Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-12 · Administracinė byla Nr. I-2032-168/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
I-2032-168/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Nijolė Sušinskienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
H. R.
Atsakovas
Neįgalumo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui H. R., atsakovės atstovams Stasiui Mateliui ir Laimai Štelbienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2012-12-18 sprendimą Nr. S-449 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-07-05 sprendimą Nr. SS-2242 „Dėl H. R. darbingumo lygio“, kuriuo jam laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, H. R. naudai neturtinę žalą 345 000 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisingi, netinkamai argumentuoti, pateikti argumentai neatitinka tikrovės, padarytos neteisingos išvados. Ginčų komisija ir Tarnyba neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-08 sprendime administracinėje byloje Nr. I-993-365/2012 pateiktus nurodymus.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba ir Ginčų komisija pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-170 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 3.1 ir 4 punktus. Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra tapatūs Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-23 sprendimui Nr. SS-168 ir Ginčų komisijos 2010-06-10 sprendimui Nr. S-134, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-993-365/2012. Ginčų komisija nepagrįstai bando paneigti dviejų gydytojų išvadas. Jei tyrimų duomenys ar funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų, tai Tarnyba ir Ginčų komisija kiekvieną teiginį turėjo pagrįsti atitinkamais motyvais. Be to, Tarnyba nepagrindė, kokiais motyvais ir argumentais vadovavosi, nustatydama procentines ribas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą – „Bazinio darbingumo procentai“.

Pareiškėjas rėmėsi ir Kriterijų aprašo 6 punktu. Paaiškino, kad ligos nebuvo įvertintos atskirai ir ligoms I50.0, I67.8 ir E66 nebuvo suteikti atskiri koeficientai. Tarnyba, tinkamai neįvertindama ligų, gali interpretuoti kiekvienos ligos sunkumą ir jos poveikį kitoms ligoms, o tai pažeidžia Kriterijų apraše nustatytą vertinimo tvarką ir turi įtakos, vertinant jo darbingumo lygį.

Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų Komisija ir Tarnyba jo atžvilgiu yra nelojalios, tyrimų duomenis vertina neobjektyviai, neatsakingai ir neargumentuotai keičia sprendimus pagal tuos pačius duomenis. Dėl to pareiškėjas jau 5 metus patiria moralinę ir materialinę žalą. Ginčų komisija sprendimą priėmė po 142 dienų, tuo pažeisdama Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 30 punktą.

Tarnyba savo veiksmais pareiškėjui sukelia slogią psichologinę būseną ir įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Dėl to prastėja jo savijauta, mažėja darbingumas, paūmėja ligos, kurios pasireiškia skausmais kojų, klubų, o dabar ir rankų sąnariuose. Dėl Tarnybos tarnautojų neteisėtų veiksmų pablogėjo pareiškėjo reputacija. Jis jautėsi dar labiau pažemintas. Patiriami pergyvenimai nuolat jį kamuoja, sukelia nemigą, košmariškus sapnus, todėl šeimos gydytojas skiria raminančius ir migdančius vaistus: „Stilnox“, „Hypnogen“, „Eunoctin“ ir kt. Be to, sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės su vaikais, giminėmis ir draugais, nes jis negali išvykti, turi laukti atsakymų į skundą ir laiku parašyti atsiliepimus ar prašymus. Taip Tarnyba apribojo jo laisvalaikio ir atostogų galimybes. Pareiškėjo nuomone, tokie Tarnybos veiksmai jam sukėlė materialinius nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), nes buvo sumažinta neįgalumo pensija. Be to, psichologinę įtampą kelia ir neaiškūs Tarnybos metodai, kuriais vadovaudamasi ji nustato bazinio darbingumo vertinimo mažiausias ir didžiausias procentines ribas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Nurodė, kad jam buvo padaryta žymi neturtinė žala – 345 000 Lt, kuri pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį turi būti atlyginama.

Šalies argumentai

Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Tarnybos Šiaulių teritorinis skyrius 2009-11-16 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4532 širdies nepakankamumą priskyrė II funkcinei klasei ir nustatė 70 procentų bazinį darbingumą. Tarnyba 2012-07-05 sprendime Nr. SS-2242 šios ligos visai nevertino ir priskyrė ją prie kraujotakos sutrikimo ligų. Pagal bazinio darbingumo vertinimo lentelę, bazinis darbingumas vertinamas 80–50 procentų. Pareiškėjas dėl ligos M10.0 paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-05-08 sprendime konstatavo, jog pateikti 80 dienų nedarbingumo pažymėjimai rodo šios ligos intensyvumą. Neaišku, kodėl Tarnyba šią ligą įvertino 90 procentų bazinio darbingumo, nors prieš metus ją vertino 50 procentų. Pareiškėjas dėl ligos M16.1 paaiškino, kad yra pateikta rentgenologo pažyma. Tarnyba 2012-07-05 sprendime Nr. SS-2242 dėl šios ligos nustatė 55 procentų bazinio darbingumo vertę. Turėjo būti vertinama pagal Kriterijų aprašo 75.3 punktą, Pažymėjo, kad nebuvo gydytojų konsiliumo ir nebuvo atsižvelgta į profesorės Bružienės vertinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad jau yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė bylą nutraukti arba ginčą išspręsti kitokiu būdu ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 74–76).

