Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, nesusituokusiai, nedirbančiai, turinčiai neįgalumą, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiai ten pat, neteistai,

galimai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2019 m. gegužės 3 d. 10 val. 30 min., E. M. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. S. ir Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. teisėtų reikalavimų, pagrįstų 2015 m. birželio 25 d. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, atidaryti kambario duris dėl medicininės pagalbos suteikimo, neatidarė kambario durų, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir pradariusi duris, rankoje laikydama peilį, užsimojo ir bandė juo smogti vyriausiajam tyrėjui J. S. ir vyresniajai tyrėjai A. S., taip pasipriešino šiems savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams

Tai, jog E. V. padarė šias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. S. parodė, jog 2019 m. gegužės 3 d. per radijo stotį išgirdęs apie medikams reikalingą pagalbą ir žinodamas, jog tą dieną dirba jo sutuoktinė A. S., jai paskambino. Sužinojęs, jog yra reikalingas laužtuvas, jį nuvežė į butą, kuriame buvo sutuoktinė, medikai, asmuo, kuriai buvo reikalinga medicininė pagalba (E. V.). Atvykęs rado kambaryje užsidariusią E. V., bute buvo sutuoktinė, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) personalas, E. V. motina. E. V., būdama kambaryje, rėkavo, sakė, kad turi peilį, į prašymus atidaryti duris, nereagavo. Priėmė sprendimą laužtis į kambarį, tam E. V. motina neprieštaravo. Jis traukė durų rankeną, GMP vairuotojas įkišęs tarp durų laužtuvą bandė atidaryti duris, o A. S. stovėjo paruošusi elektros impulsinį prietaisą „Taser“ (toliau – elektrošokas). Pradarius šiek tiek duris pamatė, kaip E. V. peiliu bandė jam pataikyti į veidą, jis duris uždarė, tikėdamasis, kad E. V. peilį pames. Tačiau tai neįvykus, jis bandė duris dar kartą praverti, E. V. peiliu vėl bandė jam pataikyti į veidą, A. S. panaudojo elektrošoką prieš E. V., tačiau šis nesuveikė. Netrukus pradarius duris E. V. puolė su peiliu link A. S., ši bandė ją nuraminti elektrošoku, tačiau ir vėl nepavykus, jis pats puolė ant E. V. ir pargriovė ant grindų, šiaip ne taip visi kartu atėmė iš E. V. peilį, uždėjo antrankius, surišo kojas ir, padedami į pagalbą atvykusių kolegų, nunešė E. V. į GMP automobilį.

Nukentėjusioji A. S. iš esmės parodė analogiškai nukentėjusiajam J. S.. Patvirtino, jog po GMP darbuotojų pranešimo dėl pagalbos poreikio patekti į kambarį, kuriame buvo užsidariusi psichikos sveikatos sutrikimą turinti E. V., nuvyko nurodytu adresu, bute buvusi E. V. motina patvirtino, kad dukrai yra ligos paūmėjimas, ji ir pati, būdama koridoriuje, girdėjo, kaip E. V. kambaryje isteriškai šaukė, jog ją žudo mama, šaukė, kad ir pati žudysis, į prašymus atidaryti duris, nereagavo. Atvykus kolegai J. S. ir atsinešus laužtuvą, buvo siekiama patekti į kambarį, matė, jog šiek tiek pradarius duris, E. V. peiliu bandė pataikyti J. S. į veidą, ji prieš E. V. panaudojo elektrošoką, tačiau jam nesuveikus kambario duris vėl buvo uždarytos. Netrukus duris vėl pradarius, E. V. pasileido su peiliu link jos, ji dar kartą prieš E. V. panaudojo elektrošoką, tačiau šis ir vėl nesuveikė. Tai pamatęs J. S. puolė ant E. V., ją pargriovė, su kitų pagalba uždėjo antrankius, surišo kojas. Parodė, jog E. V. elgesys buvo neadekvatus, isteriškai šaukė nerišlius teiginius.

Liudytoja D. Č., GMP slaugytoja, parodė, jog tą dieną į butą, kuriame gyveno E. V., atvyko šios motinos kvietimu. Motina nurodė, jog jos dukra užsidarė kambaryje, pasiėmė su savimi visus raktus nuo transporto priemonių, turi peilį. Mama sakė, kad dukra turi psichikos sveikatos sutrikimą, nuolat privalo vartoti vaistus. Bandė pro duris bendrauti su E. V., tačiau nepavykus tai padaryti iškvietė į pagalbą policijos pareigūnus. Šiems atvykus ir pareikalavus įleisti, E. V. nesutiko. Pareigūnams, E. V. motinai leidus laužti duris, pabandžius atidaryti duris matė, kaip E. V. užsimojusi dviem rankomis bando smūgiuoti peiliu pareigūnui, prieš ją buvo naudojamas elektrošokas. E. V. šaukė, puolė į koridorių, įvyko grumtynės, E. V. buvo parversta (ar pati suklupo) ant grindų, uždėti antrankiai, surištos kojos. Liudytoja parodė, jog ir jai E. V. koja pataikė į pilvą. Peilį, kuriuo E. V. grasino, ji paėmusi nuo žemės padėjo ant virtuvės stalo.

