Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1930-07-10 Rusijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7-ių klasių išsilavinimą, nedirbantis, pensininkas, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2008 m. rugpjūčio mėn. 20 d., apie 14 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su neblaiviu savo sūnumi V. D. pasėkoje, pastarajam gulint ant sofos, sudavė turistiniu kirvuku jam į galvos sritį ne mažiau kaip 14 kartų, padarydamas daugybinius kirstinius galvos sužalojimus, pasireiškusius kirstinėmis žaizdomis galvos dešinėje, daugybinius kaukolės skliauto dešinės kaktinės – smilkininės – momeninės sričių lūžius, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės akiduobės lūžį, kaukolės pamato priekinių duobių lūžius, sukėlusius kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimą ir suardymą dešinėje smilkininėje srityje, kas komplikavosi progresuojančiu galvos smegenų pabrinkimu bei išoriniu nukraujavimu, nuo ko V. D. mirė. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. D. tyčia nužudė savo sūnų V. D..

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2005 metų, po jo žmonos J. D. mirties, jų sūnus V. D. nuolatos vartojo alkoholį, po ko tapdavo labai agresyvus, mušė jį ir reikalaudavo pinigų alkoholiui. Jis į policiją dėl sūnaus smurto pareiškimų nerašė, nes bijojo sūnaus keršto. 2008-08-20, apie 06.00 val., jo sūnus išėjo iš namų, o apie 07.00 val. iš namų išėjo ir jis pats, nes bijojo, kad grįžęs sūnus ir vėl jį muš. Apie 10.00 val. jis savo sūnų matė, tačiau su juo nesikalbėjo. Matė, kad sūnus buvo girtas. Sūnui parėjus į namus, po kurio laiko ir jis grįžo į namus, nes blogai jautėsi ir norėjo atsigulti. Vos jam įėjus į butą sūnus puolė jį, spyrė jam, nuo ko jis koridoriuje nukrito. Sūnus reikalavo 20 litų, kuriuos jis jam davė ir tada sūnus išėjo iš namų. V. V. sugrįžo maždaug po 40 min. jau būdamas visiškai girtas. Jis vėl reikalavo pinigų. Norėdamas išvengti konflikto su sūnumi, jis norėjo išeiti iš namų, bet Vladislav nusivijo jį iki lifto, spardė jį jau prie lifto, tačiau jam pavyko įlipti į liftą ir nusileisti į pirmąjį aukštą. Lauke jis prabuvo apie valandą ir sėdėdamas ant suoliuko sugalvojo, kad reikia baigti sūnaus smurtą prieš jį. Tada jis vėl pakilo į savo butą, užėjo į tamsų kambarėlį, iš kur pasiėmė mažą medžioklinį kirvuką. Jau įeidamas į butą jis matė, kad sūnus guli savo kambaryje ant sofos. Tada jis laikydamas kirvuką kairėje rankoje sudavė savo sūnui keletą smūgių į galvą. Kiek buvo smūgių jis nežino, neskaičiavo. Jam matant V. D. net nesujudėjo. Pasiėmęs tą kirvuką jis išėjo iš buto. Išėjęs pirmiausiai įmetė tą kirvuką į bendrą namo šiukšlių konteinerį. Išeidamas iš buto jis buvo visiškai įsitikinęs, kad nužudė savo sūnų V. D.. Jam išeinant iš buto, bute niekur pritaškyta kraujo nebuvo. Pabuvęs lauke apie valandą jis vėl parėjo į namus. Grįžęs į butą, pamatė, kad bute pritaškyta kraujo ir suprato, kad V. D. vaikščiojo po butą. Jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė, kad pastarieji iškviestų greitąją pagalbą. Savo sūnų V. D. jis nužudė, nes baigėsi jo kantrybė, nebegalėjo daugiau kęsti jo smurto. Šiuo metu jis labai gailisi, kad nužudė savo sūnų. Jį palaidojo pats. .

Savo parodymus kaltinamasis A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 126-133).

