Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2007-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-885-211-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-10-03
Bylos Nr.
1A-885-211-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbiene (pirm.), Teresele Kazlauskiene, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Simonas Bareika
Kategorijos
NuorašasPranešeja Laureta Ulbiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-885/2007 mTeisejas Valdas Petraitis Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2;1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.5.2;1.2.26.3;2.1.6.2;2.4.6.3.2;2.4.6.4.1;2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2007 m. spalio 3d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Lauretos Ulbienes,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantejienei,gynejui advokatui Simonui Bareikai,nuteistajam A. J.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 1 d. laisves atemimu penkiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos bausmiu apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo 2005-10-27 nuosprendžiu paskirtaja bausme, nuteistajam A. J. paskiriant galutine subendrinta bausme-laisves atemima vienuolikai menesiu, bausme atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate :

A. J. nuteistas už tai, kad 2005-06-29 apie 10.20 val. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini) apklausiamas šios tarnybos tyrejo E. L. itariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-028-05, viešai kitu asmenu akivaizdoje vartojo necenzurinius žodžius ir ižeidinejo E. L. keiksmažodžiais rusu ir lietuviu kalbomis.

Be to, jis 2005-06-29 apie 10.20 val. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), grasino apspjaudyti ir užkresti tuberkulioze šios tarnybos tyreja E. L., tokiu budu sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikata, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali buti ivykdytas, kadangi pagal 2006-03-09 specialisto išvada Nr. G1859/06(01) neatmetama galimybe, kad 2005-06-29 jis sirgo tuberkulioze, kuria užsikreciama dažniausiai oro lašeliniu budu.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. birželio 18 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad teismas nepagristai pripažino ji kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir 290 str., kadangi jo veiksmuose nera šiu nusikaltimu sudeciu. 2005 m. birželio 29 d. apie 10.20 val. ji apklausiant tyrejui E. L. itariamuoju, jis ne karta išsireiške necenzuriniais žodžiais tiek lietuviu klb., tiek rusu klb., taciau jis neturejo jokios tycios ižeisti ji apklausinejancio pareiguno E. L., tokiu budu jis tik del susikaupusios emocines itampos išreiške savo nepasitenkinima del ilgalaikes izoliacijos nuo šeimos, visuomenes. Teismas del apklausos metu pasakytu necenzuriniu žodžiu pripažino ji kaltu pagal BK 290 str., numatanti baudžiamaja atsakomybe už ižeidima savo pareigas einancio valstybes tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens. Istatymu leidejas nepateikia "ižeidimo" savokos. Taciau baudžiamosios teises teorijoje pripažistama, jog asmens ižeidimas (taip pat ir pareiguno) yra tuomet, kai pateikiamas bendras neigiamas jo asmenybes ivertinimas, diskredituojantis ji ir kenkiantis jo moraliniam prestižui tiek aplinkiniu, tiek ir jo paties akyse. Ižeidimas yra adresuojamas konkreciam asmeniui. Apklausos metu jis išsake ne viena necenzurini žodi, taciau jie nebuvo skirti konkreciam pareigunui. Apklausos metu jam buvo žinoma, kad liudytojo I. L. iniciatyva pasklido kalbos, suteikusios formalu pagrinda jam pratesti suemima , nes šis liudytojas ji apkaltino tariamu poveikiu (per savo žmona) jam kaip liudytojui. Del šiu priežasciu jis apklausos metu negalejo susilaikyti nepareiškes savo nuomones apie I. L. ir visi necenzuriniai bei ižeidžiantys žodžiai buvo skirti šiam asmeniui, o ne pareigunui E. L.. Šia aplinkybe jis nurode ir bylos nagrinejimo teisme metu, taciau teismas ja atmete tik del to, kad minetas asmuo nedalyvavo apklausoje, leisdamas suprasti, jog nuomone apie asmeni galima pareikšti tik jam esant šalia. Tokia teismo pozicija yra nepagrista, kadangi jo parodymai nuo pat pradžiu buvo nuoseklus, išreikšdamas negatyvia nuomone apie ji ir jo žmona šmeižianti asmeni , jis turejo motyva ir akivaizdžia moraline teise, o ižeidineti pareiguna neturejo jokiu motyvu, ta nustate ir pats teismas, pripažines, jog tarp E. L. ir jo nebuvo asmeniniu ar kitokio pobudžio konfliktu.. Neturedamas motyvu ižeisti tyrejo E. L. ar kito pareiguno, atsidures valdingus igaliojimus turinciu pareigunu rate, jis tik sieke buti išklausytas, norejo atkreipti pareigunu demesi i neteisinga jo suemimo pratesima ir kitas problemas bei tikejosi patarimo. Jo išsakyti keiksmažodžiai aptariamoje situacijoje buvo iprasta prislegto, apšmeižto ir supykusio žmogaus bendravimo forma, o ne ižeidinejimo priemone. Teismas tokia bendravimo forma susidariusioje faktineje situacijoje nepagristai ivertino kaip pareiguno E. L. ižeidima ne tik del minetu priežasciu (nebuvo motyvu), bet ir del to, jog remesi tik nukentejusiojo kolegu ir del šios priežasties E. L. naudinga teismo pozicija suinteresuotu pareigunu parodymais. Šiu parodymu nepatvirtina jokia kita objektyvi irodinejimo priemone, pavyzdžiui, garso ar vaizdo irašas, apklausos protokolas su jo parašu. Be to, pažymetina, kad nukentejusiojo E. L. ižeidinejimas truko beveik valanda (48 minutes). Pareigunas turejo teise tokia apklausa nutraukti jau nuo pirmu tariamu ižeidimu, taciau to nepadarius, darytina išvada, kad jis nebuvo ižeidinejamas.

