinojęs, suprato, kad E. P. melagingai pranešė apie vagystę, nes tikrai žinojo, kad akumuliatorių jis pats jam padavė ir stiklą pats išmušė.

Liudytojas Andrejus Kazimeranecas (Andrej Kazimeranec) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 70-73), kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju 2017 m. balandžio 19 d. apie 11 val. į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatą kreipėsi E. P. ir pranešė, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 17 val. pamatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, išdaužtas jo automobilio „Nissan Primera“ kairėje pusėje esantis galinis stiklas. Nurodė, kad iš automobilio buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“, piniginė, kurioje buvo apie 380 Eur, jo asmens tapatybės kortelė, DNB banko kreditinė kortelė, o iš po automobilio dangčio pagrobtas akumuliatorius. E. P. apklausos metu nurodė, kad paskutinį kartą savo daiktus matė 2017 m. balandžio 14 d. apie 16 val. ir visi daiktai buvo automobilio viduje, priekinėje dalyje po magnetola. E. P. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jam tai buvo išaiškinta ir jis tai patvirtino savo vardu, pavarde ir parašu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolas (b.l.16-21) patvirtina, kad E. P. 2017 m. balandžio 19 d. policijos pareigūnui pateikė pareiškimą ir davė parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką – iš jo automobilio „Nissan Primera“ pagrobtus mobiliojo ryšio telefoną, piniginę su 380 Eur, asmens tapatybės kortele, banko kredito kortele ir automobilio akumuliatorių.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 22-24) ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad V. B. 2017 m. gegužės 16 d. pateikė kompiuterinę laikmeną su šešiomis nuotraukomis, padarytomis 2017 m. balandžio 15 d. 19 vai. 30 min., kuriose iš visų pusių pavaizduotas automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini), ir vienoje iš nuotraukų matomas automobilio variklio skyriuje esantis akumuliatorius.

Įvertinęs liudytojų V. B., A. S., R. B. ir A. Kazimeraneco parodymus, pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolą, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolus, paties kaltinamojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad E. P. 2017 m. balandžio 19 d., pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas sprendžia, kad esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, E. P. neskirtina Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, o, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą baudą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o E. P. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ingos Kibickaitės 2017 m. spalio 24 d. nutarimais E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 92-97). Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekama kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – penkiolikos minimalių gyvenimo lygių, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturi eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki dešimties minimalių gyvenimo lygių, tai yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ingos Kibickaitės 2017 m. spalio 24 d. nutarimu E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis E. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.