- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2-3827-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01147-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- M. P., (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams M. P. ir (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 627 Eur draudimo išmoką, iš atsakovo M. P. 5 procentų metines palūkanas, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) – 6 procentų metines palūkanas, solidariai iš atsakovų 59 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas sudarė draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę už autoavarijos metu padarytą žalą. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs M. P., atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas M. P. apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 2 627 Eur draudimo išmoką dėl (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo. (duomenys neskelbtini) buvo gautas Swedbank pranešimas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) draudimo įmoką, kurią turėjo sumokėti pagal draudimo sutarties sąlygas iki (duomenys neskelbtini), sumokėjo po draudžiamojo įvykio, t.y. draudimo įmoka buvo sumokėta (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovams atsakomybė už ieškovo išmokėtą išmoką kylą dviem skirtingais teisiniais pagrindais: atsakovui M. P. dėl pasišalinimo iš įvykio vietos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punktas, 59.4 punktas), o atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl to, kad nesumokėjo draudimo įmokos sutartyje numatytu laiku (draudimo sutarties 2 punkto a papunktis; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis).
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. S. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad abu atsakovus siejo draudimo sutartis, tačiau atsakomybės pagrindai skirtingi. (duomenys neskelbtini) atsakomybė kyla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Be to, jis siekė klaidinti policiją ir teismą dėl palikto raštelio. Kai nukentėjusioji rado automobilį, jokio raštelio nebuvo. Jis atsirado vėliau ir tai nepaneigia pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Administracinė teisena skiriasi nuo civilinės. Pastarojoje užtenka neatsargumo. Policijos nurodyta atsakomybę šalinanti priežastis - skambutis savo paties nuomotojui nepaneigia pasišalinimo. Draudėjas yra solidarus atsakovas, nes jis laiku nesumokėjo draudimo įmokos (pažeidė sutartį). (duomenys neskelbtini) įmoka buvo septinta įmoka, tai ne įmoka į priekį. Sutartis dėl įmokų nebuvo keista. Apskaičiuojant žalą buvo atsižvelgta į rinkos vertę. Tarp rinkos vertės ir remonto yra daugiau kaip 70 proc., todėl laikyta, kad automobilis neremontuotinas. Šiuo atveju svarbūs trys teisės aktai: Privalomojo draudimo sąlygos, Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo taisyklės ir Standartinės draudimo sutarties sąlygos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo. Pajutęs nuovargį, pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), netoli namų, aukštesnėje vietoje ir užmigo. Pabudęs (apie (duomenys neskelbtini) ryto) su automobiliu ėmė leistis. Žolė buvo drėgna, todėl mašina nušoko ir lietė kitą automobilį. Tuo metu išsigando, susinervino. Skambinti policijai nesiryžo. Už valytuvo paliko raštelį ir nuėjo namo. Po kelių valandų paskambino (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. atėjo prie automobilio. Raštelio nebebuvo. Paliko jį vėl. Paskambino policijai. Ji informavo, kad avarija užfiksuota. Padėjo susisiekti su automobilio savininke. Policijai parodė nuotrauką su rašteliu, kuriuo sugadinto automobilio savininkę prašė susisiekti nurodytu telefono numeriu.
7. Liudytoja A. Č. nurodė, kad ji savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ryto rado sugadintą. Praeivis nurodė, kad matė įvykį ir parodė, kuris automobilis jį apgadino. Jokio raštelio nebuvo. Vakare, apie (duomenys neskelbtini) val., paskambino policijos pareigūnas, prašė prieiti prie automobilio, pasakė, kad norėtų susisiekti kaltininkas, bet jai tai nebuvo svarbu, nes policijai jau buvo pranešta. Nuėjusi prie automobilio apie (duomenys neskelbtini) val. vakaro, ant jo rado raštelį, kuriame kaltininkas prašė su juo susisiekti. Paskambino kaltininkui. Pastarasis žadėjo sutaisyti automobilį savo lėšomis, tačiau daugiau pasidomėjusi apie taisymą, ji gavo rekomendaciją taisyti pačiai. Vėl susisiekus su kaltininku paaiškėjo, kad jis pinigų neturi. Kasko draudimo neturėjo, nes automobilis senas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
8. (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su stovinčia transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino; kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino (el.b.t.1, l. 46-51). Vėlesnėje, t.y. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio informacijoje, ties eismo įvykio dalyviais nurodyta, kad kaltininkas M. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino, o aprašant nusižengimą, pasišalinimas nepaminėtas (el.b.t. 1, l. 39-41). (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad atsakovas M. P. administracine tvarka nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l.15). (duomenys neskelbtini) Įprastinė TPVCAPD sutartis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonei (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovo (el.b.t.1, l. 31-32). Automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu nuomos pagrindais naudojasi atsakovas M. P.(el.b.t.1, l. 106-108). Dėl aukščiau nurodyto įvykio ieškovas, remdamasis (duomenys neskelbtini) remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilio remonto kaina su PVM yra 2973,27 Eur, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros-defektų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamojo įvykio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiavo ir išmokėjo 2 627 Eur draudimo išmoką, kurios grąžinimo ieškiniu reikalauja iš atsakovų.
9. Byloje nėra ginčo nei dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei dėl žalos dydžio, nei dėl įmokos pagal draudimo sutartį mokėjimo vėlavimo, tačiau kilo ginčas dėl atsakovo M. P. pasišalinimo iš įvykio vietos bei atitinkamai jam kylančios/nekylančios pareigos kompensuoti ieškovui sumokėtą draudimo išmoką.
10. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (suvestinė 2023-06-23 - 2023-12-22 redakcija) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
11. (duomenys neskelbtini) už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo baustas. Nors (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, o (duomenys neskelbtini) eismo įvykio informacijoje šie duomenys dviprasmiški, t.y. ties eismo įvykio dalyviais nurodyta, kad kaltininkas M. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino, o aprašant nusižengimą, pasišalinimas nepaminėtas, Vilniaus AVPK Kelių policijos skyrius (duomenys neskelbtini) rašte, atsakydamas į teismo paklausimą dėl šio dviprasmiškumo, paaiškino, kad M. P. veika nebuvo kvalifikuota kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes jis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad po eismo įvykio paliko raštelį (duomenys neskelbtini) vairuotojai su savo tel. numeriu, nuėjo namo ir laukė skambučio, kad galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nesulaukęs skambučio kreipėsi į automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 69).
12. 2002-12-11 Vyriausybės nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p. (redakcija, galiojusi eismo įvykio dieną) numatė, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
13. Taigi pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaip pagrindas reikalauti draudikui draudimo išmokos grąžinimo yra tada, kai padarius žalą kitai transporto priemonei ir nukentėjusio asmens nesant įvykio vietoje, pasitraukta iš įvykio vietos nepranešus nei nukentėjusiajam, nei policijai.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. P. neginčijo, kad susidūrus su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusio asmens įvykio vietoje nebuvo ir jis atsakovui nebuvo žinomas, taigi ir galimybių jam apie įvykį tiesiogiai pranešti jis neturėjo. Ginčo nėra, kad policijai jis neskambino. Remiantis atsakovo paaiškinimu, jis paliko ant automobilio raštelį su savo telefonu. Nors atsakovas teigė, kad nufotografavo automobilį, ant kurio paliko raštelį, visgi tokios nuotraukos teismui nepateikė. Jos nėra ir policijos pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Nukentėjusioji teigė, kad jokio raštelio po įvykio, t.y. apie (duomenys neskelbtini) val. ryto, nerado. Ji pateikė savo automobilio, rasto įvykio dienos rytą, nuotrauką, kurioje jokio raštelio nematyti (el.b.t.1, l. 86). Policijos duomenys dėl iškvietimo į įvykį patvirtina, kad apie jį pirmoji pranešė nukentėjusioji (apgadinto automobilio savininkė). Tai ji padarė (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai atvyko (duomenys neskelbtini). Jie fiksavo įvykį (el.b.t.1, l. 143-144) Eismo įvykio fiksavimo protokole nėra jokių duomenų apie atsakovo paliktą raštelį. Remiantis policijos pateikta informacija, pats vairuotojas apie įvykį pranešė tik tos pačios dienos vakare ((duomenys neskelbtini)). Pareigūnas nurodė, kad vairuotojas paaiškino palikęs raštelį ir ketinantis užpildyti deklaraciją, kai su juo susisieks automobilio savininkas (el.b.t.1, l. 145-146). Nors policijos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vairuotojas pateikė nuotraukas, pateiktoje medžiagoje nuotraukos yra, tačiau nei vienoje jų nėra automobilio su rašteliu dėl informacijos apie atsakovą ir su jo kontaktais.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 yra išaiškinęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatytas tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos, savaime nereiškia, kad nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti, jei jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, palikdamas įvykio vietą.
16. Remiantis aukščiau nurodytais duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas M. P. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kitu automobiliu, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka, bet, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusios, nesiėmė reikiamų priemonių pranešti jai ar policijai apie eismo įvykį (priešingų duomenų jis nepateikė). Jis nebuvo pakankamai rūpestingas, nes duomenų apie paliktą ant automobilio raštelį nepateikė ir pats policijai iki pat (duomenys neskelbtini) vakaro apie įvykį nepranešė. Todėl darytina išvada, kad jam pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą kyla pareiga grąžinti ieškovo nukentėjusiajai dėl patirtos žalos išmokėtą draudimo išmoką.
17. Ginčo dėl išmokos dydžio nėra. Remiantis automobilio remonto sąmata, remonto kaina sudarė 2 973,27 Eur (el.b.t.1, l. 25-29). Automobilio likutinė vertė – 2 627 Eur. Taigi, buvo nustatyta, kad automobilio remontuoti netikslinga (el.b.t.1, l. 24), todėl remontas nebuvo atliktas, nukentėjusiajai išmokėta 2 627 Eur draudimo išmoka (el.b.t.1, l. 35), į kurios grąžinimą įgijo teisę ieškovas.
18. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2004-06-23 Vyriausybės nutarime Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 64 p.
19. Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje e2S-232-569/2024).
Žemesnės instancijos teismas
20. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t.y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-524/2012).
21. Iš (duomenys neskelbtini) TPVCAPD sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei (duomenys neskelbtini). Kaip automobilio savininkė atsakovė (duomenys neskelbtini) apdraudė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Draudimo įmokas (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti dalimis, t.y. kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) Eur, kiekvieną įmoką sumokėdama iki atitinkamo mėnesio (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 31). AB Swedbank pranešimas ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) įmoką už (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 164-165), t.y. po eismo įvykio ir pažeisdama TPVCAPD sutarties mokėjimo grafiką.
22. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-524/2012). Teisę į visą ar dalį išmokos bei teismo pareigą tą dalį nustatyti atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-91-403/2024.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė draudimo įmokas turėjo mokėti (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) iki atitinkamo mėnesio (duomenys neskelbtini). Ji įmokos už (duomenys neskelbtini) nesumokėjo. Ją sumokėjo po 3-jų dienų, ir, sprendžiant iš eismo įvykio laiko (eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini)), praėjus (duomenys neskelbtini) valandų nuo jo ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ir jokių paaiškinimų teismui, dėl kokių priežasčių praleido įmokos mokėjimo terminą, nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Visgi atsižvelgiant į tai, kad ji vėlavo sumokėti (duomenys neskelbtini), t.y. kitas buvo sumokėjusi ir ieškovas neteikė duomenų, kad jas mokėti vėlavo, taip pat tai, kad nors (duomenys neskelbtini) sumokėjo vėluodama (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) iš jų buvo savaitgalyje, pradelstos sumokėti įmokos dydis – (duomenys neskelbtini) sudaro nedidelę dalį visos sutarties sumos ((duomenys neskelbtini) Eur) ir, juo labiau, draudimo išmokos (2 627 Eur), draudiminį įvykį sukėlė ne pati (duomenys neskelbtini) ją nuomos pagrindais valdantis atsakovas M. P., iš kurio draudimo išmoka taip pat priteisiama, teismas sprendžia, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovui turėtų grąžinti dalį draudimo išmokos – 60 proc., kas sudaro 1 576,20 Eur.
24. Nors atsakovų atsakomybės pagrindai skiriasi, tačiau jie abu atsakingi už ieškovo išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra (duomenys neskelbtini) ir jos teisė reikalauti grąžinti draudimo išmoką kyla pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 ir 2 dalis, 11 str. 7 d., t.y. ji turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo tiek iš už žalos padarymą atsakingo asmens, pasišalinusio iš įvykio vietos, tiek iš draudėjo. Darytina išvada, kad tai atitinka (duomenys neskelbtini) teisę reikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę į visą draudimo išmoką iš atsakovo M. P., bet tik į dalį, t.y. 1 576,20 Eur, draudimo išmoką iš (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiama 1 576,20 Eur draudimo išmokos, o likusi jos dalis – 1 050,80 Eur - tik iš atsakovo M. P..
26. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 576,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo arba, jei ieškovas šioje dalyje išieškojimą vykdys iš atsakovo M. P., vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 576,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo M. P. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 1 050,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų priteisiamos 59 Eur žyminio mokesčio išlaidos (el.b.t.1, l. 3,30). Kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Žyminio mokesčio išlaidos priteisiamos ne solidariai, kaip prašė ieškovo atstovas, o iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 29,50 Eur.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 36,63 Eur. Ieškinį tenkinus, jos lygiomis dalimis, t.y. po 18,32 Eur, priteisiamos iš kiekvieno atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 1 576,20 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 20 ct) draudimo išmokos, iš atsakovo M. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas arba iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 576,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio išlaidų iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio išlaidų iš (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 050,80 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų, 80 ct) draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 050,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po 18,32 Eur (po aštuoniolika eurų 32 ct) pašto išlaidų valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.