- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- e1-483-363/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25510-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
1.1. Tai yra, kaltinamasis R. G., 2021-07-26, apie 20.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su mama D. G., sudavė pastarajai vieną kartą rankos delnu į kairę ausį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis R. G. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria įtariamas ir gailisi. 2021-07-26, apie 20.30 val., jam grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), darže susitiko mamą ir jai pasakė, kad ji nusidažytų savo pagalbinio pastato duris, kadangi ankščiau jau buvo aptarę, kad reikia nudažyti pastato duris. Po to, maždaug po 30 minučių jis su sugyventine ruošėsi važiuoti į svečius ir jie kartu nuėjo į garažą. Nuėjus į garažą iš karto atėjo jo mama D. G. ir pradėjo jam aiškinti, kad ji nieko nedažys ir dėl to kilo žodinis konfliktas. Ji rėkė ant jo, jis rėkė ant jos, o jo sugyventinė I. D. pasakė, kad abu nurimtų ir norėjo kažką pasakyti, bet jo mama ją pavadino negražiu rusišku įžeidžiančiu žodžiu ir jis, netekęs kantrybės, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė mamai per kairį skruostą. Jis po suduoto smūgio atsitraukė, o tada mama jam pirštu pamojo ir pasakė, kad jį pasodins ir apsisukusi nuėjo į savo namus (b. l. 51-52).
2.2. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2021-07-26, apie 20.30 val., dirbant darže iš darbo grįžo sūnus R. G., kuris susitvarkė darbinius rūbus ir priėjo prie jos. Sūnus supyko, kad ji dirba darže ir jai pasakė, kad eitų dažyti garažo durų. Ji su juo nesipyko, bandė gražiuoju kalbėtis, nuėjo prie to garažo durų. Bekalbant abu įėjo į garažo vidų ir sūnaus klausė, kodėl šis toks piktas, sakė, kad ji jam visą laiką padeda. Po šių jos išsakytų žodžių sūnus suriko: ,,ko tu čia“ ir trenkė jai vieną kartą dešinės rankos delnu į kairę ausį. Smūgis buvo labai stiprus, jai labai skaudėjo, skaudėjo pusę dienos. Po smūgio ji sutriko, nurodė jam, kad iškvies policijos pareigūnus, o jis jai atsakė: ,,nespėsi išsikviesti, kaip perlaušiu tavo telefoną“. Toks atvejis jau yra buvęs, prieš du metus jis ją smaugė, po to atėmė mobilaus ryšio telefoną ir perlaužė, kad neišsikviestų policijos pareigūnų. Bet ji pati nuėjo į komisariatą ir pranešė pareigūnams. Šį kartą iškarto policijos nekvietė, nes išsigando ir nenorėjo, kad jis vėl perlaužtų telefoną, todėl pati atėjo į komisariatą ir atnešė pareiškimą (b. l. 25‑26, 29-30).
2.3. Pareiškimas iš kurio matyti, kad D. G. pranešė apie tai, kad 2021-07-26, apie 20.30 val., gavo antausį dėl nenudažytų durų pagalbinio garažo, kuris yra jos nuosavybė. Šiuo metu jaučia kairės ausies skausmą (b. l. 9).
2.4. Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu (fotolentelė) iš kurio matyti, kad įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-21).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
3.1. Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. G. smurtavo prieš savo mamą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.4. Kaltinamasis R. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
4.5. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
4.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl R. G. skirtinas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 2 mėnesius.
5. Kardomoji priemonė.
5.1. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, nes bus pasiekti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti R. G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 2 (du) mėnesius.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam R. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.