Be kaltinamojo A. D. prisipažinimo jo kaltę pilnai patvirtina sekantys įrodymai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad A. D. pažįsta iš matymo. 2008-08-20 išėjęs į lauką pamatė policijos pareigūnus, kurie viską fotografavo, o senutės, sėdėjusios lauke ant suoliuko kalbėjo, kad jų name papjautas jaunas vyras. Kad buvo nužudytas jaunuolis, sužinojo iš policijos pareigūnų. Lauke sėdėjusios močiutės sakė tik, kad užmuštas jaunas žmogus, nesakė, nei kas užmušė, nei kaip. Negirdėjo įvykio dieną jokio triukšmo. Dažnai A. D. yra matęs sėdintį lauke ant suoliuko ir valgantį. Nesidomėjo, kodėl ne namuose valgo, galvojo, gal tiesiog ilsisi. Negirdėjo, kad A. D. kalbėtų, jog sūnus jį muša, tačiau teko girdėti pas juos namuose triukšmą.

Liudytoja A. U. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. D. buvo jos sesers vyras. Sesuo mirė 2005 m., bute liko gyventi A. D. su sūnumi. A. D. ramus žmogus, sesuo buvo invalidė, jis ja rūpinosi. Sūnus labai retai kada būdavo blaivus ir nuolat mušdavo tėvą. Pernai tėvą buvo sutikusi gatvėje sumuštą, jis skundėsi, kad sūnus jį muša, jis nuolat vaikščiodavo su mėlynėmis. A. D. dešinė ranka buvo sužalota, jam netinkamai suleido vaistus nuo astmos, tada jį išbėrė, gulėjo net reanimacijoje. Tada pamena, kad skambino į namus, tačiau nei A. D. nei sūnus V. D. neatsiliepė, o kai nuvažiavo pažiūrėti kas atsitiko, sūnus pasakė, kad tėvo jau visa savaitė nėra namuose, tuomet jį surado ligoninėje, reanimacijoje. Nuo to laiko ta ranka labai silpna buvo, bent jis taip sakė. A. D. sūnus nedirbo, gyveno iš tėvo pensijos. Tėvas skundėsi, kad sūnus vagia iš jo pinigus, sūnus buvo nevaldomas, net prie jos savo tėvą pastūmęs buvo, o kai ji bandė A. D. pakelti, tai sūnus (V. D.) ant jų spintelę užvertė. Įvykio dieną buvo viena namuose, apie 14.30 val. paskambino A. D. ir pasakė, kad užmuštas V. D., nepasakė nei kas tai padarė nei kaip. Ji žino, kad A. D. sūnų laidojo už savo pinigus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad pažinojo V. D., jie bendravo, kartu gerdavo. Prie jo V. D. agresyvus nebūdavo. Nežino kur dirbo V. D.. Alkoholiu V. D. vaišindavo draugai, jis pinigų neturėjo. Ar jis kada vaišindavo, nežino. Yra vieną kartą buvęs pas V. D. namuose. V. D. sakė, kad gyveno su tėvu. Tėvą vieną kartą yra matęs prie parduotuvės, tačiau V. D. apie santykius su tėvu nekalbėdavo. Tada namuose tėvo nematė, buvo uždarytos durys, V. D. pasakė, kad tėvas serga. Jų bendras reikalas su V. D. buvo tik kertu išgerti, jokių kitų bendrų reikalų neturėjo. Apie nužudymą jam kitą dieną pasakė kriminalistai. Įvykio dieną su V. D. matėsi anksti ryte, V. D. nebuvo sumuštas. V. D. sakė, kad tą dieną ketina važiuoti į Vievį pas buvusią žmoną. Jie išsiskyrė, tačiau V. D. nesakė kur eina. Kai buvo pas V. D. namuose, kambaryje matė lovą, stalą, kėdę, kambarys atrodė tvarkingas. Jie gėrė apačioje, lauke, jų niekas neišvijo iš buto, tačiau jie niekada negerdavo namuose. V. D. tėvas neišvijo iš namų. V. D. tėvas niekada negerdavo. V. D. nesakė iš ko jis gyveno.