Neigdamas savo kalte del veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str., apeliantas nurode, kad visos aukšciau aptartos apklausos metu, nors ir vartodamas del I. L. veiksmu necenzurinius žodžius, neišreiškes ne vieno grasinimo sunkiai sutrikdyti tyrejo E. L. sveikata. Teismo išvada, kad jis grasines apspjaudyti pareiguna E. L. ir tokiu budu užkresti ji tuberkulioze, yra neteisinga. Teismas, formuluodamas šia išvada, remesi tik pripažinto nukentejusiuoju E. L. ir liudytoju parodymais, atmesdamas jo- nuteistojo parodymus. Pirmos instancijos teismas pirmiausia turejo itin atsargiai vertinti minetu asmenu parodymus, kadangi, jie yra teisesaugos pareigunai, dirbantys ne tik tame paciame skyriuje, bet ir tame paciame kabinete. Taigi kolegu ir geru pažistamu suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus, ypac jei kita šalis yra ne karta teistas itariamasis, neduodantis jiems tinkanciu parodymu. Kita aplinkybe, leidžianti pagristai abejoti nukentejusiojo E. L. ir kitu liudytoju parodymu, esa jis grasino ji apspjauti ir tokiu budu užkresti tuberkulioze, patikimumu yra skirtingi liudytojo T. B. ir liudytojos L. S. parodymai. Liudytojas T. B., sededamas tame paciame kabinete, kur jis buvo apklausiamas, neva girdejo kaip jis sake tyrejui E. L., jog pastaraji apspjaudys ir susargdins tuberkulioze, tuo tarpu nukentejusiojo E. L. kolege L. S. savo parodymuose net neužsimine apie nukentejusiojo E. L. ir liudytojo T. B. minima grasinima apspjaudyti ir užkresti E. L.. Taciau teismas šio neatitikimo tarp vienos liudytojos ir kito liudytojo bei nukentejusiojo parodymu nepanaikino, nesiaiškino, kodel vieni asmenys girdejo grasinima apspjaudyti ir susargdinti tuberkulioze, o kitas, budamas šalia girdejusiuju, tokio pobudžio grasinimo negirdejo. Taigi teismas visapusiškai nepatikrino, ar asmenys, girdeje mineta grasinima, dave teisingus parodymus ir ar asmuo, negirdejes grasinimo, nenutylejo turinciu reikšmes bylai teisingai išnagrineti aplinkybiu.

