Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. tuo, kad 2007-05-01, apie 20.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas svečiuose pas S. J., (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė S. J. motinai E. M. priklausantį 1000 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D 500“ kartu su materialinės vertės neturinčia SIM kortele „Labas“.

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. tuo, kad tą pačią dieną, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad G. B. pagrobė paminėtą mobiliojo ryšio telefoną, šį mobiliojo ryšio telefoną kartu su G. B. pagal rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį pardavė UAB „Eurotėja“, esančiai (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos S. J. parodymus ir rėmėsi jos parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, lygino tik su jos parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, nelygino jų su kitų asmenų parodymais. Teismas neįvertino to, jog G. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad S. J. jis tik šūktelėjo, kad paima mobiliojo ryšio telefoną, kad parašytų draugui žinutę, tačiau atsakymo ir leidimo iš jos negavo. Apeliantas pažymėjo, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu S. J. buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl negalima vienų kurių nors jos parodymų laikyti teisingesniais.

Prokuroras skunde nurodo, kad teisme nebuvo apklausta liudytoja V. S., kuri su išteisintaisiais buvo svečiuose pas S. J., apie telefono vagystę sužinojo iš S. J. ir bendrų pažįstamų.

Be to, prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai išteisino ir V. S., nes pastarasis žinodamas, jog mobiliojo ryšio telefonas yra S. J., žinodamas, kad telefonas gautas nusikalstamu būdu, pagrobtas, šį turtą realizavo, pinigus pasidalijo su G. B.. Prokuroras mano, kad surinktų įrodymų pakanka G. B. bei V. S. kaltei įrodyti, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nuteisti jį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2007-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., atleisti ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai, įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos S. J. parodymus ir vadovavosi jos parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 16-17), esmingai skiriasi nuo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 134-149). Pirmu atveju ji nurodė, kad telefonas iš jos buvo pavogtas, o teisiamajame posėdyje anksčiau duotus parodymus ji paneigė, nurodė, kad mobilųjį telefoną G. B. paskolino. Teisme S. J. ne tik patvirtino sakanti tiesą, bet ir paaiškino anksčiau duotų parodymų pakeitimo priežastį. S. J. parodė, kad anksčiau sakė, jog telefonas dingęs todėl, kad bijojo mamos, nes mamai (nukentėjusiajai E. M.) nesant namuose savo elgesiu sukėlė daug problemų. Nėra jokio pagrindo netikėti tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. melavo todėl, kad siekė nepabloginti savo ir motinos tarpusavio santykių. Nukentėjusioji E. M. teisme patvirtino, jog duktė prisipažino, kad telefoną buvo paskolinusi. Vertindamas visus S. J. parodymus, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnametės liudytojos S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl pagrįstai nutarė vadovautis šios liudytojos parodymais, duotais teisiamajame posėdyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. parodė, kad iš jos buto buvo pagrobtas 1000 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 5-6), o teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad paskolinto G. B. telefono vertė buvo tik 300 litų. Akivaizdu, kad tiek S. J., tiek jos motinos E. M. parodymai yra prieštaringi. Motinos parodymai keitėsi priklausomai nuo to, kaip keitėsi dukters parodymai. Pareiškime policijai parašė ir savo parodymuose nukentėjusioji parodė tai, ką jai pasakojo duktė. Tačiau jau pirminiuose nukentėjusiosios parodymuose matyti, jog ji suprato, kad duktė nuo jos tiesą slepia (t. 1, b. l. 2, 5-6). Prokuroras skunde nurodo, kad jokio S. J. ir G. B. susitarimo dėl telefono paskolinimo negalėjo būti, nes G. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94-95), bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b. l. 134-149) parodė, kad jis tik šūktelėjo, jog paima telefoną, tačiau atsakymo bei leidimo iš S. J. negavo, o išėjęs iš namų, telefoną kartu su V. S. pardavė. Tokia prokuroro išvada nėra neginčytina. Nors G. B. iš S. J. kategoriško draudimo ar sutikimo, kad gali pasinaudoti telefonu, neišgirdo, tačiau teisiamajame posėdyje S. J. tokį sutikimą patvirtino, parodė, kad leido naudotis telefonu tol, kol grįš jos motina. Iš byloje esančios UAB „Europėja“ ( lombardo paslaugos) sutarties Nr. 3821 (t. 1, b. l. 10) turinio matyti, kad telefonas buvo ne parduotas, o užstatytas ir vieno mėnesio laikotarpiu, grąžinus lombardui už telefoną gautus pinigus, jį buvo galima atsiimti. Išteisintasis G. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog užstatytą telefoną žadėjo išsipirkti po savaitės (t. 1, b. l. 138).

Liudytoja V. S., kuri tą patį vakarą kaip ir išteisintieji buvo svečiuose pas S. J., įvykių eigą matė tik iki to laiko, kai S. J. bute buvo sudaužytas balkono durų stiklas. Po to ji išėjo namo, o abu išteisintieji liko pas S. J.. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobiliojo ryšio telefono ji nematė, prašymo pasinaudoti telefonu negirdėjo, apie telefono dingimą sužinojo tik kitą dieną (t. 1, b. l. 18-19). Ši liudytoja apie telefono pagrobimo aplinkybes nieko reikšmingo nepaliudijo. Ji ar kiti asmenys apie telefono paėmimo iš S. J. buto aplinkybes galėjo žinoti iš S. J. pasakojimų, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau buvo skirtingi, o patys įvykio liudytojais nebuvo.

Prokuroro argumentas, kad V. S. išteisintas nepagrįstai, yra ginčytinas. V. S. mobiliojo ryšio telefoną pamatė tik lauke, išėjus iš S. J. buto tuojau pat sudaužius balkono durų stiklą, kai telefoną jam parodė G. B.. Kadangi teismas nustatė, jog E. M. telefonas buvo paimtas gavus S. J. leidimą juo pasinaudoti, o G. B. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., požymių nenustatyta, todėl pagrįstai išteisintinas ir V. S., nes, nesant nusikalstamu būdu gauto turto, V. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., sudėties požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte nurodyta, kad „Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo išva­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kaltinamo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai tik ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti“. Išanalizavus bylos medžiagą akivaizdu, kad nukentėjusiosios E. M., liudytojos S. J., išteisintųjų parodymuose yra esminių prieštaravimų, keliančių abejones dėl išteisintųjų kaltės ar jos nebuvimo, tačiau galimybės toms abejonėms pašalinti yra išnaudotos, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir dėl išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.