Atsiliepime paaiškino, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-993-365/2012, 2012-05-29 kreipėsi į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) su prašymu patikslinti medicininius duomenis ir pateikti trūkstamus dokumentus, 2012-06-08 buvo gauti papildomi dokumentai ir 2012-06-08–2012-07-05 atliktas pakartotinis H. R. darbingumo lygio vertinimas, bei 2012-07-05 priimtas sprendimas Nr. SS-2242. Atsakovės nuomone, pareiškėjas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ginčą nagrinėjant administracinėje byloje I-993-365/2012, ir teigia, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti jo darbingumo lygį yra grindžiamas tik tuo, jog jam nebuvo nustatytas toks darbingumo lygis, kokio jis tikėjosi ar pageidautų.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjas remiasi Ginčų komisijos negaliojančiais sprendimais. Pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Remiantis Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus byloje Nr. 23592 esančiais rašytiniais duomenimis (byloje lapai nesunumeruoti), nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2009-11-16 vertinimo akte Nr. DNL-4532 H. R. nustatė 50 procentų darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2009-12-23 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2749 H. R. nustatė 50 procentų darbingumo lygį ir paliko galioti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009-11-16 sprendime nustatytus darbingumo lygį, terminą, priežastis, pakeitė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2009-12-23 sprendime Nr. SS-168 nusprendė nekeisti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009-11-16 sprendimo dalies dėl darbingumo lygio, jo termino, priežasties, koreguoti išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Ginčų komisija 2010-06-10 sprendimu Nr. S-134, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-23 sprendimo Nr. SS-168 panaikinimo, pareiškėjo skundą atmetė ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-23 sprendimą Nr. SS-168 paliko nepakeistą, įpareigojo Tarnybą 2009-12-23 Darbingumo lygio vertinimo akte įvertinti ligų N11.9 ir N20.0 (TLK–10 kodai) bazinį darbingumą 90 procentų bei įvertinti profesinės kvalifikacijos kriterijų kaip palankią aplinkybę.