Iš teismo posėdyje pagarsinto liudytojos E. M. V. apklausos protokolo (55-56 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja patvirtino, jog jos dukra E. V. turi psichikos sutrikimą, dukrai, 2019 m. gegužės 4 d. paūmėjus sveikatos būklei, iškvietė GMP darbuotojus. Dukra buvo užsidariusi kambaryje. Atvykę GMP darbuotojai prašė dukros juos įsileisti į kambarį bei ją apžiūrėti, sakė, jog jeigu ji neįsileis, kvies į pagalbą policijos pareigūnus. Dukrai atsisakius įsileisti, GMP darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus, tačiau ir šių dukra neįsileido į kambarį. Policijos pareigūnai sakė, kad reikia laužti duris, ji jiems sakė, kad dukra gali pulti. Pareigūnai paprašė jos, kad kol laušis į kambarį, ji eitų ir pabūtų virtuvėje. Būdama virtuvėje girdėjo dukters šauksmą, išėjusi į koridorių matė dukrą gulinčią ant grindų.

Apžiūros protokole (17 b. l.), fotonuotraukose (18-23 b. l.) užfiksuotas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra antrame aukšte, taip pat fiksuotos buto durų, einančių į kambarį, laužimo žymės.

Daiktų pateikimo protokolas (64 b. l.), apžiūros protokolas (65 b. l.), nuotraukos (67-68 b. l.) patvirtina, jog E. M. V. 2019 m. gegužės 3 d. policijos pareigūnams pateikė virtuvinį stalo peilį, šis peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, jog bendras peilio ilgis yra 24 cm, ašmenų ilgis – apie 12 cm. Teismo posėdyje peilio nuotraukas parodžius nukentėjusiesiems J. S. ir A. S., šie nurodė, jog tai tas pats peilis, kuriuo jiems buvo stengiamasi įdurti.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešina minėtiems subjektams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog po to, kai policijos pareigūnas J. S. jėga atidarė kambario, kuriame E. V. buvo užsidariusi, duris, peiliu puolė policijos pareigūnus J. S. ir A. S. siekdama juos sužaloti, kas atitinka grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą objektyviuosius požymius, todėl pripažįstama, jog tokie E. V. veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje numatytą įstatymo uždraustą veiką. Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio policijos pareigūnų bendrąsias teises, 1 dalies 3 punktą, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, siekdamas gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą, turi teisę be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog dėl galimo psichikos sveikatos sutrikimo buvo iškilęs pavojus E. V. gyvybei ir sveikatai, policijos pareigūnai turėjo teisę patekti į kambarį ir panaudodami specialiąsias priemones (laužtuvą), tai yra jų veiksmai buvo teisėti, tuo labiau, jog tam, kad prievarta būtų patenkama į kambarį, neprieštaravo ir patalpų savininkė E. M. V..

Bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusieji A. S. bei J. S., tiek liudytoja D. Č. parodė, jog E. V. elgesys buvo neadekvatus: buvo agresyvi, šaukė, rėkė, jos šauksmai ir teiginiai buvo nerišlūs, logiškai nepaaiškinami. Byloje esančioje pažymoje (78 b. l.) nurodyta, jog E. V. priklauso dėl psichikos ligų stebimų ligonių grupei, jai yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0) bei vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10.). Byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė (124-127 b. l.), šią ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, jog baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymo metu E. V. sirgo paranoidine šizofrenija, ji pagal savo psichinę būklę visiškai negalėjo ir negali suvokti pavojingos savo veiklos pobūdžio ir savo veiksmų valdyti, jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatras Virginijus Diktanas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadas, jog E. V. dėl jai dar 1993 metais diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jų nesupranta ir dabar bei negali jų valdyti, E. V. yra reikalingas gydymas ir dėmesys. Psichiatras nurodė, jog rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis ir prižiūrint specialistams. Paaiškino, jog E. V., atvykusi pas ekspertus, teigė, jog vaistus vartoja savarankiškai, tačiau yra išlikę kliedesiai ir haliucinacijos, toks E. V. elgesys yra pavojingas visuomenei ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Atsižvelgus į ekspertizės išvadas, eksperto V. D. paaiškinimus teismo posėdyje, į nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad E. V. baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo padarytos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jai, atsižvelgus į teismo psichiatro rekomendacijas, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, E. V. veiksmus, tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Peilis, saugomas prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami klausimai su E. V. psichikos sveikata, teismas, siekdamas užtikrinti informacijos apie žmogaus sveikatos konfidencialumą, nustato, jog baudžiamosios bylos medžiaga yra nevieša (BPK 9¹ straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401 straipsniu, 403 straipsniu, 405 straipsniu, teismas

nutaria:

E. V. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis viešoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Peilį, saugomą prie bylos, nutarčiai įsitesėjus, sunaikinti.

Nustatyti, jog baudžiamosios bylos medžiaga yra nevieša.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.