- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 2YT-2718-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26175-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A. E.
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A. E., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. V. po sutuoktinio K. V. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad A. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), testamentu savo turtą paliko pareiškėjui. Po jos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad pusė šio buto priklausė A. A. V. sutuoktiniui, po kurio mirties ji palikimą priėmė faktiniu valdymu. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjas negali paveldėti viso A. A. V. turto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė reikalavimus. Paaiškino, kad jis A. A. V. rūpinosi, ją prižiūrėjo, todėl testamentu savo turtą paliko pareiškėjui. Jis kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad ginčo butas priklauso ne tik mirusiajai, bet ir jos sutuoktiniui, dėl kurio palikimo priėmimo duomenų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinio mirties A. A. V. liko gyventi ginčo bute, jį prižiūrėjo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Tokiais savo veiksmais priėmė palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Pažymėjo, kad daugiau asmenų, kurių pretenduotų į K. V. turto nėra. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo prieš daugelį metų išvyko iš Lietuvos, jokių ryšių su tėvais nepalaikė, jais nesidomėjo. Pareiškėjo nuomone, kitų asmenų, kurie pretenduotų į K. V. nėra.
Atsiliepimas
Valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad byloje duomenų apie palikimo priėmimo faktiniu valdymu nėra.
Valstybę atstovaujantis VĮ Tirto bankas atsiliepimu pareiškimą nurodė nagrinėti teismo nuožiūra. Teigia, kad byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. V. ir A. A. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po A. A. V. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-09-05pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 8). A. A. V. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini)paliko pareiškėjui (b. l. 45). Byloje pateikti kvitai už komunalinių paslaugų mokėjimą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. A. V. palikimą priėmė po sutuoktinio mirties faktiniu valdymu.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas paaiškino, kad pažinojo, tiek K. V., tiek A. A. V. nuo mažų dienų. Pastaraisiais metais rūpinosi A. A. V., kuri nusprendė testamentu savo butą palikti pareiškėjui. Pareiškėjas pažymėjo, po savo sutuoktinio mirties A. A. V. toliau liko gyventi jos vardu registruotame bute, mokėjo mokesčius juo rūpinosi prižiūrėjo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti kvitai dėl mokesčių mokėjimo. Be to, teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina, kad A. A. V. testamentu paliko visą butą pareiškėjui, t. y. testamento sudarymo metu – 2015-07-01, jos valia, įsitikimu visas ginčo turtas priklausė jai. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į K. V. turtą, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. A. E. yra išvykusi iš Lietuvos ir jokių ryšių nepalaikė nė su vienu iš sutuoktinių. Šiuo metu nėra žinoma jos reali buvo vieta.
Pareiškėjo duotus paaiškinimus patvirtina rašytiniai bylos duomenys, kitokio pobūdžio duomenų teismui nėra pateikta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad A. A. V. išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendintų teisę paveldėti po A. A. V.\, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), likusį turtą.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.