- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 1-481-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Kristina Varanavičienė, Jonas Kairevičius
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nukentėjusiajai T. P., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Jonui Kairevičiui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išslavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2005-10-05 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi V. S., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – gydymas bendrais pagrindais psichiatrinėje ligoninėje pagal gyvenamą vietą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2012 m. vasario 17 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) namo 12-ojo aukšto laiptinėje, trenkė T. P. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip prispaudė jos dešinę plaštaką ir padarė penkias spaustines žaizdas dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose, III piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, II-III pirštų savųjų arterijų ir nervų sužalojimą, II piršto dalinį tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, dėl to nukentėjusiosios T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui, t.y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
V. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog nukentėjusioji meluoja, jis jos nežalojo ir nežino, kas tai padarė. Jis matė, kaip pas ją meistrai statė duris, tuo metu jos ranka sužalota nebuvo. Ji išsigalvojo visą šią istoriją, nori pinigų operacijai. Nukentėjusioji meluoja, kad jis ją terorizuoja, grasina užmušti. Buvo konfliktas dėl durų spynos. Jam nepatinka, kad bendrose duryse būtų spyna ir ji būtų rakinama, todėl jis prieštaravo jos įdėjimui. Nukentėjusioji pastoviai rašo pareiškimus policijoje, dėl ko jis nuolat kviečiamas aiškintis. Per mėnesį parašė gal 4 pareiškimus, socialiniame būste nori įvesti savo tvarką. Dėl spynos bendrose duryse sugadinimo jam buvo skirta 50 litų bauda. Pripažįsta, kad įvykio dieną apsipyko su nukentėjusiąja – ją išplūdo, nulipo žemyn iki mašinos pasiimti daiktų, o kai grįžo, neužilgo atvyko policija ir išvežė jį dviem parom. Atvykus policijai, matė nukentėjusiąją, kuri stovėjo tarpduryje kruvinu pirštu, policijos darbuotojai jos paklausė „ar šitas?“, ji pasakė „šitas“, rodydama į V. S..
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji T. P. nurodė, jog apie 15 val. atėjo meistrai įstatyti durų. Jiems išėjus, ji susitvarkė, surinko šiukšles ir skudurėliu valė duris. Būdama koridoriuje, išgirdo šauksmą iš kaimyno V. buto pusės. Tada, jis atidarė duris, pasižiūrėjo ir įėjo atgal į savo namus. Nukentėjusioji toliau valė duris ir tuo momentu, pajautė durų trenksmą, durys prispaudė jos pirštus, ji ištraukė pirštus ir, pakėlusi galvą, pamatė V. stovintį su peiliu. Paskui iš buto išėjo jo draugė, bet ji įvykio nematė, nes atėjo po pirštų prispaudimo. T. P. pradėjo šauktis pagalbos, išėjo į bendrą fojė, pagalbos nesulaukusi grįžo namo ir užsirakino. Tik grįžus į kambarį pamatė, kad bėga kraujas, labai skaudėjo pirštus. Išsikvietė policiją. Jos butas yra 12-ame aukšte, laiptinėje yra du koridoriai iš vienos pusės ir iš kitos pusės, abiejuose koridoriuose po keturis butus, viduryje fojė. Ji su V. S. kaimynai, butai yra tame pačiame koridoriuje. Tai, jog su kita kaimyne nori įdėti spyną į bendras duris, ji V. S. pasakė prieš savaitę, jis pradėjo keiktis. T. P. spyną kitą dieną įdėjo, tačiau V. sudaužė spyną plaktuku, dėl ko T. P. su kaimyne parašė policijai pareiškimą. Kartą kvietė policiją dėl garsios muzikos, kuri trukdė jos dukrai ruoštis egzaminams. Dėl patirto sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytoja L. M. paaiškino, jog gyvena kartu su V. S., nukentėjusioji yra jų kaimynė. Kas įvyko 2012 02 17, nežino. Grįždami namo, apie 16-16.30 val. pamatė, kaip ji valė ką tik įstatytas šarvuotas duris. L. M., grįžusi namo, nuėjo į vonią praustis, o V. S. nuėjo atsinešti mašinoje likusių daiktų. Išgirdusi šauksmus iškišo galvą pro duris. V. buvo prie jų buto durų, o kaimynė užsitrenkė savo buto duris. L. M. paklausė V., kas atsitiko, į ką jis atsakė, jog nieko nesupranta. Kaimynė pasakė, kad iškvies policiją. V. S. sakė, kad jai nieko nepadarė. Su kaimyne pykčiai prasidėjo tik jai čia atsikrausčius. Kartą paskambino į duris dėl spintelių esančių koridoriuje, paprašė atlaisvinti vieną spintelę. Jie nesutiko, tuomet ji parašė skundą. Po savaitės ji užsimanė dėti spyną į koridoriuką. Jie nesutiko. Po dviejų dienų spyna jau buvo įdėta. Kaimynė vėl supyko, vėl parašė pareiškimą. Paskui rašė dėl šuniuko, dėl muzikos. Pareiškimas po pareiškimo. Kaimynės sužalotos rankos ji iškart nepastebėjo. Atvykusi policija pasakė, kad V. ją su peiliu užpuolė. Jokio peilio jis neturėjo. Tai dar vienas kaimynės protrūkis. Nurodo, jog atvykusių medikų nematė, tik policiją.