Liudytojas A. U., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, jog A. D. yra jo dėdė, V. D. buvo jo pusbrolis. Jo pusbrolis buvo aršaus būdo. Kiek žino, pusbrolis niekur nedirbo, tačiau nesakytų, kad pagrindinė to priežastis buvo alkoholis. Tėvas jį sugebėjo išlaikyti, tai jis neturėjo noro dirbti. Pusbrolis buvo fiziškai sveikas, tačiau pasikeitė, kai grįžo iš Afganistano, būdavo galvos paūmėjimai. Iš savo motinos teko girdėti, kad pusbrolis mušdavo savo tėvą. Jie nekalbėjo su pusbroliu smurto prieš tėvą tema. Girdėjo dėdės nusiskundimus kad jo pusbrolis muša dėdę (A. D.), kai nuveždavo savo mamą pas jį į svečius,. Neprisimena ar matė sumuštą savo dėdę, mama jam sakė, nes jie bendravo. Jie abu gyveno iš tėvo pensijos, mano kad A. D. gaudavo neblogą pensiją. V. D. padėdavo jam dirbti ūkio darbus. V. D. išgerdavo, bet ne su juo. Su juo pusbrolis negerdavo, negali pasakyti apie jo agresyvumą. Dalyvaudavo švenčiant jubiliejus, kai išgerdavo, V. D. atsimindavo karą ir tuomet tapdavo agresyvus, tiesiog be priežasties, tekdavo jį raminti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. R. Čaplinskas parodė, kad gyvena Viršuliškių g. 34, yra A. D. kaimynas. A. D. labai ramus, tvarkingas žmogus, niekada su juo nekonfliktavo. Girto A. D. niekada nematė. Dėl A. D. sumušimo jis yra 3 ar 4 kartus kvietęs policiją A. D. prašymu, kadangi pastarojo sūnus prieš jį smurtaudavo. Policija atvažiuodavo pagal iškvietimus. V. D. buvo alkoholikas. Būdavo kad jis eidavo 7 val. ryto į darbą, o V. D. jau stovėdavo prie parduotuvės su bičiuliais ir gerdavo „odekoloną“. Vienintelis V. D. pliusas buvo, kad sugėrovų nesivesdavo su buteliu namo. Kartais būdavo net nejauku, nes būdavo, kad rasdavo V. D. girtą prie durų, būdavo, kad koridoriaus sienos krauju aptaškytos būdavo. Kol V. D. buvo gyvas, nuolat būdavo sulaužomos telefonspynės, pašto dėžės. V. D. buvo agresyvus, nors jam kaip kaimynui negrasino, pasisveikindavo ir tiek. Mano, kad alkoholį V. D. vartojo kasdien. Mano, kad V. D. niekur nedirbo, greičiausiai iš tėvo pensijos gyveno, nes tėvas skųsdavosi, kad sūnus iš jo ima pinigus. Jų butai su A. D. nors ir gretimi, tačiau butus skiria sanitarinis kambarys, todėl nieko nesigirdi. 2008-08-20 grįžo iš sodo ir iš policijos sužinojo kas atsitiko. Ar įvykio dieną A. D. buvo užėjęs, neprisimena. Galėjo būti, kad buvo atėjęs, nes jam nebuvo daugiau kur eiti. Kai grįžo laiptinėje buvo policija, žurnalistai, sužinojo, kad sūnus nužudytas, bet nežino kas nužudė, dėl ko nužudė. Su A. D. apie įvykį nekalbėjo, nes pastarasis susijaudina, be to kalba jo nerišli, sunku ir taip jį suprasti būdavo.