Liudytoju L. S. parodymai netiesiogiai patvirtina jo- nuteistojo duotus parodymus toje dalyje, kur jis neigia grasines apspjaudyti ir susargdinti tuberkulioze. Taciau teismas, pripažindamas ji kaltu del mineto grasinimo, remiasi ir liudytojos L. S. parodymais. Kitaip tariant, teismas savo nuosprendyje jam inkriminuojama nusikalstama veika grindžia tiek tomis irodinejimo priemonemis, kuriomis siekiama šia nusikalstama veika patvirtinti, tiek tomis, kurios šios nusikalstamos veikos nepatvirtina. Darytina išvada, jog teismas kaltinimui pagristi remiasi vienas kita neatitinkanciais parodymais, nevertindamas kaltinimui prieštaraujanciu irodymu ir tuo paciu nepakankamai motyvuodamas apkaltinamaji nuosprendi, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., ipareigojanti teisma savo išvadas apie irodymu ivertinima formuoti taip, jog jos butu neprieštaraujancios viena kitai. Taciau teismas jo parodymus toje dalyje, kurioje neigia grasinima apspjaudyti ir susargdinti tuberkulioze, ivertino kritiškai, o pripažinto nukentejusiuoju E. L., liudytojo T. B. ir liudytojos L. S. vienas kita neatitinkancius parodymus, toje pacioje dalyje del grasinimo apspjauti ir susargdinti tuberkulioze, pripažino nuosekliais ir patikimais, nors L. S. parodymai patvirtina butent jo parodymus, o ne jos kolegu. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomyben už BK 145 str. 1 d. numatytos veikos padaryma esant pakankamam pagrindui manyti, kad jo išreikštas grasinimas gali buti ivykdytas. Taciau net ir tikint teismo versija, kad jis neva grasino E. L. ji apspjauti ir susargdinti tuberkulioze, pagal visas bylos aplinkybes, beje, nustatytas ir paties teismo, nebuvo objektyvaus pagrindo teismo pripažintam nukentejusiajam tiketis, kad grasinimas galejo buti ivykdytas realiai. Nukentejusysis E. L. teige, kad jis žinojo, jog jis sirgo tuberkulioze, todel, kviesdamas i apklausa taip pat turejo manyti, jog jis vis dar serga šia liga. Kadangi tyrejas E. L. yra pakankamai išsilavines žmogus, jis turejo žinoti, kad tuberkulioze galima užsikresti oro lašeliniu budu, t.y. ne tik, apspjaudant, bet ir kosint, ciaudant (pavojingiausi yra atvira plauciu tuberkulioze sergantys, kosintys ir taip tuberkuliozes sukelejus skleidžiantys asmenys), todel, jei jis butu turejes tiksla susargdinti ji, tai padaryti jam butu užteke ir jo akivaizdžiai neapspjaudant, o tik smarkiai kosint ar nemandagiai nusiciaudant. Taciau apklausos metu jis nieko panašaus nedare, nors turejo objektyviu galimybiu realizuoti jam nepagristai priskiriama ketinima bandyti susargdinti E. L. ir tuo paciu išvengti baudžiamosios atsakomybes del galimo susargdinimo. Kitaip tariant, užmaskuotai nerealizuotas jam nepagristai priskiriamas ketinimas bandyti susargdinti tyreja E. L., žinant kad toks ketinimas, realizuotas užmaskuotai, nesukeltu jam neigiamu teisiniu pasekmiu, irodo tikslo susargdinti E. L. tuberkulioze neturejima ir akivaizdžiai patvirtina fakta, jog objektyviai nebuvo pakankamo pagrindo tiketis, kad tariamas grasinimas apspjaudyti ir susargdinti tuberkulioze gali buti ivykdytas. Tarp tyrejo E. L. ir jo iki 2005 m. birželio 29 d. apklausos nebuvo jokiu asmeniniu konfliktu, todel išreikšti realu grasinima susargdinti ji tuberkulioze nebuvo ne tik tikslo, bet ir motyvu. Nei liudytojai, nei pats nukentejusysis E. L. be to, jog apklausos metu jis vartojes necenzurinius žodžius, nenurode kitu aplinkybiu, kurios iš tikruju leistu manyti, kad jam priskiriamas grasinimas galejo buti realiai ivykdytas. Byloje nera nustatyta, jog jis apklausoje elgesi agresyviai, spjaudesi šalia nukentejusiojo E. L. ir pan. Nukentejusysis E. L. jau prieš apklausa turejo medicinine pažyma, kurioje buvo nurodyta, kad su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai patvirtina, kad, jei apklausos metu jis ir sirgo tuberkulioze, tai buvo lengva jos forma, del kurios užkresti kita žmogu, gyvenanti normaliomis gyvenimo salygomis, o ne, pavyzdžiui sedinti kalejime, praktiškai butu neimanoma. Nukentejusiojo E. L. parodymai, kad, išgirdus jo grasinima , jis turejo pakankama pagrinda manyti, kad šis grasinimas gali buti ivykdytas, tera tik jo suvaidintas jautrumas. Apelianto nuomone, jam priskiriamuose veiksmuose nera butinojo BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymio - grasinimo realumo. Todel teismo apkaltinamasis nuosprendis dalyje, kurioje jis pripažistamas kaltu Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu yra nepagristas ir naikintinas.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. J. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290str. ir 145 str.1d. , nera pagristas ir teisetas.

