Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-188/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
2-188/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-188/2007Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Viginto Višinskio, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-360-544/2006 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ekranas“ dėl 180 000 Lt neturtinės žalos ir 4 219,60 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi akcinei bendrovei ,,Ekranas“ iškėlė bankroto bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiai AB ,,Ekranas“, prašė priteisti iš atsakovo 4 219,60 Lt turtinės žalos ir 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog žala jam atsirado dėl nelaimingų atsitikimų darbe patirtų sunkių traumų, įvykusių 1993 metais dėl atsakovo kaip darbdavio kaltės. Iki nelaimingų atsitikimų R. S. Panevėžio MDEK nuo 1992 m. kovo 17 d. iki 1993 m. balandžio 1 d. buvo suteikusi III invalidumo grupę ir pateikusi rekomendaciją, kad R. S. gali dirbti meistru sumažintu darbo krūviu ar nepilną darbo dieną dieninėse pamainose. Administracija į tai dėmesio nekreipė. 1992 m. kovo 9 d. metalo paruošimo cecho viršininko potvarkiu Nr.189 iš meistro pareigų buvo atleistas ir pervestas į IV kategorijos atkaitintojo vakumisto pareigas nuolatiniam darbui. Sveikata pablogėjo, nes dirbo kenksmingose sąlygose po 12 val. Nuo 1992 m. birželio 22 d. buvo perkeltas į ūkio skyrių gerbūvio darbininku. Šiame skyriuje kai kurie darbai priskiriami prie sunkių ir kenksmingų, o tai neatitiko gydytojų rekomendacijų. Ieškovas teigė, kad 1993 m. vasario 26 d. darbo metu nukrito nuo rampos, lūžo šonkauliai, plyšo kairys inkstas, buvo padaryti kiti sužalojimai. Ištyrus nelaimingą atsitikimą nustatyta, kad darbdavys pažeidė 1972 m. DĮK 187 str. 1 d., Invalidų socialinės integracijos įstatymo 44 str. 3 d., 2 str. 3 d. 1993 m. liepos 20 d. atsakovo nurodymu ieškovas pjovė dalgiu žolę ir paslydęs (pjovė šlaito žolę), susižalojo koją (kelį). 1993 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio ligoninėje ieškovui buvo diagnozuotas dešinio kelio sumušimas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte 2005 m. gruodžio 9 d. konstatuota, kad atsakovas pažeidė 1997 m. DĮK 187 str. 1 d., Invalidų socialinės integracijos įstatymo 4 str. 3 d., 20 str. 3 d., nes ieškovui nedavė darbo, atitinkančio medicinines rekomendacijas. 1993 m. gruodžio 15 d. įvyko trečias nelaimingas atsitikimas darbe – ieškovas iškrito iš važiuojančio vežimėlio, iš kurio kastuvu barstė smėlio mišiniu įmonės vidaus teritorijos kelius. Dėl to patyrė sunkią galvos traumą – kaukolės lūžimą ir kitus sužalojimus (Panevėžio ligoninės 1998 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 2148a). Nelaimingo atsitikimo priežastys nustatytos akte Nr. 36 – atsakovas nevykdė gydytojų rekomendacijų. Ieškovo teigimu, nelaimingam atsitikimui turėjo įtakos patirtas emocinis stresas ir pervargimas dėl neteisėtų pervedimų iš buvusių pareigų. Atsakovas nesilaikė auksčiau išvardintų darbo įstatymų, žmogaus saugos darbe reikalavimų, nevykdė SAM 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr.144, ieškovui leido dirbti, nepasitikrinus sveikatos. Ieškovas teigė, jog dėl šių nelaimingų atsitikimų metu, patirtų sunkių traumų, kenčia didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, jaučia, jog dėl fizinio sveikatos sužalojimo sutriko jo organizmo vientisumas, pergyvena dėl sveikatai padarytos žalos galimų pasekmių, komplikacijų. Šiuo metu jam rekomenduojama galvos operacija, dėl ko jis išgyvena. Neturtinė žala padaryta fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu, jo sveikatos būklė tik blogėja, jis vis mažiau turi jėgų fizinių darbui dirbti. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė pateikiamais prie ieškinio pridėtais nelaimingų atsitikimų darbe aktais, kuriuos surašė atsakovas, invalidumo pažymėjimais, medicinos įstaigų išduotais dokumentais, o taip pat atsakovo naujai surašytais 2006 m. gruodžio 18 d. nelaimingų atsitikimų darbe aktais dėl tų pačių nelaimingų atsitikimų darbe, vykdant Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atsakovas nuostolius turi atlyginti (CK6.250 str. l d., 6.2163 str.2 d., 6.83 str. l d. ).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė R. S. iš bankrutuojančios AB „Ekranas“ turtinės žalos atlyginimui 4 219,60 Lt ir šiai sumai patvirtino R. S. kreditorinį reikalavimą bankroto byloje; atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Sprendimo dalį dėl neturtinės žalos teismas grindė šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. DC-926 įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Šio Kodekso 12 straipsnis nustato, kad darbo įstatymai ir kiti darbo teisės aktai neturi atgalinio veikimo, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį turėtų nustatyti teismas vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, nes ieškovas neturtinę žalą kildina iš aplinkybių, atsiradusių iki Darbo Kodekso įsigaliojimo (nelaimingi atsitikimai darbe įvyko 1993 metais) ir Civilinio kodekso įsigaliojimo.

