Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1058-426/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-15
Bylos Nr.: eI3-1058-426/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03407-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Rūta Miliuvienė (pirm.), Jovita Einikienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: S. D., J. J.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Karolis Kurapka, Ramūnas Klimašauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1058-426/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjų S. D. ir J. J. atstovams advokatui Karoliui Kurapkai, advokato padėjėjui Ramūnui Klimašauskui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ievai Zubavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos S. D. ir J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT atlikti šiuos veiksmus: suprojektuoti ir nustatyti servitutą laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini); ir (ar) imtis kitų būtinų veiksmų tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant pareiškėjoms nuosavybės teises į laisvą valstybinės žemės plotą prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka), 106¹ punktą; ir (ar) atlikti visus kitus veiksmus siekiant užtikrinti pareiškėjų teisę į nuosavybės teisės atkūrimą laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini); ir (ar) pareiškėjų teisės į nuosavybės teisės atkūrimą laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), užtikrinimo tikslu bendradarbiauti su Administracija ir (ar) bet kokiomis kitomis institucijomis, savo iniciatyva kreipiantis dėl veiksmų, kurių neatlikus nuosavybės teisės atkūrimas nebūtų negalimas, atlikimo ar aplinkybių, kliudančių ar galinčių kliudyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pašalinimo, taip pat sprendžiant veiksmų atlikimo eiliškumo klausimus; 4) panaikinti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ (toliau – ir Administracijos Sprendimas); 5) įpareigoti atsakovę Administraciją atlikti veiksmus: suprojektuoti žemės sklypą pagal 2019 m. spalio 17 d. prašymu pateiktą schemą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui; ir (ar) atlikti visus kitus reikiamus veiksmus tam, kad pareiškėjoms ir kitiems pretendentams galėtų būti atkurta nuosavybė į 2019 m. spalio 17 d. prašymu pateiktoje schemoje Nr. 1 nurodytą laisvą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės plotą; ir (ar) pareiškėjų teisės į nuosavybės teisės atkūrimą laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) užtikrinimo tikslu bendradarbiauti su NŽT ir (ar) bet kokiomis kitomis institucijomis ir (ar) bet kokiais kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, savo iniciatyva kreipiantis dėl veiksmų, kurių neatlikus nuosavybės teisės atkūrimas nebūtų negalimas, atlikimo ar aplinkybių, kliudančių ar galinčių kliudyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pašalinimo, taip pat sprendžiant veiksmų atlikimo eiliškumo klausimus.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjos pateikė prašymą Administracijai „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ suprojektuoti žemės sklypą atkūrimui pagal pateiktą schemą Nr. 1 prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti prašyme minimą žemės laisvą plotą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Administracija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.212-2ŽFM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ pareiškėjų prašymo netenkino, kadangi prie projektuojamo žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas, taip pat pareiškėjų prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais, komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu. Todėl darė išvadą, kad numatyti privažiuojamojo kelio prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės.

Pareiškėjos minėtą Administracijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 skundą atmetė, tačiau nepaneigė jų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat Administracijos ir NŽT pareigos bendrai atlikti veiksmus, užtikrinant pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamos imtis veiksmų įgyvendinant minėtą VAAT teismo sprendimą ir suprojektuoti siūlomą servitutą žemės sklypui prie esamų sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti tokį servitutą sandoriu ar imtis kitų būtinų priemonių tam, jog Administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Tvarkos 106¹ punktą. Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, ignoruodamas teismo sprendimą ir jame pateiktą išaiškinimą, 2020 m. liepos 31 d. pateikė atsakymą Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.), kuriame nurodė, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš Administracijos direktoriaus gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos apskundė Skyriaus Sprendimą NŽT direktoriui, tačiau NŽT atmetė pareiškėjų reikalavimus, konstatavusi, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Taip pat pažymėjo, kad siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, turi būti objektas, šiuo atveju – žemės sklypas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (viešpataujantis daiktas), dėl kurio būtų nustatomas servitutas. Nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio būtų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Kadangi nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, darė išvadą, kad NŽT servitutą galės nustatyti tik tuomet, kai siūlomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame plane ar žemės valdos projekte.