Priešingai, nei kad yra teigiama nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad jis jam inkriminuojamu laiku ir vietoje, Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyriaus tyrejui E. L. apklausinejant itariamuoju baudžiamojoje byloje, viešai kitu asmenu akivaizdoje , vartodamas jo atžvilgiu necenzurinius žodžius lietuviu ir rusu kalbomis , pastaraji ižeide.Ta be nukentejusiojo E. L. parodymu patvirtina liudytojai S. V., T. B., L. S. Tiek nukentejusysis E. L., tiek šie liudytojai iš esmes savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nurodydami tas pacias aptariamo ivykio aplinkybes, patvirtino, kad nuteistasis A. J., vartodamas necenzurinius žodžius, jais tiesiogiai ižeidinejo savo pareigas einanti valstybes tarnautoja tyreja E. L. , tokie parodymai nuneigia nuteistojo A. J. versija, kad jis neva, budamas susierzines, pavarges nuo suemimo, piktas ant ji apkalbejusiojo liudytojo I. L., tokiu budu emociškai išsikrove , neturedamas tycios ižeisti ji apklausinejusio tyrejo E. L. . Iš aukšciau aptartu nukentejusiojo E. L. parodymu, jo parodymus patvirtinanciu liudytoju parodymu matyti, kad nuteistojo A. J. išsakyti necenzuriniai žodžiai buvo išsakyti konkreciai tyrejui E. L.. Kolegija, analizuodama nuteistojo A. J. išsakytus žodžius, juos vertina kaip tyrejo E. L. ižeidima.: ta patvirtina išsakytu žodžiu turinys – daugiausia tai buvo necenzuriniai žodžiai, kurie savo prasme yra neigiami, ižeidžiantys žodžiai, kt. žodžiai , kaip „ gaidys“, „ mažametis“ ir pan. savo prasme bei išsakytame kontekste yra taip pat neigiami, menkinantys tyrejo asmeni, tu žodžiu išsakymo vieta, budas- nuteistasis A. J. minetus žodžius išsake tyrejui, kai šis apklausinejo ji itariamuoju, girdint ne tik su itariamuoju buvusiam gynejui advokatui A. C., bet ir tam paciame kabinete dirbusiems pareigunams T. B. , S. V., L. S., irgi patvirtina, kad nuteistasis A. J. savo veiksmais sieke ižeisti ji apklausinejusi pareiguna E. L. ir tai dare. Toks nuteistojo A. J. elgesys su nukentejusiuoju E. L. diskreditavo pastaraji , pakenke jo moraliniam prestižui tiek jo paties akyse, tiek tam paciam kabinete aptariamo ivykio metu buvusiu pareigunu akyse, todel tokia nuteistojo A. J. veika vertintina kaip savo pareigas einancio valstybes tarnautojo ižeidimas.

Kolegija, pripažinusi, kad nuteistasis A. J. savo veiksmais ižeide pareiguna E. L., mano, kad tokia jo veika yra vertintina, kaip baudžiamoji veika. Veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir Lietuvos Respublikos ATPK 178 str.2d. savo dispozicija yra panašios , bet kolegija , atsižvelgdama i tai, kad nuteistasis A. J. ižeidinejo nukentejusiji E. L. gana ilga laika- apie 40 minuciu, tai dare girdint keliems kitiems pareigunams , nepaise pareigunu perspejimo nusiraminti, ju ispejimu apie gresiancia del to atsakomybe, mano, kad tokia nuteistojo veika atitinka baudžiamosios veikos, o ne administracinio pažeidimo , požymius ( Lietuvos Respublikos ATPK 9 str.2d. ).

Kolegija, vertindama baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, mano, kad nuteistajam A. J. inkriminuotas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d., nepasitvirtino. Teismo išvadu del šio kaltinimo pagristumo byloje surinkti faktiniai duomenys, ištirti teisiamajame posedyje ir aptarti teismo nuosprendyje, nepatvirtina.