2. Reikalavimas dėl neturtinės žalos netenkintinas, nesant įstatymo nustatančio tokią atsakovo atsakomybę ir ieškovui šio reikalavimo pagrįstumo neįrodžius. Teismas pažymėjo, jog ieškovas tam pačiam atsakovui Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-150/2004) pateikė ieškinį (2003-12-12), kuriuo reikalavo priteisti iš atsakovo AB „Ekranas“ 200 000 Lt moralinės žalos atlyginimo (neturtinės žalos), nurodydamas, jog jis 1993 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių pas atsakovą, buvo sužalotas ir dėl to vėliau neteko dalies darbingumo. Apygardos teismas, ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui 2004 m. sausio 26 d. sprendimu 2 500 Lt neturtinės žalos. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. balandžio 27 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad pagal DK 12, 250 straipsnių nuostatas neturtinės žalos ieškovas negali reikalauti už atsakovo veiksmus, buvusius iki DK įsigaliojimo, tai yra iki 2003 m. sausio 1 d. (nelaimingi atsitikimai ieškovui dirbant pas atsakovą įvyko 1993 metais). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, jog bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į tai, kad darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu turėjo tam tikrų pasekmių ir ryšį su ieškovo nurodomomis iki įstatymo įsigaliojimo buvusiomis priežastimis, todėl turėjo pagrindą priteisti neturtinę žalą ir teisingai nustatė jos dydį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovui R. S. iš bankrutuojančios AB „Ekranas“ neturtinės žalos atlyginimui 180 000 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 336 str.). Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Apelianto teigimu, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti taikomas CK 6.250 straipsnio, darbo kodekso 250 straipsnio nuostatos. Nurodo, jog 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis CK nustatė neturtinės žalos atlyginimą, kai žala padaryta asmens sveikatai. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Apeliantas įvertinęs tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe baigti tirti 2006 m. gruodžio 18 d. - 2006 m. gruodžio 18 d. Nelaimingo atsikimo darbe aktai Nr. 7 (1993-02-26 nelaimingas atsitikimas), Nr. 27 (1993-07-20 nelaimingas atsitikimas), Nr. 36 (1993-12-15 nelaimingas atsitikimas), kad nelaimingų atsitikimų tyrimo rezultatai sudaro pagrindą įrodinėjant ir nustatant civilinės atsakomybės sąlygas ir tik baigus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą galima konstatuoti, nelaimingo atsitikimo faktą, priežastis, pasekmes. Dėl to apeliantas sprendžia, jog neturtinė žala atsirado pastaraisiais metais.