Apžiūrint įvykio vietą aptiktas ant sofos gilintis V. D. lavonas su smurto žymėmis galvos srityje (b.l. 4-26).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1594/08 (01) matyti, kad V. D. mirė nuo daugybinių kirstinių galvos sužalojimų, pasireiškusių kirstinėmis žaizdomis galvos dešinėje; daugybiniais kaukolės skliauto dešinės kaktinės-smilkininės-momeninės sričių lūžiais (su kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu), dešinio skruostakaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais; dešinės akiduobės lūžiu; kaukolės pamato priekinių duobių lūžiais; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje; galvos smegenų sumušimu ir suardymu dešinėje smilkininėje srityje. Tai komplikavosi progresuojančiu galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu išoriniu nukraujavimu Sužalojimai galvoje buvo padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių pasekoje. V. D. kraujyje rasta 2,36 promilių alkoholio (b.l. 53-59).

Iš pagarsinto 2008-11-21 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto D. F. paaiškinimo matyti, kad jis susipažino su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu ir atliko V. D. lavono skrodimą. Vertinant vaizdo įrašus ir remdamasis lavono tyrimo duomenimis jis gali paaiškinti, jog tikėtina, kad sužalojimai V. D. galėjo būti padaryti pastarajam gulint ant kairiojo šono, esant fiksuotai galvai (pavyzdžiui, pagal nuotraukas – ant pagalvės). Atsižvelgiant į sužalojimų morfologinį vaizdą, lokalizaciją, pobūdį, kryptį, bei išsidėstymą vienoje plokštumoje tikėtina, kad sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo vienodas jų morfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Tikėtina, kad kirstiniai galvos sužalojimai galėjo būti padaryti užpuolikui laikant žalojantį įrankį kairėje rankoje, nes dešine ranka padaryti tokios krypties sužalojimus praktiškai neįmanoma esant nukentėjusiajam anksčiau nurodytoje padėtyje. Neatmetama galimybė, kad po galvos sužalojimų V. D. padarymo iki jo mirties, V. D. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, galimai vaikščioti, kadangi V. D. histologinio tyrimo duomenys nurodo, kad jis mirė ne staiga, o praėjus tam tikram laikui nuo sužalojimų padarymo. (b.l. 64, 65).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, kad A. D. 2008 m. rugpjūčio mėn. 20 d., apie 14 val. 50 min., bute, esančiame Viršuliškių g. 33-55, Vilniuje, asmeninio konflikto su neblaiviu savo sūnumi V. D. pasėkoje, pastarajam gulint, sudavė turistiniu kirvuku jam į galvos sritį ne mažiau kaip 14 kartų, padarydamas daugybinius kirstinius galvos sužalojimus, kas komplikavosi progresuojančiu galvos smegenų pabrinkimu bei išoriniu nukraujavimu, nuo ko V. D. mirė. Tokiais veiksmais A. D. tyčia nužudė savo sūnų V. D.. A. D. kaltė grindžiama ne tik jo paties parodymais, bet ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą, kai kaltininkas nužudo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. A. D. nužudė savo sūnų ir ši aplinkybė jam buvo žinoma, dėl to abejonių nekyla.

Kolegija daro išvadą, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad A. D. nužudė savo sūnų V. D..

Nužudy­mas yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ir kva­li­fi­kuo­ja­mas tik pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­sios da­lies nor­mą ki­lus pa­da­ri­niams – mi­rus nu­ken­tė­ju­sia­jam. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nėra jokių abejonių, kad V. D. mirtis yra A. D. veiksmų padarinys. Tai įrodo specialisto išvada Nr. M 1594/08 (01), kurioje nurodoma, jog V. D. mirė nuo daugybinių kirstinių galvos sužalojimų, pasireiškusių kirstinėmis žaizdomis galvos dešinėje; daugybiniais kaukolės skliauto dešinės kaktinės-smilkininės-momeninės sričių lūžiais, dešinio skruostakaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais; dešinės akiduobės lūžiu; kaukolės pamato priekinių duobių lūžiais; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės srityje. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2008-08-21 d. 17.20-18.20 val. rodo, kad nuo V. D. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 3-5 val. laiko. Būtent prieš tiek laiko, tai yra 2008-08-21 apie 14.50 ir įvyko nusikalstama veika. Specialisto paaiškinime nurodoma, jog tikėtina, kad kirstiniai galvos sužalojimai galėjo būti padaryti užpuolikui laikant žalojantį įrankį kairėje rankoje, nes dešine ranka padaryti tokios krypties sužalojimus praktiškai neįmanoma. Tai sutampa su A. D. parodymais, kuriuose jis teigia, kad dešinę ranką jam skaudėjo, todėl sūnui V. D. smūgius sudavė kirvuką laikydamas kairėje rankoje. Taip pat specialisto išvadoje pažymima, kad sužalojimai V. D. padaryti plėštinių savybių kertančiu įrankiu, padarytos kirstinės žaizdos. A. D. parodė, kad sūnų nužudė sudavęs smūgius kirvuku. Tai, kad būtent A. D. veiksmų padarinys buvo V. D. mirtis įrodo ir paties kaltinamojo, liudytojų parodymai.