Pareiškėjos paaiškina, kad 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į Administraciją, prašė suprojektuoti žemės sklypą pagal 2019 m. spalio 17 d. prašymu pateiktą schemą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Administracija 2020 m. gruodžio 2 d. atsakyme nurodydė, kad pareiškėjos nepateikė įrodymų apie tai, kad tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, atsižvelgdami į pareiškėjų, kaip būsimųjų sklypo savininkų poreikius, yra sudarę sandorį dėl servituto nustatymo ar ketinimo tokį sandorį sudaryti. Administracija laikosi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese ne ji ar NŽT, o pačios pareiškėjos turi atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypų formavimu ar servitutų nustatymų. Kadangi pareiškėjos to nepadarė, Administracija atsisakė tenkinti jų reikalavimus.

Pareiškėjų nuomone, susidarė ydinga situacija, kai Administracija nerengia žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kol NŽT nesuprojektuos servituto, o NŽT neprojektuoja žemės sklype servituto, kol Administracija neparengs žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Mano, kad tokia abiejų institucijų pozicija pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus, Įstatymo ir Tvarkos nuostatas.

Skunde pareiškėjos akcentuoja, kad turi Įstatyme bei Tvarkoje įtvirtintą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ginčo valstybinės žemės plotas (nesuformuotas žemės sklypas), esantis tarp suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus ir jame, įgaliotoms institucijoms tinkamai atlikus įstatyme nurodytus veiksmus, pretendentams galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Administracija minėtos VAAT administracinės bylos Nr. eI3-2128-1063/2020 nagrinėjimo metu patvirtino, jog ginčo valstybinės žemės plotas yra laisvas, neužstatytas, nepriskirtas prie valstybės išperkamų žemės plotų, todėl gali būti grąžinamas pretendentams nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjų teigimu, egzistuoja visos įstatymuose įtvirtintos sąlygos jų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimui, o ginčas kyla dėl atsakovių neveikimo.

Atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjęs VAAT 2020 m. birželio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020, kuriame pripažinta Administracijos ir NŽT pareiga bendradarbiauti pareiškėjų keliamais klausimais, dalyvavusiems byloje asmenims turi res judicata (išspręstos bylos) galią, todėl privaloma jį vykdyti. Pareiškėjoms nėra svarbu, kuri institucija atliks joms priklausančius veiksmus, tačiau siekia, kad teisės į nuosavybės teisių atkūrimą būtų įgyvendintos. Be to, mano, kad joms negali būti perkeliama tarpininkavimo tarp dviejų viešojo administravimo subjektų našta ar pareiga derinti institucijų pozicijas bei sudarinėti papildomus sandorius. Pabrėžia, kad Įstatymas ar Tvarka nenustato pareiškėjoms pareigų pateikti papildomus įrodymus, sudarinėti sandorius su tarnaujančių ar viešpataujančių sklypų savininkais. Įstatymo nuostatos tik nustato pareiškėjų pareigą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pilietybę patvirtinantį dokumentą bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantį faktą. Pažymi, kad Tvarkos 106¹ punkto nuostatos nustato, jog žemės sklypus, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teises, suformuoja ir visus reikiamus servitutus jiems nustato ne pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, o už šį procesą atsakingos institucijos – NŽT ir atitinkamos savivaldybės administracija.

Atsakovė NŽT nesutinka su skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime paaiškina, kad remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 1648 (toliau – ir Atkūrimo byla), taip pat Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-94 (toliau – ir 1994 m. sprendimas), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. Š. (Š., (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Riešės vals., Vilniaus apskr. Vadovaujantis minėtu teismo sprendimu, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. liepos 17 d. parengė pažymą Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nurodė, kad S. S. (D.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,5032 ha.

Remiantis Atkūrimo byla ir 1994 m. sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gegužės 25 d. parengė pažymą Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nurodė, kad J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. J. B. (J.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,1542 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,4291 ha. Pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį – 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir, remiantis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais, buvo nustatyta, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinės žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.

Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas VAAT 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 dėl pakartotinio dokumentų įvertinimo kartografuojant (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą, 2017 m. birželio 9 d. organizavo posėdį dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisijos posėdis), kuriame pakartotinai svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžiu metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.)) nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. 2020 m. sausio 16 d. iš naujo išnagrinėta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Nutarta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 m. planas – vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha., t. y., kad 28,9283 ha žemės plotas, esantis viršutiniame dešiniajame Neries upės pusėje nesudaro (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo.

Pareiškėjos nurodo, kad siekia grąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje), o tam, kad būtų galima atkurti žemę natūra (turėtoje vietoje), prie atkuriamo natūra žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek pastaroji institucija, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į ją natūra. Pažymi, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad Administracija pareiškėjoms buvo nurodžiusi aplinkybes, trukdančias suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, ties (duomenys neskelbtini), kol neišspręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie sklypo. Pareiškėjos nepateikė Administracijai įrodymų apie tai, kad tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai yra sudarę sandorį dėl servituto nustatymo ar ketinimo tokį sandorį sudaryti ar įrodymų, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, todėl Administracija nurodė, jog grąžintino natūra žemės sklypo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams neprojektuos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašo NŽT suprojektuoti ir nustatyti servitutą laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymi, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo turi būti objektas, šiuo atveju – žemės sklypas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (viešpataujantis daiktas), dėl kurio būtų nustatomas servitutas. Nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio būtų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Kadangi nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, daro išvadą, kad NŽT servitutą galės nustatyti tik tuomet, kai siūlomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame ar žemės valdos projekte.

Atsakovė pažymi, kad jos atžvilgiu reiškiamas reikalavimas suprojektuoti ir nustatyti servitutą laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tačiau jai neaišku, per kokį žemės sklypą prašoma suprojektuoti ir nustatyti servitutą, tuo labiau ir VAAT sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 konstatavo, kad pareiškėjos pačios turi išspręsti klausimą dėl patekimo į jų pageidaujamą sklypą.

Iš kartu su skundu pateiktų pareiškėjų dokumentų matyti, kad jų prašomas suprojektuoti natūra grąžintinas žemės sklypas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdos žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu (duomenys neskelbtini) ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini), į kurį nuomos sutarties pagrindu juridinio asmens vardu įregistruota nuomos teisė. Pabrėžia, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali nustatyti servituto per privačius žemės sklypus. Nagrinėjamos bylos kontekste kyla klausimas, kaip nagrinėjamu atveju buvo suformuoti aplinkiniai žemės sklypai, kadangi pageidaujamas atkurti natūra valstybinės žemės plotas yra apribotas penkiais privačiais sklypais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra išnuomotas, dėl to kyla pagrįstas klausimas, kaip toks valstybinės žemės plotas liko be privažiavimo.

Atsakovė Administracija nesutinka su skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjos Administracijai pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą pagal pateiktą schemą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) prašymą tenkinti atsisakė ir paaiškino, jog nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais. Taip pat nurodė, kad nėra galimybės numatyti privažiuojamąjį kelią prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo. Pareiškėjos apskundė sprendimą teismui. VAAT 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 skundą atmetė kaip nepagrįstą, akcentavo, kad pagal Tvarkos 106 punktą sprendimą atkurti nuosavybės teises NŽT priima pagal savivaldybės administracijos patvirtintus žemės sklypų planus. Nagrinėjamu atveju neišpildyta Tvarkos 106¹ punkte įtvirtinta viena iš imperatyvių sąlygų – prie žemės sklypo nėra privažiuojamojo kelio, taip pat nėra projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas, o pati Administracija neturi teisės savarankiškai nustatyti servituto. Sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik patys tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog šie veiksmai nebuvo atlikti, tad Administracija neturėjo galimybės vykdyti pareiškėjų prašomo sklypo projektavimo procedūros.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jos skundžiamu Sprendimu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų 2020 m. spalio 2 d. prašymo, t. y. joms tik priminta, kad laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas, kuriame prašoma suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą, yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų žemės sklypais. Todėl numatyti privažiuojamąjį kelią prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės, o kelio servitutas gali būti nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu. Tai nereiškia, kad Administracija priėmė neigiamą sprendimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra, o galutinis sprendimas dėl žemės grąžinimo natūra nėra priimtas, kol neišspręstas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo. Pareiškėjoms nustačius servitutą, prašymas dėl žemės sklypo grąžinimo natūra bus toliau nagrinėjamas.

Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjos skunde iš esmės nepateikia jokių konkrečių nesutikimo su Administracijos Sprendimu argumentų, argumentuoja tik Administracijos ir NŽT bendradarbiavimo pareiga, tačiau neaišku, kodėl skundžiamas raštas neteisėtas. Vis dėlto, Administracija pati savarankiškai negali tęsti žemės sklypo projektavimo procedūros, kadangi aktyvių veiksmų privalo imtis pačios pareiškėjos. Pažymi, kad reikalavimas, jog prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba kelio servitutas, yra imperatyvus, o Administracija negali nepaisyti aplinkybės, kad šiuo atveju prie grąžintino natūra žemės sklypo nėra privažiavimo ar kelio servituto. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos neginčija, jog prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra privažiavimo. Atitinkamai, byloje nėra ginčo, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto nustatymo tam, jog pageidaujamas suprojektuoti žemės sklypas turėtų privažiavimą. Pareiškėjos kategoriškai nesutinka imtis jokių aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti servituto nustatymo klausimą.

Kadangi byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju servitutas nebuvo nustatytas įstatymu ar teismo sprendimu, todėl yra du pagrindai, kuriais šiuo atveju galėjo būti nustatyti servitutai – sandoriu arba administraciniu aktu. Aktualus valstybinės žemės sklypas šiuo atveju yra apribotas penkiais privačiais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra išnuomotas. Administracija neturi teisės ir kompetencijos pati nuspręsti ir nustatyti servitutą be viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko valios. Sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, o pareiškėjoms suteikta visa aktuali informacija dėl servitutų nustatymo. Administracijai nesant viešpataujančiojo daikto savininke ar valdytoja, ji neturi teisės ginti ne savo interesų ir siekti servituto nustatymo sandoriu. Pažymi, kad NŽT teritorinis padalinys priima sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Be to, greta projektuojamo žemės sklypo grąžinimui natūra esantis valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas, o teisės aktai įpareigoja valstybinės žemės patikėtinį (NŽT) ieškoti interesų pusiausvyros – servitutas šiame valstybiniame žemės sklype turėtų būti nustatomas (jeigu apskritai būtų nustatomas) įvertinus ir nuomininko teisėtus interesus, kad jo galimybės naudotis išnuomotu sklypu nebūtų pernelyg suvaržytos, o aplinkybę, koks servitutas galėtų būti nustatomas šiame valstybinės žemės sklype, ir nuomininko poziciją turėtų įvertinti būtent Nacionalinė žemės tarnyba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė visus skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos pačios savarankiškai neturi galimybės inicijuoti servituto nustatymo procedūrą, kadangi jos nėra žemės sklypo savininkės, t. y. valstybei priklausantį sklypą valdo NŽT, todėl ji ir turėtų inicijuoti minėtą procedūrą.

Atsakovės NŽT atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

Atsakovės Administracijos atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1SS-1821-(5.59 E.), NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A51- 152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ suprojektuoti žemės sklypą pagal pateiktą schemą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) prašymą tenkinti atsisakė, kol nebus išspręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie sklypo. Paaiškino, kad prašyme nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį nuomos sutarties pagrindu įregistruotos juridinio asmens nuomos teisės. Taigi, nurodė, jog numatyti privažiuojamąjį kelią prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės.

