Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2015-08-20 sprendimą Nr. 52/08-725 „Pranešimas dėl kompensacijos nemokėjimo“; įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui R. B. vienkartinę 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją dėl jo tarnybos metu patirto apysunkio sveikatos sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2015-05-12 apie 00 val. 25 min. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. B. tarnybos metu, vykdydamas jam pavestas pareigas ir užduotis bei siekdamas užkardinti draudžiamų daiktų patekimą į Marijampolės PN teritoriją, bėgdamas paslydo ir krisdamas ant žemės patyrė dešinės kojos traumą (b.l. 15). Marijampolės PN direktoriaus 2015-05-13 įsakymu Nr. 4/07-123 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui tirti (toliau – Komisija)(b.l. 32). Komisija, ištyrusi nelaimingą atsitikimą, 2015-06-03 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 14/07-2320 konstatavo, kad nelamingas atsitikimas įvyko dėl pareiškėjo neatsargaus elgesio atliekant jam pavestą užduotį. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas buvo patvirtintas Marijampolės PN direktoriaus (b.l. 33-34). 2015-07-21 buvo surašyta Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 14/07-2912, kurioje konstatuota, jog tarp pareigūno susižalojimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo nustatytas priežastinis ryšys – pareigūnas tarnybos metu vykdė savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei vykdė savo pareigas nepažeisdamas galiojančių teisės aktų bei neviršydamas savo įgaliojimų. Tarnybinio tyrimo išvadoje siūloma pripažinti, jog Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. B. susižalojo atlikdamas pareigas bei vykdydamas jam pavestą užduotį, taip pat Marijampolės PN Personalo skyrius įpareigotas išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK patirtos traumos sunkumui nustatyti ir, gavus CMEK pažymą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo, – priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo (b.l. 15). 2015-07-29 CMEK Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 2690 konstatuota, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015-05-12, priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 18). Skundžiamu Marijampolės PN 2015-08-20 sprendimu Nr. 52/08-725 pareiškėjui buvo atsisakyta išmokėti kompensaciją dėl 2015-05-12 įvykusio sveikatos sutrikdymo (b.l. 22).

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės PN 2015-08-20 sprendimo Nr. 52/08-725 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjui vienkartinę 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją dėl jo tarnybos metu patirto apysunkio sveikatos sutrikdymo. Nors skundžiamas Marijampolės PN 2015-08-20 sprendimas Nr. 52/08-725 yra įvardintas pranešimu, tačiau juo išreikštas atsakovo - kaip viešojo administravimo subjekto atsisakymas išmokėti kompensaciją, todėl, teismo vertinimu, jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas teismui (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas įvykio bei ginčijamo sprendimo priėmimo metu dirbo Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju - t.y. pareiškėjas yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinę padėtį, tarnybos atlikimo ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2015-03-01 iki 2015-11-18). Pareiškėjas siekia gauti kompensaciją, kuri numatyta Statuto 44 str. 3 d. pataisos pareigūnams dėl jų sveikatos sutrikdymo. Statuto 44 str. 3 d. nustatyta, kad pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija: 1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Pagal Statuto 44 str. 8 d. - ar pataisos pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma teisingumo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-49 „Dėl nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pataisos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygų patvirtinimo“ (įsigaliojo 2015-03-01) patvirtino Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 5-14 p., gavus informacija apie tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti atliekamas nelaimingo atsitikimo tyrimas. Komisija ar darbuotojas, atlikę nelaimingo atsitikimo tyrimą, pateikia šį tyrimą inicijavusiam įstaigos vadovui nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą (Aprašo 10 p.). Aprašo 11 p. yra nustatyti nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nuodyti ar nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai (Aprašo 11.6 p.). Statuto 44 str. 3 d. nustatyti 2 galimi kompensacijos išmokėjimo dėl pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejai: 1) pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) jeigu pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Teismas pabrėžia, kad nuo 2015-03-01 Statute yra įtvirtinta sąlyga, su kuria sietinas pataisos pareigūno, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavald˛iose institucijose, teisės į kompensaciją atsiradimas – tarnybinių pareigų atlikimas turi būti susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo sveikatos sutrikdymas įvyko 2015-05-12 - t.y. jau įsigaliojus paminėtoms Statuto 44 str. 3 d. nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas (ABTĮ 13 str., 20 str.) Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatas, kuriose įtvirtinta analogiška vidaus tarnybos pareigūnų teisės į kompensaciją atsiradimo sąlyga (padidėjęs pavojus ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Teismo vertinimu tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir VTS 40 str. 3 d.) taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 201003-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-235/2010, 2010-12-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas bei vykdydamas jam pavestą tarnybinę užduotį. Ši aplinkybė konstatuota ir tarnybinio tyrimo išvadoje (b.l. 15). Tačiau teismas pabrėžia, jog tam, kad būtų pripažinta pareiškėjo teisė į Statuto 44 str. 3 d. numatytą kompensaciją, betarpiškai būtina nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurias atlikdamas jis susižalojo, tiesiogiai buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai - t. y. ar situacija pareiškėjo susižalojimo metu pagal jo atliekamų pareigų pobūdį buvo įprasta pareiškėjo užimamoms pareigoms, ar, priešingai, ji buvo susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (ABTĮ 57 str.). Nors administracinėje byloje skirtingai nurodomos tam tikros 2015-05-12 įvykusio nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės (Tarnybinio tyrimo išvadoje bei Marijampolės PN 2015-08-20 sprendime Nr. 52/08-725 nurodoma, jog į Marijampolės PN teritoriją įvykdytas paketo permetimas, tuo tarpu kiti bylos duomenys patvirtina, jog į Marijampolės PN teritoriją įskrido bepilotė skraidyklė (dronas), tačiau bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas sužalojimą patyrė kuomet, siekdamas užkardinti uždraustų daiktų patekimą į Marijampolės PN bei bėgdamas paslydo ir krito ant žemės (b.l. 30, 31, 33-34, 15). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo Pareigybės aprašymo 7.5. p. nustatyta, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas užkardo nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją (b.l. 11). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nebuvo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl aplinkybių, įvykusių tarnybos metu, – t.y. pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas - bėgdamas patikrinti Marijampolės PN gamybinės zonos teritorijos paslydo ir, krisdamas ant žemės, patyrė dešinės kojos traumą. Pareiškėjas sužalojo sveikatą būdamas tarnybos vietoje, atlikdamas įprastas tarnybos funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme, o tai teismui leidžia daryti išvadą, kad susižalojimas nebuvo susijęs su pavojinga situacija. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas, gavęs Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo nurodymą patikrinti gamybinės zonos teritoriją, dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto, bėgo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas tarnybą atliko didesnio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis (ABTĮ 57 str.). Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog griuvo bėgdamas lygia vieta, jam bėgant nebuvo jokios kliūties, todėl lieka nepaneigta Tyrimo akte įtvirtinta išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pareiškėjo neatsargaus elgesio atliekant jam pavestą užduotį. Pažymėtina ir tai, jog Tarnybinio tyrimo išvadoje nėra konstatuota, jog pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia taip pat ir tuo, jog ginčijamas Sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d., kadangi nėra aiškūs Sprendimo motyvai, argumentai bei konkretus teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas sprendimą nemokėti pareiškėjui kompensacijos už susižalojimą tarnyboje. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 ir kt.). Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį konstatuotina, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis. Sprendimas yra aiškiai argumentuotas bei motyvuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas Marijampolės PN direktoriaus 2015-08-20 sprendimas Nr. 52/08-725 „Pranešimas dėl kompensacijos nemokėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui vienkartinę 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją dėl jo tarnybos metu patirto apysunkio sveikatos sutrikdymo. Dėl to pareiškėjo skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.