Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja J. Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 54/201 Teisėjas O.Zaicevas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2., 2.4.7.

2012 m. kovo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 20 MGL (2600 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2006-11-16, būdamas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo matininku, savo darbo vietoje, adresu V. Kudirkos g. 18, Vilnius, nurodydamas tikrovės neatitinkančius Vaidui ir D. N. priklausančio sklypo Nr. 23, esančio sodų bendrijoje „Pušelė", adresu Skarbelio g. 9, Vilnius, matmenis, suklastojo 0,4 kW įtampos elektros perdavimo kabelio linijos planą, kurį panaudojus buvo sudaryta energetikos objekto pirkimo-perdavimo sutartis Nr. 20240/060201, pagal kurią sodininkų bendrija „Pušelė" perdavė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybės teise 0,4 kV kabelines linijas. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusieji– atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Duomenys, teismo pripažinti įrodymais, turi atitikti įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus, t.y. turi patvirtinti arba paneigti bent vieną bylos aplinkybę bei turi būti gauti teisėtais būdais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pripažindamas byloje pateiktus duomenis įrodymais bei juos vertindamas, šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų be išimties įrodymų gavimo būdas ir šaltinis yra nustatyti, jų teisėtumas įvertintas.

Dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas. Šiame Kodekse dokumento sąvokos nėra. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta teisinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, jog šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis nekeitė jokių matmenų, o tik klaidingai nurodė taškus, t.y. elektros skydinės buvimo vietą, teigė, kad tokį planą sudarė tik todėl, kad vykdė grupės vedėjos I. J. nurodymus. Kolegijos nuomone, jeigu pripažinti, kad E. B. suklastojo dokumentus vykdydamas grupės vedėjos nurodymą, tai nepaneigia jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog veikos padarymo motyvai veikos kvalifikacijai neturi reikšmės. Konstatuotina, kad E. B. suvokė, jog daro tokį planą, pagal kurį elektros skydinė būtų ne sklypo savininkų Norvaišių teritorijoje, kad SB „Pušelė“ galėtų parduoti elektros ūkį AB „Rytų skirstomieji tinklai“, nes 23 sklypo savininkai, kurių nuosavo sklypo teritorijoje stovi elektros skydinė, tam prieštaravo, nuteistasis taip veikti norėjo, suvokė, jog nurodomi taškai neatitiko tikrovės, ir nors gerai išmanė savo darbą, žinojo savo pareigybes, vis tiek elgėsi neteisėtai, todėl jo veika yra nusikalstama, pastarasis veikė tiesiogine tyčia. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus apelianto parodymus, nukentėjusiųjų nuoseklius parodymus bei kitą bylos medžiagą, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių E. B. kaltę, jo tyčią suklastoti dokumentą – 2006-11-16, būdamas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo matininku, savo darbo vietoje, adresu V. Kudirkos g. 18, Vilnius, nurodydamas tikrovės neatitinkančius Vaidui ir D. N. priklausančio sklypo Nr. 23, esančio sodų bendrijoje „Pušelė", adresu Skarbelio g. 9, Vilnius, matmenis, suklastojo 0,4 kV įtampos elektros perdavimo kabelio linijos planą, kurį panaudojus buvo sudaryta energetikos objekto pirkimo-perdavimo sutartis Nr. 20240/060201, pagal kurią sodininkų bendrija „Pušelė" perdavė AB Rytų skirstomieji tinklai nuosavybės teise 0,4 kV kabelines linijas, t.y. šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Dėl paminėtų aplinkybių, priimti E. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde E. B. pažymi, jog sodų bendrijos „Pušelė“ elektros tinklų perdavimu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo suinteresuota sodų bendrijos atstovė J. B. bei AB „RST“ vyr. inžinierius J. S., tačiau šie asmenys nepagrįstai baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas spręsti šiuos klausimus, kadangi reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus atitinkamus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista, Lietuvos Respublikos BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, nepažeidė. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nustatydamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino tai, jog E. B. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nors nuteistasis baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas, dirbantis ir, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, E. B. pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.