Bylos irodymais yra nustatyta, kad , ižeidinejant tyreja E. L. , nuteistasis A. J. grasino ji apspjauti ir susargdinti tuberkulioze.. Ta patvirtina pats nukentejusysis E. L. ir liudytojas T. B.. Nuteistasis A. J. neigia išsakes tokius grasinimus prieš nukentejusiji, nurodo, kad nebent tai galejes išsakyti liudytojo I. L. atžvilgiu. Kolegija, vertindama bylos irodymus, netiki nuteistojo A. J. versija, bet tiki nukentejusiojo E. L. , liudytojo T. B. parodymais. Apelianto - nuteistojo A. J. skundo argumentai, kad neva pastaruju parodymai nera patikimi, nes ju nepatvirtina tam paciam kabinete buvusi liudytoja L. S., nera vada abejoti aptartu irodymu šaltiniu patikimumu, juolab, kad teisminio nagrinejimo metu liudytoja L. S. netiesiogiai patvirtino nukentejusiojo E. L. ir liudytojo T. B. parodymus, nurodydama, kad nuteistasis A. J. gasdino savo liga, kad kalbejo apie apspjaudyma ir pan. ( b.l. 117).

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, tinkamai ivertines faktines aplinkybes apie nuteistojo A. J. išsakytus žodžius del grasinimo apspjauti ir užkresti tuberkulioze tyreja E. L. , padare nepagrista išvada del žodžiais išsakyto grasinimo sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo sveikata realumo ir pakankamo pagrindo manyti apie realu tokio grasinimo ivykdymo buvimo.

Byloje surinktais irodymais nera nuneigta nuteistojo A. J. versija, kad jo žiniomis jis jam inkriminuojamu veiksmu metu tuberkulioze nebesirgo ar sirgo tik lengva jos forma, kuriai esant, jis negalejo, apspjaudamas kita asmeni, sunkiai sutrikdyti jo sveikata, užkresdamas tuberkulioze. Iš byloje esanciu medicininiu dokumentu yra nustatyta, kad nuteistasis A. J. nuo 2004-11-22 iki 2004-12-02, nuo 2004-12-06 iki 2005-02-28 buvo gydomas laisves atemimo vietu ligonineje (b.l. 34, pažyma Nr. 7/01-3310)be kitu diagnoziu ir diagnoze: židinine plauciu tuberkulioze , iš ligonines jis buvo išrašytas 2005-02-28 ambulatoriniam gydymui(b.l. 37-38). Teismo medicinos specialisto išvada yra nustatyta, jog medicininiu duomenu , kad nuteistasis A. J. jam inkriminuojamos veikos metu-2005-06-29 sirgo tuberkulioze nera ( b.l. 37-38). Visos šios aplinkybes rodo, kad nera patikimu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad aptariamos veikos metu-2005-06-29 nuteistasis A. J. sirgo sunkia užkreciama liga – tuberkulioze. Ivertinus tokius irodymus, kolegija mano, kad nuteistojo A. J. grasinimas sunkiai sutrikdyti tyrejo E. L. sveikata, nebuvo tikras, realus, nes jis žinojo, kad tokio ketinimo jis negali realizuoti del to, jog tuberkulioze nebesirgo arba sirgo jos lengva forma, kuri, pagal ji, nera užkreciama. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str., gali buti padaryta, tik esant kaltininko tiesioginei tyciai, o tokios tycios buvima aptariamoje situacijoje bylos irodymai nepatvirtina. Be to byloje nera irodymu, kurie patvirtintu buvus pakankamam pagrindui manyti apie realu tokio grasinimo ivykdyma. Byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad nuteistasis A. J. butu realiai kesinesis realizuoti savo grasinima, toki ketinima išreikšdamas be grasinanciu žodžiu kitais veiksmais, patvirtinanciais tokio grasinimo realuma, be to nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad , nuteistajam A. J. apspjovus tyreja E. L. , pastarajam butu iškilusi reali gresme neabejotinai užsikresti sunkia liga- tuberkulioze, taip sunkiai sutrikdant jo sveikata. Teismo medicinos specialisto išvada del galimybes užsikresti nuteistojo A. J. nurodytu budu tuberkulioze yra tik tikimybinio pobudžio, tokia galimybe tik neatmetama (b.l. 37-38). Nukentejusysis E. L. aptariamo ivykio metu apklausinejo nuteistaji A. J., nesiimdamas jokiu apsaugos priemoniu prieš apsikretima nuo pastarojo tuberkulioze, turedamas medicininius duomenis apie jo pasveikima ir galimybe su juo atlikti procesinius veiksmus. Šios aplinkybes tik patvirtina tai, kad ir pats nukentejusysis neturejo pakankamo pagrindo manyti, kad ji nuteistasis gali ji užkresti sunkia liga- tuberkulioze oro lašeliniu budu , o tokia galimybe pagal teismo medicinos eksperta J. R. galima ne tik apspjovus, bet ir nuteistajam kosint, ciaudant ir pan.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali buti grindžiamas tik pagristais, patikimais irodymais, o tokiu irodymu, kurie patvirtintu nuteistojo A. J. kaltuma del jo grasinimo sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo E. L. sveikata realumo, baudžiamojoje byloje nera.