Įvykio vietos apžiūra jokių reikšmingų tyrimui daiktų nerasta (1 t., 6-7 b.l.);
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji T. P. pateikė megztinį su kraujo žymėmis, kuris buvo apžiūrėtas (1 t., 8-10 b.l.);
Specialisto išvada Nr. G 830/12 (02) nustatyta, jog T. P. konstatuota penkios spaustinės žaizdos dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose, III piršto vidurinio pirštakaulio lūžimas, II-III pirštų savųjų arterijų ir nervų sužalojimas, II piršto dalinis tiesiamosios sausgyslės sužalojimas. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2012-02-17. Išvardinti sužalojimai padaryti penkių trauminių poveikių pasėkoje. Išvardintus sužalojimus nukentėjusioji negalėjo pasidaryti pati, o taip pat jie negalėjo gautis nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pasisukus priekine kūno puse ją žalojančio asmens atžvilgiu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., 125-126 b.l.);
Atlikus papildomą teismo med. ekspertizę nustatyta, jog T. P. dešinės plaštakos pirštų trauma įvyko suspaudus II-III ir IV pirštus tarp plokščių, briaunuotų paviršių, kuo galėjo būti durų varčia ir stakta. Sužalojimui kilti galėjo pakakti ir vien pačių durų masės jėgos poveikio. Iš medicininių duomenų negalima nei paneigti, nei patvirtinti privalėjusį būti pašalinio asmens jėgos poveikį. Potrauminiu laikotarpiu konstatuoti išliekantys dešinės rankos pirštų judrumo ir inervacijos sutrikimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo pagal ilgalaikius padarinius kriterijus, kai prarandama daugiau nei 5 procentai bet mažiau nei 30 procentų bendro pastovaus darbingumo. Absoliutų prarasto bendro darbingumo lygį traumos atžvilgiu nustatyti negalima, nes objektyviais klinikiniais tyrimais nustatyta ir netrauminė abiejų rankų neurologinė patologija – riešų kanalų tunelinis sindromas, kuriam būdina rankų pirštų skausmai, tirpimas bei jėgos sumažėjimas. Sveikatos sutrikdymo mastas dėl dešinės rankos pirštų trauma nesikeičia ir vertinamas nesunkiu (2 t., 100-108 b.l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. parodė kokioje pozoje ji stovėjo valydama duris, kai buvo sužalota (dešine ranka laikė pravertų durų kraštą, kaire valė duris, buvo šiek tiek pasilenkusi) (1 t., 21-25 b.l.).