Nužudymo nusikaltimas padaromas tik tyčine kaltės forma. Teismas, spręsdamas apie A. D. tyčios turinį, atsižvelgia į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, A. D. ir V. D. tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. A. D. savo sūnui V. D. smūgius sudavė turistiniu kirvuku, nemažiau kaip keturiolika kartų. Padaryti daugybiniai kirstiniai galvos sužalojimai. Smūgių sudavimas netruko ilgą laiką. Atsižvelgiama ir į tai, kad prieš įvykį A. D. ir V. D. nebendravo draugiškai. Tiek iš A. D. parodymų, tiek iš liudytojų J. S., A. U., A. U., A.R. Č. parodymų matyti, kad V. D. girtaudavo, išgėręs tapdavo agresyvus, dažnai mušdavo tėvą. Kaltinamasis sudavė smūgius ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. D. norėjo sukelti V. D. mirtį, jis turėjo išankstinę tyčią nužudyti nukentėjusįjį. A. D. atėmė V. D. gyvybę veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smūgius turistiniu kirvuku į gyvybiškai svarbius organus – galvos sritį, suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir norėjo ją atimti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui: tepinėliai, šlepetės, rankšluostis, 6 nuorūkos, paimti įvykio vietos apžiūros metu iš buto Viršuliškių g. 33- 55, Vilniuje, V. D. kraujo pavyzdys, sunaikintini kaip menkaverčiai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kolegija A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. A. D. pats savanoriškai, neverčiamas jokių objektyvių aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino sudavęs smūgius kirviu V. D. į galvą, dėl ko pastarasis mirė. A. D. nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, jo nuoširdų gailėjimąsi rodo ir byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad A. D. veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo V. D. provokuojantis elgesys, pasireiškęs V. D. naudotu smurtu savo tėvo A. D. atžvilgiu.

A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Kolegija atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, padaryta žala neatstatoma. Nusikaltimas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 3 p., priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo itin didelį nusikaltimo pavojingumą. Tačiau kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. D. yra senyvo amžiaus, septyniasdešimt devynerių metų amžiaus, tai patvirtina kaltinamojo paso kopija (b. l. 144). Be to, kaltinamasis yra ligotas, serga astma, ligoninė jį vargina, svaigsta galva, atsiranda dusulys, labai pablogėjęs regėjimas, apsunkintas iškvėpimas, tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 194). Taip pat A. D. serga cukralige (b. l. 195). Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Žolyno skyriaus išduoto pažymėjimo kopijos A. D. plaučiuose yra liekamieji pakitimai po persirgtos plaučių tuberkuliozės (b. l. 196). Atsižvelgiama taip pat į tai, kad yra nustatytos vien tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti neskiriant A. D. realios laisvės atėmimo bausmės, o parenkant kitą bausmės rūšį. A. D. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, kuris yra ir vienas iš bausmės tikslų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. D. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas atsižvelgia į tai, kad teisingumo principas neatskiriamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 54 str. 3 d. paskirti jam laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką A. D. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-12-02 iki 2008-12-04, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui A. D. panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui: tepinėlius, šlepetes, rankšluostį, 6 nuorūkas, V. D. kraujo pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b.l. 49-50), sunaikinti kaip menkaverčius. (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.