Del šiu motyvu apkaltinamasis nuosprendis dalyje del nuteistojo A. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d., naikintinas, primant nauja išteisinamaji nuosprendi.

Nuteistasis A. J. jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 290 str.1d.., padare 2005-06-29 , dar iki jo atžvilgiu priimto 2005-10-27 apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.1d., 24 str.4d. 236 str.1d. laisves atemimu 7 menesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtaja bausme nuteistasis A. J. atliko, 2007-01-17 Kaišiadoriu apylinkes teismo nutartimi ji lygtinai paleidus iš pataisos istaigos, neatlikus jam likusios 3 men.22 d. laisves atemimo bausmes (b.l. 126). Nuteistasis A. J. nuo apeliuojamu nuosprendžiu nustatytos veikos iki šiol nera padares jokiu teises pažeidimu , dirba, išlaiko mažameti sunu, gimusi 2001 m.(b.l. 100, 125), gailisi del padarytos veikos . Ivertinus šias aplinkybes , apeliacine instancija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pacia griežciausia bausmes, numatytos istatyme už jo padaryta veika, ruši- laisves atemimo bausme, taip pat šia bausme bendrindamas dalinio sudejimo budu su bausmemis, paskirtomis už Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005-10-27 nuosprendžiu nustatytas skirtingo pavojingumo , skirtingos rušies nusikalstamas veikas, neatsižvelge i aukšciau nurodytas aplinkybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. , reglamentuojanciu bausmes paskirties, jos skyrimo pagrindus ir salygas, nuostatas bei Lietuvos Respublikos BK 63 str., reglamentuojancio bausmiu bendrinimo budus, nuostatas.

Del šiu motyvu bei atsižvelgiant i tai, kad nuteistajam A. J. inkriminuota veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 290 str., yra priskirtina prie nesunkiu, apeliuojamu nuosprendžiu paskirtoji bausme švelnintina, jam paskiriant bauda, kuri yra numatyta istatyme už jo padaryta veika kaip alternatyvi bausme . Ši bausme bendrintina su bausme , paskirta Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005-10-27 nuosprendžiu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 65 str. nuostatas. Apeliuojamas nuosprendis dalyje del A. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., keistinas del netinkamai paskirtos bausmes.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d.2p., ,3d., 328 str.1d.2p., 329 str.1d.1p., nusprende :

Nuteistojo A. J. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007-06-18 nuosprendi dalyje del A. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. pakeisti, dalyje del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

A. J. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., paskirti bauda 20 MGL dydžio ( 2600 Litu- du tukstancius šešis šimtus Litu).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d., 9d., 65 str. 2d., šia bausme subendrinus visiško sudejimo budu su bausme, paskirta Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005-10-27 nuosprendžiu , A. J. paskirti subendrinta bausme - laisves atemima 7 ( septyniems) menesiams ir 20 MGL dydžio ( 2600 Litu) bauda.

A. J. i paskirtos bausmes laika iskaiciuoti atliktos bausmes, paskirtos Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2005-10-27 nuosprendžiu, laika nuo 2006-10-09 iki 2007-01-17, paliekant galioti Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2007-01-17 nutarti del jo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos nuo likusios laisves atemimo bausmes 3 men.22 d.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. išteisinti , nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymius.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke ( parašas) Laureta UlbieneKolegijos teisejai ( parašai) Teresele KazlauskieneViktoras DovidaitisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininke Laureta Ulbiene