Prie bylos pridėti T. P. rašyti pareiškimai Kauno m. apylinkės prokuratūrai. 2012 03 29 pareiškime nurodyta, jog 2012 03 29 išėjusi iš daugiabučio Šarkuos g., sutiko kaimyną V. S., kuris praėjęs pro ją su šypsena pasityčiojo, sakydamas ,,labas, invalide“ (1 t., 18 b.l.); 2012 08 01 pareiškime nurodyta, jog 2012 08 01 grįždama namo iš darbo sutiko V. su drauge, kuris paklausė jos ar bijo kartu važiuoti liftu, lifte pradėjo užgaulioti įžeidžiančiais žodžiais (1 t., 26 b.l.); 2012 09 29 pareiškime nurodyta, jog leidžiantis liftu kartu su V. S., jis pasakė, kad tai tiktai pradžia ir kad ji užsitraukė bėdą (1 t., 28 b.l.).
Ištyrus teismui pateiktus įrodymus nustatyta, jog 2012 02 17 (duomenys neskelbtini) namo 12-ojo aukšto laiptinėje buvo sužalota T. P. ranka, suspaudžiant plaštaką durimis. Šis sužalojimas buvo padarytas tuo metu, kai fojė, netoliese T. P. buto durų, buvo V. S.. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios T. P. aiškino, jog ranką durimis prispaudė V. S.: protokole pareiškime teigė, jog V. S. trenkė jos buto duris ir šios prispaudė ranką (1 t., 5 b.l.); Teisiamojo posėdžio metu T. P. taip pat teigė, jog pajuto durų trenksmą, o atsisukusi pamatė V. S.. Kaip matyti iš T. P. parodymų, jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, juose nėra jokių prieštaravimų. Nors ji ir nematė to momento, kaip duris trenkė V. S., tačiau įsitikinusi, jog niekas kitas to padaryti negalėjo, nes tuo metu šalia durų buvo tik V. S.. Šias aplinkybes pavirtino ir liudytoja L. M., teigdama, jog, kai ji išgirdusi šauksmus išėjo į fojė, joje buvo V. S., o kaimynė tuomet užsidarė savo bute. Skersvėjis ar kokia nors kita jėga durų uždaryti negalėjo, nes įvykis buvo vasario mėnesį, T.paškevičienės buto langai buvo uždaryti, be to T. P. buto durys yra atskirame koridoriuje, kurio durys taip pat uždaromos.
Įvertinus tai, jog T. P. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, kaltinamasis V. S., pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iki liudytojų apklausos buvo atsisakęs duoti parodymus ir dėl to negalima vertinti V. S. parodymų nuoseklumo, teismas daro išvadą, jog netikėti T. P. parodymais nėra jokio pagrindo. Nors V. S. teigia, kad T. P. viską išsigalvojo, norėdama prisiteisti pinigų, kad ji nuolat rašo skundus, tačiau duomenų, jog T. P. skundai dėl V. S. elgesio būtų nepagrįsti – nėra. Priešingai, nustatyta, jog V. S. buvo paskirta bauda dėl svetimo turto sugadinimo (1 t., 162 b.l.), todėl teigti, jog T. P. pretenzijos V. S. buvo nepagrįstos – nėra pagrindo. Iš nustatytų aplinkybių apie T. P. skundų rašymą teismas daro priešingą išvadą, jog V. S. buvo nepatenkintas (tą patvirtina ir jis ir L. M.) dėl T. P. noro ,,įvesti savo tvarką“. Tiek remiantis T. P., tiek ir V. S. parodymais, akivaizdu, jog tarp jų dar iki įvykio buvo įtempti santykiai, todėl akivaizdu, jog kaltinamasis turėjo pagrindą ir pretekstą pasielgti taip, kaip nurodo T. P..
V. S. gynėjas teigia, jog V. S. kaltė įrodinėjama tik nukentėjusiosios spėjimais. Tačiau, išanalizavus T. P. parodymais darytina išvada, jog tai nėra spėjimai, ji nuo pat pradžių teigė, jog durys buvo pastumtos, o tuo metu šalia stovėjo V. S..
Nors atlikus papildomą teismo med. ekspertizę nurodyta, jog sužalojimui kilti galėjo pakakti ir vien pačių durų masės jėgos poveikio, o iš medicininių duomenų negalima nei patvirtinti nei paneigti privalėjusį būti pašalinio asmens jėgos poveikį, tačiau įvertinus teismui pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog pašalinės jėgos poveikis buvo ir šį poveikį durims padarė būtent V. S.. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nors V. S. teisme teigia, kad nežino, kas sužalojo nukentėjusiąją, kadangi pats prie durų net neprisilietė, o prieš tai matė T. P. valant duris ir jos ranka nebuvo sužalota, tačiau akivaizdu, jog sužalojimas buvo padarytas būtent tuo metu, kai koridoriuje buvo V. S., nes iš karto po įvykio buvo kviečiamos ir išsiųstos policijos pajėgos, t.y. 2012 02 17 16:57 val. Esant šioms aplinkybėms, daryti išvados, jog sužalojimas T. P. padarytas kitomis nei nurodo nukentėjusioji aplinkybėmis – nėra pagrindo.
LR BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma esant tyčiai. Pagal šį straipsnį veika gali būti kvalifikuojama jeigu veiką darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ir numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (tiesioginė tyčia) arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors tų padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaip matyti iš T. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, T. P. valant duris, akivaizdžiai matėsi, jog durys yra pravertos, jog nukentėjusioji dešine ranka laiko duris, jos ranka yra aukščiau nei durų rankena, valomos durys yra laikomos (priešingu atvejų jos būtų uždarytos). Iš šių duomenų darytina kategoriška išvada, jog V. S., priėjęs prie T. P. jai iš už nugaros, matydamas pravertas buto duris, matydamas, jog duris nukentėjusioji valo, tačiau jos neužsidaro, t.y. yra laikomos, stumdamas šias duris suvokė, jog dėl jų stūmimo gali būti prispausta ir sužalota nukentėjusiosios plaštaka. Nors V. S. ir nenorėjo tokių padarinių – pirštų sužalojimo, tačiau stumdamas duris sąmoningai leido tokiems padariniams – plaštakos prispaudimui – atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
V. S. nusikalto būdamas neteistas, veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas (1 t., 162-163 b.l.), anksčiau darė priešingas teisei veikas, dėl ko jam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog V. S. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (veikė netiesiogine tyčia, nesunkiai sužalota T. P. sveikata), atsižvelgiant kaltininko asmenybę, vadovaujantis LR BK 55 str., V. S. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. LR BK 138 str. 1 d. numatytos dvi alternatyvios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas ir areštas. Nenustačius jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, taip pat atsižvelgiant į V. S. sveikatos būklę (iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-114/2012 matyti, kad jam nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizofrenija (remisija), ši bausmės rūšis ir skirtina. Bausmės trukmė nustatytina atitinkanti įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. S. priteisti 5 080,60 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodė, jog T. P. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 02 19 iki 2012 07 05 išmokėta 5080,60 Lt ligos pašalpa. Kadangi T. P. buvo nedarbinga dėl kito asmens kaltės, todėl pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui privalo tą žalą atlyginti.
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.263 str. 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui (...) privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.290 str. 1 str. 3 d. nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teismui pateiktais nedarbingumo pažymėjimais nustatyta, jog T. P. buvo nedarbinga nuo 2012 02 17 iki 2012 07 05 (70-90 b.l.) ir jai 2012 02 19 – 2012 07 05 laikotarpiu buvo priskaičiuota 5080,60 litų suma (1 t., 91- 104 b.l.), kuri išmokėta T. P. (nuo jos atskaičiuotas pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patyrė 5080,60 litų žalą ir šią žalą turi atlyginti dėl jos atsiradimo kaltas asmuo, todėl ši suma priteistina iš V. S..
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1374,12 litų žalai atlyginti. Nurodė, jog T. P. nuo 2012 02 17 iki 2012 02 18 LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje buvo gydyta dėl riešo ir plaštakos dauginių sužalojimo; VšĮ ,,Socialinio solidarumo institute“ nuo 2012 02 24 iki 2012 03 26 T. P. buvo konsultuota bendrosios praktikos gydytojo dėl pirštikaulio lūžio; 2012 03 22 iki 2012 04 02 nukentėjusiajai buvo suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijos dėl riešo ir plaštakos dauginių sužalojimų; 2012-03-23 iki 2012-04-23 T. P. buvo konsultuota bendrosios praktikos gydytojo dėl pirštikaulio lūžio; 2012-04-03 iki 2012-05-04 ir 2012-04-05 – 2012-05-04 – konsultuota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo; 2012-04-24 iki 2012-05-25 – konsultuota bendrosios praktikos gydytojo dėl pirštikaulio lūžio; 2012-05-10 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo suteikta ortopedo traumatologo konsultacija dėl sąnario kontraktūros (plaštakos), VšĮ ,,Socialinio solidarumo institute“ nuo 2012-05-21 iki 2012-06-21 buvo konsultuota bendrosios praktikos gydytojo dėl pirštikaulio lūžio; LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose 2012-07-03 T. P. buvo suteikta ambulatorinė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija dėl riešo ir plaštakos dauginių sužalojimų. Už šias nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 1374,12 Lt.