Tarnyba, vykdydama Ginčų komisijos 2010-06-10 sprendimą, 2010-07-26 priėmė sprendimą Nr. SS–2082, kuriuo įvykdė Ginčų komisijos sprendimą ir vadovaudamasi Kriterijų aprašo I-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktu, nustatė ne 100 procentų, bet 90 procentų bazinį darbingumo lygį ir profesinės kvalifikacijos kriterijų įvertino kaip palankų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-13 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3235, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009-12-23 sprendimo ir Ginčų komisijos 2010-06-10 sprendimo Nr. S-134 panaikinimo, jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-08-29 nutartimi pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-13 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir tirdamas pareiškėjo skundžiamų individualių aktų pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles turi nustatyti, ar pareiškėjo skunduose Tarnybai ir Ginčų komisijai nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, ar jos turėjo įtakos pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui pagal Kriterijų apraše nurodytus kriterijus, ar priimant skundžiamus sprendimus pagal kompetenciją buvo laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir priimti motyvuotą sprendimą, išspręsdamas visus pareiškėjo skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-05-08 sprendime, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009-12-23 sprendimo Nr. SS-168 ir Ginčų komisijos 2010-06-10 sprendimo Nr. S-134 panaikinimo, tenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčijamus sprendimus ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai įvertinti pateiktus medicininius dokumentus bei nustatyti pareiškėjo H. R. darbingumo lygį. Sprendime teismas nurodė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą už nurodytą laikotarpį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes darbingumo lygio nustatymo vykdymas negali būti vertinamas vien tik kaip formalus institucijai pateiktų asmenį gydančio gydytojo ir GKK patvirtintų dokumentų vertinimas, bet visų pirma, kaip besikreipiančio asmens (pareiškėjo) nurodomų aplinkybių ištyrimas, atsakant į asmens nurodytus argumentus. Nustatė, kad atsakovė Tarnyba, matydama neatitikimus tarp diagnozės aprašymo ir kriterijaus parinkimo, privalėjo išsireikalauti daugiau dokumentų, atlikti papildomus tyrimus ir pašalinti fiksuotus prieštaravimus. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012-05-23.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgęs į teismo nustatytus pažeidimus, 2012-05-29 kreipėsi į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos GKK, prašydamas patikslinti medicininius duomenis ir pateikti trūkstamus dokumentus iki 2012-06-14 ir nurodė, kad: „1. Vykdant teismo sprendimą, atliekamas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas pagal 2009-11-10 siuntimą Nr. 2449. Prašė patikslinti 2009-11-10 siuntimo į Tarnybą diagnozes, nurodant: abipusės koksartrozės rentgenologinę stadiją bei funkcijos sutrikimo laipsnį; kardiologinės patologijos pasėkoje išsivysčiusio širdies nepakankamumo funkcinę klasę pagal NYHA. 2. Nurodytas diagnozes prašė pagrįsti 2008-11 mėn.–2009-11 mėn. laikotarpiu buvusiomis gydytojų specialistų konsultacijomis: ortopedo-traumatologo konsultacijų duomenimis su nurodyta judesių per klubų sąnarius amplitude; rentgenologinio tyrimo duomenimis; kardiologo konsultacijų duomenimis bei tyrimų rezultatų (LKG, echokardioskopija, VEM) duomenimis. Prašė pateikti duomenis apie dėl šių susirgimų skirtą gydymą bei jo efektyvumą nurodytu laikotarpiu“. VŠĮ Šiaulių centro poliklinika 2012-06-01 rašte Nr. 01-02-674 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė Tarnybai jos prašomus dokumentus.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-07-05 vertinimo akte Nr. DL-1612, atlikęs pareiškėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį pagal darbingumo nustatymo kriterijų VI.40.11.4 (55 procentai), VII.52.2 (90 procentų), XIII.76.1 (90 procentų), 25.2 punktą, ir įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtaką asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, juos įvertino koeficientu 1. Darbingumo lygio laikotarpis nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2012-07-05 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1612, priėmė 2012-07-05 sprendimą Nr. SS-2242 „Dėl H. R. darbingumo lygio“, kuriuo H. R. dėl priežasties „ligos arba būklės“ nustatė 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą. Darbingumo lygio galiojimo terminas nustatytas nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius suformulavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis pareiškėjas negali dirbti: „veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams), dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą, viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminiai darbai; rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką“. Tarnyba sprendime konstatavo, kad: ”Remiantis vertinimo metu galiojusia Kriterijų aprašo 6.1 punkto redakcija, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal šią diagnozę turėjo būti prilygintas koeficientui 0,9. Remiantis nurodytu punktu, jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju (nurodytas žemiau) bazinio darbingumo procentai yra 70-80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (diagnozė pagal TLK–10 kodą M 10.0) gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bazinį darbingumą prilygino 49,5 procentų (BDL = 55 procentų x 0,9)“ (b. l. 5–8).

Ginčų komisija 2012-12-18 sprendime Nr. S-449 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ pareiškėjo H. R. skundą atmetė ir Tarnybos kontrolės 2012-07-05 sprendimą Nr. SS-2242 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą (b. l. 9–16). Sprendime, be kita ko, nurodė, kad „Ginčų komisija, remdamasi ginčui aktualiu Kriterijų aprašo 5 punktu, nurodančiu, jog jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, padarė išvadą, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 55 procentai“. Nurodė ir tai, kad: „Įvertinusi, jog viena bazinio darbingumo vertė – 55 procentai – iš kitų pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo verčių – 55, 90 ir 90 procentų – patenka į Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytą bazinio darbingumo intervalą (50–55 procentai), Komisija padarė išvadą, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 6.1 punktu, taikė įtakos koeficientą 0,9 ir nustatė 50 procentų bazinį darbingumą (55 proc. x 0,9)“.

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas (2 straipsnio 6 dalis). Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 straipsnio 7 dalis).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Pabrėžtina, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, todėl asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturinčiam atitinkamų žinių, ne visada jie yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vertintina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti, laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas, kurio 2 punkte nustatyta, kad „ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja Ginčų komisija“. 3 punkte nustatyta, kad „Ginčų komisija ginčus nagrinėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymą, šiuo aprašu bei kitais teisės aktais“. Tvarkos aprašo 16–35 punktuose reglamentuota skundų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūra.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 1 punkte nustatyta, kad „Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą“, 2 punkte nustatyta, kad „Darbingumo lygį nustato Tarnyba“.

Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis. Pareiškėjas nesutinka su jam nustatytu baziniu darbingumo lygiu ir teigia, kad ginčijami Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai yra neteisėti, juose netinkamai ištirtos ir įvertintos pareiškėjo ligos pagal Kriterijų aprašą, įskaitant ir Kriterijų aprašo 6.1 punktą.