2. Teismo neteisingai nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-150-2004 ieškovas jau reikalavo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ir Panevėžio apygardos teismas 2004 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui 2 500 Lt neturtinės žalos, todėl neturtinės žalos, susijusios su nelaimingai atsitikimais darbe įvykusias 1993 m. yra jau išspręstas. Apeliantas teigia, jog civilinėje byloje Nr. 2-150-2004 pareikštas reikalavimas atsakovui yra ne tapatus šioje byloje reiškiamam reikalavimui. Civilinėje byloje Nr. 2-150-2004 buvo reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo, tuo tarpu šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl asmens sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismas, tenkindamas dalį ieškovo reikalavimų, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliantas teigia, jog, tenkinus ieškinį iš dalies, teismas turėjo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (CPK 63 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Ekranas“ ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Darbo kodekso 250 straipsnis nurodo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Norma banketinė ir nukreipia į CK normas. CK 6.250 straipsnio antra dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Taigi asmuo, kuris patyrė žalą dėl sveikatos sužalojimo darbo metu (dėl darbdavio kaltės), turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, tačiau DK 12 straipsnis nurodo, kad šio kodekso normos neturi atgalinio veikimo galios, tai yra jos negali būti taikomos darbo teisiniams santykiams ir iš jų dėl sveikatos sužalojimo atsiradusiai neturtinei žalai, kuri atsirado iki DK įsigaliojimo, atlyginti. DK įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Iki šių kodeksų įsigaliojimo įstatymai nenumatė neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo.

Ieškovas neturtinę 180 000 Lt žalą kildina iš nelaimingų atsitikimų darbo metu, kurie įvyko iki minėtų įstatymų įsigaliojimo ir kurių metu jam buvo sužalota sveikata, todėl šiuo metu galiojančios DK ir CK normos dėl neturtinės žalos už sužalotą sveikatą ieškovo nurodytiems teisiniams santykiams negali būti taikomos. Kaip minėta, 1993 m., kada įvyko ieškovo nurodyti nelaimingi atsitikimai, teisės aktai nenumatė neturtinės žalos atlyginimo už sužalotą sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apelianto argumentas, kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nelaimingi atsitikimai buvo baigti tirti tik 2006 metais, nepagrįstas, kadangi nepriklausomai nuo to, kada galutinai išaiškintos nelaimingų atsitikimų priežastys, ieškovo nurodoma žala atsirado iš įvykių, kurie vyko iki įstatymų, numatančių teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, įsigaliojimo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad prašomą priteisti neturtinę žalą jis patyrė pastaraisiais metais, galiojant minėtiems teisės aktams, todėl turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Ieškovas nurodomą neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų 1993 metais, todėl atsakovas neturi įstatymo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią padarė neteisėtais veiksmais nesant įstatymo, numatančio neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantas, greta kitų argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino šį ieškinį ir anksčiau nagrinėtoje byloje jo pareikštą ieškinį dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ankstesniu ieškiniu prašė neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą iš darbo. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-150/2004 matyti, kad ieškovas toje byloje prašė priteisti 200 000 Lt neturtinę žalą už atleidimą iš darbo, kurią siejo su neteisėtais atsakovo veiksmais, atsiradusiais nelaimingų atsitikimų darbe pasekoje (ieškovo žodžiais, po darbinio suluošinimo jis tapo atsakovui nereikalingas). Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjusio bylą kasacine tvarka, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje pažymėta, kad atsakomybė atlyginti neturtinę žalą atsakovui gali būti taikoma tik už tuos veiksmus, kuriais neturtinė žala padaryta įsigaliojus DK, tai yra nuo 2003 m. sausio 1 d. Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtos bylos medžiaga ir kasacinio teismo nutartimi, civilinio proceso normų nepažeidė.

Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovas turi teisę prašyti, kad bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.), tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas savo iniciatyva arba dalyvaujančių asmenų pareiškimu, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, priima papildomą sprendimą.

Apeliantas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau argumentų, dėl ko to prašo, nepateikė, todėl kolegija nemato būtinumo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka (CPK 336 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas ŠernasVigintas VišinskisVincas Verseckas