Ieškinys, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Teismui pateiktoje T. P. suteiktų gydymo paslaugų suvestinėje nurodyta gydymo kortelės numeriai, suteiktos paslaugos, jų suteikimo data, paslaugos ir ligos kodai bei paslaugos kaina (1 t., 115 b.l.). LR Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasai iš V. S. priteistina 1374,12 litų.
Dėl T. P. turtinės žalos
T. P. nurodė, jog patyrė 2947,93 litų turtinę žalą – 530,93 Lt kainavo vaistai, tvarsčiai, pleistrai; 95,20 Lt – visuomeninio transporto talonėliai. Nuo 2012 02 18 iki 2012 07 05 buvo nedarbinga ir gavo tik ligos pašalpą. Jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro 1253,25 Lt. Kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais buvo išmokėta ligos pašalpos, kurią sudaro 3591,20 Lt. Darbo užmokestis, jeigu būtų dirbusi šiais mėnesiais, sudarytų 5013 Lt, todėl prašo priteisti negautas pajamas – 1421,80 Lt. Taip pat nurodė, jog AB ,,Audimas“ kas ketvirtį moka prie atlyginimo priedą ir, kadangi ji turėjo nedarbingumo lapelį, to priedo negavo. Jeigu būtų dirbusi, būtų gavusi prie atlyginimo priedą – 500 litų. Teigia, jog negautos pajamos sudaro 1421,80 litų ir 500 litų negauta premija.
T. P. civ. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas dalinai
Teismui pateiktais vaistinių kvitais įrodyta, jog nukentėjusioji pirko vaistų ir kitų medicinos priemonių. Nors nukentėjusioji teigia, jog mintiems medikamentams išleido 530,93 Lt, tačiau teismui pateikta kvitų, iš kurių matyti, jog bendra suma sudaro 513 Lt (minusavus 2012-04-16 kvite nurodytus vaistus peršalimo ligoms gydyti (1 t., 39 b.l.).
Taip pat teismas sutinka, jog nukentėjusioji važiuodama į gydymo įstaigas patyrė 95,20 Lt litų žalą pirkdama visuomeninio transporto bilietus. Nors nepateikta šias išlaidas patvirtinančių dokumentų (visuomeninio transporto bilietų), tačiau iš T. P. suteiktų paslaugų įvairiose gydimosi įstaigose kiekio ir dažnumo (1 t., 115 b.l.), akivaizdu, jog į jas vykdama T. P. patyrė išlaidas, todėl laikytina, jog prašoma atlyginti 95,20 Lt suma yra protinga ir mažinti jos nėra pagrindo.
Kaip matyti iš T. P. pateiktos pažymos apie gautas pajamas, jos vidutinės mėnesio pajamos (skaičiuojant trijų mėnesių išmokėto atlyginimo vidurkį) buvo 1168,75 Lt. Kaip nurodė T. P. ji darbo užmokesčio negavo 2012 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Jeigu būtų šiais mėnesiais dirbusi ji būtų gavusi 4675 litų atlyginimą, o ne 5013 Lt, kaip T. P. nurodo ieškinyje. Dėl sužalojimo T. P. buvo išmokėta 4013,69 Lt nedarbingumo pašalpa, todėl skirtumas tarp negauto darbo užmokesčio ir nedarbingumo pašalpos sudaro 661,31 litus (4675 – 4013,69), kas laikytina T. P. negautomis pajamomis.