Tarnyba ir Ginčų komisija, vertindamos medicininius kriterijus dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK–10 kodus: M 10.0 Idiopatinė podagra (lėtinė podagra, II° aktyvumas. II funkcinis nepakankamumas), M 16.1 Kita pirminė koksartrozė (deformuojanti koksartrozė: dešinėje – IV°, kairėje – II-III°); bei dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: E23.3 Hipotalatninė disfunkcija, neklasifikuojama kitaip, E66 Nutukimas (metabolinis sindromas), I11.0 Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (III°AKS padidėjimas, DRG, sunkios eigos; ŠN III funkcinė klasė, metabolinis sindromas), 150 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, 167.8 Kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (discirkuliatorinė encefalopatija), M42.1 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, N11.9 Lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas (LIFN 1°),

N20.0 Inksto akmuo, vadovaudamosi Kriterijų aprašo 1-o priedo punktais, pareiškėjui nustatė 49,5 procentų bazinį darbingumą. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis galioja nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15.

Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą (2009-05-22 įsakymo redakcija), „jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.“

Kriterijų aprašo 6 punktas (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-31) nustatė, kad „jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 2) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 40–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 3) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 4) kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.“ Ši norma galiojo ir priimant ginčijamus sprendimus.

Kaip minėta anksčiau, iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija, nustatydamos pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais ir padarė išvadą, kad „remiantis vertinimo metu galiojusia Kriterijų aprašo 6.1 punkto redakcija, jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (diagnozė pagal TLK–10 kodą M 10.0) gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bazinį darbingumą prilygino 49,5 procentų (BDL = 55 procentų x 0,9)“ (b. l. 5–8).

Sprendžiant ginčą, bylai aktuali Kriterijų aprašo (2009-05-22 redakcija). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012-12-28 išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje ir buvo vertinamas bylai aktualus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, visų pirma, jo bazinį darbingumą, kuris daro įtaką ir bendram darbingumo lygio procentui, buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, t. y. Kriterijų aprašo 6.1 punktu, kurios pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-13 galioja nauja Kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, patvirtinta 2013-01-08 įsakymu Nr. A1-6/V-18, kurio 6.1 punkte nustatyta, kad „jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9“.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-14 sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-1020-13 išaiškino, kad pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta, taigi, galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti.

Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad ir H. R. skundo nagrinėjimui taikytini minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, kadangi šiuo atveju, pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra dar nėra užbaigta, sprendimas dėl neįgalumo nustatymo pareiškėjui negali būti laikomas įvykdytu, taigi, yra galimybė koreguoti pareiškėjo įgytos teisės apimtį, todėl naikintini ginčijami sprendimai ir byla perduodama Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies (Kriterijų aprašo 6.1 punkto) taikymo neigiamas teisines pasekmes. Kadangi teismas vertina tik teisės klausimus, o Tarnybai suteikta teisė nustatyti darbingumo lygį, tai tik pastaroji, gali atitinkamai įvertinti taikyto Kriterijų aprašo 6.1 punkto galimą neigiamą teisinį poveikį, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį.

Teismas konstatuoja, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-07-05 sprendimas Nr. SS-2242 ir Ginčų komisijos 2012-12-18 sprendimas Nr. S-449 naikintini ir Tarnyba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15. Panaikinus ginčijamus sprendimus, byloje nevertintini kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, nes toks vertinimas būtų perteklinis.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 345 000 Lt neturtinės žalos.

Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis).

Taigi, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Toks jo reikalavimas galėtų būti tenkinamas, nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios institucijos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis) veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-28 norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, ištyręs Kriterijų aprašo 6 punktą (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Šiuo atveju, tiek Tarnybai, tiek ir Ginčų komisijai, priimant ginčijamus sprendimus, galiojo Kriterijų aprašo 6.1 punkto nuostatos, kurias jie pagrįstai tuo metu taikė pareiškėjo atžvilgiu. Teismas, pasisakęs tuo aspektu, dėl ko naikintini ginčijami sprendimai, nenustatė nei Tarnybos, nei Ginčų komisijos neteisėtų veiksmų. Pagal bendruosius teisės principus galioja teisės akto teisėtumo prezumpcija, todėl Tarnyba ir Ginčų komisija neturėjo teisės elgtis kitaip ir negalėjo netaikyti tuo metu galiojusios Kriterijų aprašo nuostatų, kurios 2012-12-28, t. y. po ginčijamų sprendimų priėmimo, buvo pripažintos neteisėtomis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neegzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas, kadangi jis nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

H. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-18 sprendimą „Dėl H. R. darbingumo lygio“ Nr. S-449 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-07-05 sprendimą Nr. SS-2242 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo H. R. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė