- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-33-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių litų (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad jis 2014-08-06, apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti ir keisti važiavimo kryptį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė ir apgadino stovintį automobilį, po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš eismo įvykio nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 106, 231.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutarimo dalį, kurioje M. B. pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir minėtoje apimtyje bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismui netenkinus šio prašymo - pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutarimą: panaikinti M. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, ir paskirti 3000 Lt baudą.
Skunde nurodo, kad neneigia eismo įvykio fakto, tačiau iš įvykio vietos pasišalino ne piktybiškai, o išskirtinai dėl to, kad nepajautė, negirdėjo kliudęs kitą transporto priemonę (t. y. nesuprato sąlygojęs eismo įvykį). Dėl sukelto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to turi būti išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Jis visuose savo paaiškinimuose teigė, kad smūgio ar kontakto su automobiliu „Audi 100“ nejuto, būtent todėl nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis ne tik kad nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, bet iš viso nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, neatskleidė jo kaltės turinio. Kad pareiškėjas kaltas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, teismas nusprendė liudytojais neapklausęs eismo įvykį mačiusių/jame dalyvavusių asmenų, o byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi.
Administracinio pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo byloje teikti paaiškinimai yra prieštaringi: vienu atveju patrulis nurodo, kad automobilio „Audi 100“ apgadinimai yra ryškūs, todėl pareiškėjas kontaktą turėjo pajausti, kitu atveju tas pats asmuo jau nemano, kad braukimo žymės ant transporto priemonės buvo didelės ir abejodamas („lyg tai kad būtų didesni, negu kad būtų“) išreiškia poziciją dėl pareiškėjo galimybės pajausti kontaktą su kita transporto priemone. Teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad „ant vieno automobilio buvo žymios braukimo žymės, todėl nusprendė, kad vairuotojas kontaktą turėjo pajausti“, nors tokia teismo pozicija skiriasi nuo R. K. teismo posėdyje duotų parodymų. Atkreipiamas dėmesys, jog aplinkybė dėl tariamo „Audi 100“ sujudėjimo kontakto metu buvo nurodyta tik G. P. rašytiniuose paaiškinimuose, nors automobilyje „Audi 100“ susidūrimo metu buvę P. A. G. ir J. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose minėtos aplinkybės nenurodė. Teismas nurodytos aplinkybės buvimo nesiaiškino, kadangi nei tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, nei eismo įvykį mačiusio asmens kaip liudytojų teismo posėdyje neapklausė, rėmėsi tik minėtų asmenų rašytiniais paaiškinimais. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymima, kad įvykio metu tvyrojęs emocinis susierzinimas po konflikto su „Audi 100“ vairuotoju, muzikos pareiškėjo automobilyje pagarsinimas, susikoncentravimas į tikslą kuo greičiau pasišalinti iš konflikto zonos, paaiškina, kodėl jis nejuto kontakto su kita transporto priemone ir nesuprato sukėlęs eismo įvykį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, teismo paskirta nuobauda atimant iš jo teisę vienerius metus vairuoti transporto priemones šiuo atveju yra neproporcinga ir nesąžiningai didelė atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius, pareiškėjo asmenybę, įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Administracinės teisės pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas patrauktas atsakomybėn, savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu. Automobiliui „Audi 100“ padaryti pažeidimai yra nežymūs, žmonių sveikata nesutrikdyta, pareiškėjas noriai bendradarbiavo su bylą tyrusiais pareigūnais, administracinės atsakomybės nevengė. Nors nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pirmesnis pažeidimas taip pat nėra šiurkštus (greičio viršijimas). Per 8 metų vairavimo stažą pareiškėjas yra padaręs vos tris administracinius teisės pažeidimus, kas patvirtina, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas. M. B. dirba veiklos ir vystymo vadovu Vilniaus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jis kasdien į darbą Vilniuje važinėja iš gyvenamosios vietos Kaune, be to, teisė vairuoti yra privaloma tiesioginių pareiškėjo darbinių funkcijų atlikimui: pareiškėjas yra nuolat (kelis kartus per savaitę) komandiruojamas į įvairiose Lietuvos vietose veikiančius įmonės padalinius. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, yra svarstytinas jo atleidimas iš darbo. Pareiškėjas turi du išlaikytinius vaikus. Jo sutuoktinės iš darbo santykių gaunamos pajamos per mėnesį sudaro Vyriausybės nustatytą minimumą, todėl pareiškėjas yra pagrindinis šeimos maitintojas. Be to, M. B. sveikata yra prasta, judėjimo funkcijos apsunkintos dėl stuburo ligos, hipertenzinės širdies ligos. Pareiškėjui nustatytas ribotas - 50 procentų lygio darbingumas. Dėl minėtų aplinkybių jam yra sudėtinga naudotis viešuoju transportu. Todėl visuomenės interesas ir ATPK 20 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis - pinigine bauda.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
M. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, taip pat paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimą, todėl skundžiamas pirmos instancijos teismo nutarimas patikrinamas apelianto skunde išdėstytų teiginių apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apelianto vertinimu, apylinkės teismas neatskleidė jo kaltės turinio, t. y. tiesioginės tyčios, nes tik šia kaltės forma gali būti padaromas jam inkriminuotas pažeidimas. Visiškai nesiaiškino jo pasižalinimo iš įvykio vietos motyvo ir tikslo turinio. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad nustatytas motyvas bei tikslas yra aplinkybės, padedančios atskleisti asmens tyčios turinį, tačiau šių aplinkybių nustatymas nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Todėl tai, kad apylinkės teismas savo nutarime neakcentavo M. B. atliktų veiksmų priežasties, tikslo, nėra pagrindas teigti, kad subjektyvioji pažeidimo sudėties pusė nebuvo atskleista.
Kelių eismo taisyklių 231 p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai. Minėtas pareigas konkrečioje situacijoje asmuo turi suvokti ir sąmoningai jas ignoruoti.
M. B. teigia nepajautęs, negirdėjęs, jog kliudė kitą transporto priemonę, taigi jo pasišalinimas iš įvykio vietos, su kuria yra susijęs, nebuvo piktybiškas. Vis dėlto, šią versiją paneigia byloje surinkti ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurie priešingai nei skunde nurodo M. B., nėra prieštaringi. Į įvykio vietą atvykęs policijos patrulis R. K. nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, tačiau jis bendravo su įvykį betarpiškai mačiusiais asmenimis. Teismo posėdžio metu jis tik perpasakojo tai, ką jam sakė įvykio liudytoja G. P., taip pat pakomentavo apgadinto automobilio apgadinimų pobūdį. R. K. pažymėjo, jog braukimo žymės buvo ryškios, pagal tai, kokie apgadinimai buvo padaryti, nusprendė, kad vairuotojas galėjo jausti kontaktą su kita transporto priemone. Šie parodymai visiškai atitinka 2014-09-23 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. kad apžiūrint automobilį, „ant užpakalinio bamperio kairės šoninės dalies buvo ryškios braukimo žymės“ (b. l. 4-5). Visas abejones išsklaido byloje esančios nuotraukos, kuriose nubraukimo žymės akivaizdžios (b. l. 15). Priešingai nei teigia apeliantas, apgadinimas nėra mažareikšmis. Be to, M. B. vairuotos transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad transporto priemonės „Opel Zafira“ techniniai defektai – braukimo žymė su įlenkimu ant priekinio kairės pusės sparno, braukimo žymė ant priekinių kairės pusės durų, atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio „Audi 100“ (b. l. 10).
Aplinkybė, jog pirmos instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklausti automobiliu „Audi 100“ važiavę P. A. G. ir J. G. bei eismo įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja G. P., nedaro jų iš karto po eismo įvykio duotų paaiškinimų niekiniais. Minėti asmenys nebuvo apklausti teismo posėdyje, nes teisminio proceso metu nebuvo Lietuvoje. P. A. G. ir J. G. gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose, o G. P. tuo metu buvo išvykusi į užsienį, taigi jų apklausai nebuvo objektyvios galimybės. Šių asmenų paaiškinimai vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, be to, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitai rašytinei bylos medžiagai, todėl juos vertinti kritiškai nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad būtent M. B. nesilaikė saugaus atstumo, savo paaiškinime jis pažymėjo, kad įvykio dieną važiavo pavargęs, todėl nesureagavo, jog turi praleisti kitą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklės neleidžia asmeniui vairuoti transporto priemonę sergant ar esant pavargus, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (KET 14 p.). M. B. šio draudimo nesilaikė. Tiek automobilio „Audi 100“ apgadinimai, tiek policijos pareigūno R. K., turinčio ilgametį darbo stažą, paaiškinimai, kad smūgio nebuvo galima nejusti, taip pat G. P., P. A. G. ir J. G. paaiškinimai sudaro vieningą įrodymų visetą, kad M. B., sukėlęs eismo įvykį, tai suvokė ir iš jo pasišalino sąmoningai, norėdamas taip veikti. Nors pažeidėjas teigia, kad įvykio metu tvyrojo emocinis susierzinimas, tačiau ši būsena buvo nulemta paties M. B. neatidaus vairavimo. Pasišalinant iš įvykio vietos, buvo apsunkintas objektyvių aplinkybių išaiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas buvo padarytas kaltais M. B. veiksmais.
Pažeidėjas skunde taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimą. Teigia, jog teisės vairuoti atėmimas vienerių metų laikotarpiui yra neproporcinga ir nesąžiningai didelė nuobauda, tačiau šių argumentų aukštesnės instancijos teismas nepalaiko. Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato galimybę atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo trijų iki penkerių metų, tačiau M. B., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, atsakomybė buvo sušvelninta ir skirta mažesnė nei sankcijos žemutinė riba nuobauda, t. y. specialiosios teisės atėmimas vieneriems metams. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas jau atsižvelgė į apelianto skunde nurodytas aplinkybes – pažeidimo pobūdį, M. B. asmenybę, t. y. kad nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, yra sukūręs šeimą, augina su vaikus, kilusius padarinius, t. y. jog žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, apgadinimai, nors ir nėra mažareikšmiai, tačiau ir nedideli. Apygardos teismas kitų, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių dar labiau švelninti pažeidėjo teisinę padėtį nenustatė. Nors apeliantas nurodo, jog kasdien važinėja į darbą Vilniuje iš gyvenamosios vietos Kaune, tačiau tai nėra pagrindas visiškai netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Apeliantui nustatytas terminuotas neįgalumas (darbingumas 50 proc., tai atitinka trečią invalidumo grupę ir pagal ATPK nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė), per visą savo transporto priemonių vairavimo stažą (stažas 8 metai) administracine tvarka baustas tris kartus, analizuojamas pažeidimas ketvirtas. Ankstesni pažeidimai susiję su greičio viršijimu (b. l. 16-17), taigi, priešingai nei teigia M. B., yra pakankamai šiurkštūs. Vien simbolinė nuobauda šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų nepasiektų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas teisėtai ir pagrįstai, o administracinė nuobauda jam individualizuota teisingai, įvertinus visumą konkrečių bylos aplinkybių, vadovaujantis protingumo, adekvatumo ir proporcingumo principais. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.