Nors T. P. nurodo, jog negavo 500 litų priedo, kurį būtų gavusi jeigu būtų dirbusi, tačiau tai patvirtinančių dokumentų – nėra. Teismui pateiktame darbo sutarties pakeitimo priede (1 t., 54 b.l.) nurodyta, jog darbo sutarties 3 sąlyga pakeista, nurodant mokėti atlyginimą 1122 Lt (priskaityta suma). Darbuotojui kiekvieną mėnesį gali būti mokami priedai, premijos, priemokos ir kt. P. pateiktoje pažymoje apie darbo užmokestį nurodyta priskaičiuota suma su priedais (ji didesnė nei darbo sutartyje nurodytas atlyginimas), todėl laikytina, jog mokami priedai įvertinti skaičiuojant T. P. vidutinį darbo užmokestį nedirbtais mėnesiais.
Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog pateiktais įrodymais įrodyta, jog T. P. patyrė 1269,51 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 661,31 Lt negautų pajamų, 513 litų medikamentams pirkti bei 95,20 Lt išlaidos transportui vykstant į gydymo įstaigas.
Dėl neturtinės žalos
T. P. nurodė, jog jos ranka buvo stipriai sužalota, nutrauktos sausgyslės, kraujagyslės, sutrupintas kaulas, sąnario nebuvo. Gydymas tęsėsi ilgai, po vienos operacijos pirštai neatsistatė, pažeistos kraujagyslės ir dėl to šąla pirštai, nėra sąnario ir pirštai nesilanksto. Darbe patiria daug nepatogumų, nes dirba siuvėja, sunku paimti siūlą, nes pirštai sukaustyti. Sutriko miegas, sukilo migrena, nerimas, nuovargis. Neturtinę žalą vertina 50 000 litų.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad dėl V. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo operuota, susiūti piršto nervai bei žaizdos, dešinė ranka daugiau kaip mėnesį buvo imobilizuota longetėje, taikytas medikamentinis gydymas, visą nedarbingumo laikotarpį pirštai buvo patinę, skausmingi. Dėl to nukentėjusiosios įprastinio gyvenimo ritmas buvo pažeistas. Nors T. P. nurodo, jog jai sutrikęs miegas, sukilo migrena, nerimas ir nuovargis, tačiau objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog šie simptomai pasireiškė būtent dėl patirto sužalojimo ir yra priežastiniame ryšyje su plaštakos sužalojimu – nėra. Priteisiant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, jog T. P. klinikiniais tyrimais nustatyta ir netrauminė abiejų rankų neurologinė patologija – riešų kanalų tunelinis sindromas, kuriam būdinga rankų pirštų skausmai, tirpimas bei jėgos sumažėjimas. Priteisiant neturinės žalos dydį, taip pat teismas turi atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad V. S. nedirba, išlaikytinių neturi, jam konstatuotas psichikos sutrikimas (remisija). Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui, taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios T. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir mažintinas iki 7000 litų.
T. P. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos – 1200 Lt, (1 t., 61 b.l.; 2 t., 46 b.l.) pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinas iš kaltinamojo V. S. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Nuosavybės teisių apribojimas V. S. pinigams, saugomiems depozitinėje sąskaitoje pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pinigai panaudotini civiliniams ieškiniams atlyginti.
Daiktinis įrodymas – T. P. megztinis, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas nukentėjusiajai T. P..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant V. S. pradėti dirbti ir per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti T. P. ½ dalį jai padarytos turtinės žalos, t.y. 635 (šešis šimtus trisdešimt penkis) litus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 02 17 19 val. 25 min. iki 2012 02 18 15 val. 25 min., t.y. 1 (vieną) parą, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti nuteistajam, jog jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1269,51 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis litus, 51 ct) T. P. turtinei žalai atlyginti;
7000 (septynis tūkstančius) litų T. P. neturtinei žalai atlyginti.
5 080, 60 Lt (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt Lt, 60 ct) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui;
1 374, 12 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis litus, 12 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Išieškoti iš V. S. – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti T. P. naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosavybės teisių apribojimą 520 litų, saugomiems Kauno apskrities VPK finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juos panaudoti civilinių ieškinių tenkinimui.
Daiktinį įrodymą – T. P. megztinį – grąžinti nukentėjusiajai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.