Pareiškėjos šį Administracijos raštą apskundė VAAT, kuris 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog pagal Tvarkos 106 punktą sprendimą atkurti nuosavybės teises NŽT priima pagal savivaldybės administracijos patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra išpildyta Tvarkos 106¹ punkte įtvirtinta viena iš imperatyvių sąlygų – prie žemės sklypo nėra privažiuojamojo kelio, taip pat nėra projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Akcentavo, kad Administracija neturi teisės savarankiškai nustatyti servituto. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjų atstovo advokato prašymas suprojektuoti siūlomą žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), servitutą, nustatyti tokį servitutą sandoriu ar imtis kitų būtinų priemonių, įskaitant ir parengti visus būtinus dokumentus tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Tvarkos 106¹ punktą.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. 49SJ-199-(14.49.136E) nurodė, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą NŽT direktoriui su prašymu panaikinti Skyriaus Sprendimą, tačiau NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) skundą atmetė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2020 m. spalio 2 d. Administracijai pateikė prašymą dėl veiksmų atlikimo nuosavybės teisėms (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkurti.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) pareiškėjų prašymą išnagrinėjo ir atsisakė jį tenkinti. Pažymėjo, kad jau 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) išaiškino atsisakymo suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priežastis, t. y. Administracija pareiškėjų prašymo tenkinti negalės tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo.

Pareiškėjos su minėtais NŽT ir Administracijos sprendimais nesutinka.

Pažymėtina, kad pareiškėjų teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta ir dėl to ginčas byloje nekyla.

Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Taigi, Atkūrimo įstatymas reglamentuoja ir valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkūrimo įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057.

Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo NŽT teritorinio padalinio (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis). Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą (Tvarkos 106¹ punkto 5 dalis).

Administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą; šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 106¹ punkto 6 dalis). Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...> (Tvarkos 106¹ punkto 9 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Administracijos direktorius Tvarkos 106¹ punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2476-442/2021).

Pagal paminėtą teisinį reguliavimą savivaldybės administracija informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas pateikia tik žemėtvarkos skyriui pagal jo prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, organizuoja tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taigi, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik pagal pareiškėjų prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, nesant žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, neprivalėjo (nebuvo kompetentinga) atlikti veiksmus, nurodytus Tvarkos 106¹ punkte. Šiuo atveju Administracijos įpareigojimas atlikti skunde prašomus veiksmus reikštų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Todėl šioje byloje Administracijos skundžiamas Sprendimas paliktinas galioti.

Nagrinėjamu atveju iš NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 31 d. rašto Nr. 49SJ-199-(14.49.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ matyti, kad Skyrius tik nurodė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad NŽT, gavusi pareiškėjų prašymą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu patvirtinti detalųjį planą ar atliko kitus veiksmus, siekdama suformuoti pareiškėjoms, kaip pretendentėms, siekiamą grąžinti laisvą žemės plotą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Pareiškėjoms apskundus šį sprendimą, NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) paliko Skyriaus Sprendimą nepakeistą ir pažymėjo, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Tačiau nustačius, jog NŽT netgi nesikreipė į Administraciją, siekdama spręsti susidariusią situaciją pagal jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ir iš esmės formaliai atsakydama į pareiškėjų prašymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl jie naikintini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Taigi, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimus natūra grąžintinas sklypas pirmiausia turėtų būti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015; ir kt.).

Šiuo atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, visų pirma, NŽT įpareigotina kreiptis į Administraciją su prašymu suprojektuoti žemės sklypą, o Administracija turėtų suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą pareiškėjų turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo (šiuo atveju byloje jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus Administracijos nuomonę, nėra paneigta galimybė projektuojamam žemės sklypui turėti privažiuojamąjį kelią), ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs iš Administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą, šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, turėtų atlikti veiksmus, siekdamas suformuoti žemės sklypą, nustatyti žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus ir atlikti kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, siekiant suformuoti siekiamą pareiškėjoms grąžinti laisvą žemės plotą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime.

Todėl, apibendrinant, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjų skundas iš dalies pagrįstas, todėl ir tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui. Kadangi skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjos turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai jo tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 15 Eur, ir ši suma priteistina iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų S. D. ir J. J. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar pareiškėjų pageidaujama atkurti natūra žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o taip pat, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą ir pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir atlikti kitus veiksmus, ir prašyti šiuos duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Likusią patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ ir įpareigoti ją atlikti atitinkamus veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjų S. D. ir J. J. naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas