- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e1-966-448/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23462-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2012-07-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės apribojimu;
2. 2018-10-09 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 181 str. 1 d. – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. M. 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo šeimos narės – sugyventinės S. G. atžvilgiu: užgesino į jos dešinį delną degančią cigaretę bei pargriovė ant grindų ir, suduodamas ne mažiau du smūgius į kairį šoną, nukentėjusiajai S. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos II delnakaulio proporcijoje.
K. M. 2024 m. birželio 20 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo B. G. atžvilgiu, suduodamas jai kumščiu du smūgius į veido sritį, keturis smūgius į kairį petį, tempdamas už plaukų bei įspirdamas į nugarą, dėl to nukentėjusiajai B. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos viršutinėje lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje.
Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl S. G. sužalojimo pripažino ir nurodė, kad padarė veiksmus, kurie yra aprašyti pranešimuose apie įtarimą ir paaiškino, jog 2024-06-11 apie 19-20 val. namuose ir tarp jo ir S. įvyko konfliktas. S. į ranką užgesino jau prigesusią cigaretę, negalvojo, kad galės sužaloti, bet taip padarė.
Dėl B. G. sužalojimo parodė, kad 2024-06-20 apie 11 val. jis atėjo pas S., o B. G. vijo jį sakydama dingti, vadino narkomanu, grasino kviesti policiją. Jis sakė, kad nori pakalbėti su S., atiduoti jei mašinos raktus, bet B. G. nenurimo ir sudavė jam kumščiu vieną kartą į veidą ir griebė už marškinių. Jis neapsikentęs suėmė B. G. už chalato apykaklės ir nustūmė ją į buto vidų. Gal ir galėjo užkabinti jos plaukus ranka, kai suėmė už chalato apykaklės. Pripažįsta visu įtarime nurodytus veiksmus B. G. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo K. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
2024-06-20 S. G. pareiškime nurodoma, kad 2024-06-11 (duomenys neskelbtini), kambaryje K. M., ją pargriovęs ant grindų, surietė, prispaudęs prie grindų apribojo jai judėjimo laisvę, kumščiu sudavė mažiausiai du kartus į kairės pusės šonkaulius, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį dar jaučia iki šiol.
2024-06-20 S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su K. M. yra sugyventiniai nuo 2020 m. K. elgesys jos atžvilgiu yra žeminantis, menkinantis jos savivertę. K. M. nuolatos vartoja narkotines medžiagas, kas taip pat įtakoja jo neadekvatų ir agresyvų elgesį, dėl to bijo dėl savo ir artimųjų saugumo. Paskutinį kartą prieš ją K. smurtavo birželio 11 d., K. jai į dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį ties antro piršto krumpliu užgesino degančią cigaretę, taip pat sukeldamas jai fizinį skausmą.
2024-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 250/2024 (06) nurodoma, kad nukentėjusiajai S. G. nustatytas sužalojimas – odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II delnakaulio projekcijoje – kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu.
2024-06-20 B. G. pareiškime nurodoma, kad 2024-06-20 apie 11 val. jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į jos buto duris pasibeldė K. M., kai ji duris atidarė, šis iš karto smūgiavo jai rankomis bei kojomis į veido, peties ir nugaros sritis.
2024-06-20 B. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-06-20 apie 11 val., jai būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), į jos buto duris pasibeldė K. M. Jai atidarius duris, šis iškart sudavė dešinės rankos kumščiu nemažiau kaip 2 kartus į lūpą, iškart po to nemažiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į kairės pusės peties raumenį. Jai bandant pabėgti nuo jo, jis ją tempė dešine ranka už plaukų, kai plaukus paleido, jai nubėgančiai dar spyrė į nugaros sritį, dėl to ji nukrito ant žemės. Kuria koja jai įspyrė, ji pasakyti negali, kadangi buvo nusisukusi. Jai pradėjus šaukti, K. M. pabėgo ir ji užsirakino duris, tačiau jis grįžo ir spardė duris. Po K. M. suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą lūpoje, petyje ir nugaroje, skausmą jaučia ir dabar.
2024-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 249/2024 (06) nurodoma, kad nukentėjusiajai B. G. nustatyti sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais.
2024-06-20 S. G. apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-06-20 apie 12 val. pas jos močiutę B. G. į namus atėjo K. M. Jai su K. būnant laiptinėje, iki jų atėjo (duomenys neskelbtini), su kuria ji nuėjo į butą, bet vėl atėjo K. ir, močiutei atrakinus duris, pradėjo smurtauti prieš močiutę tarpduryje. Kaip supranta, jis močiutei buvo suėmęs už plaukų ir sudavė smūgį, o po to spyrė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. M. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją S. G. – užgesino į jos dešinį delną degančią cigaretę, pargriovė ant grindų, sudavė nemažiau du smūgius į kairį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. G. ir K. M. buvo sugyventiniai, taigi K. M. smurtavo prieš savo šeimos narį ir tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
K. M. smurtavo ir B. G. atžvilgiu – sudavė jai kumščiu į veidą, petį, tempė už plaukų, įspyrė į nugarą, dėl to nukentėjusiajai B. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai jo veiką kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis K. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. M. administracine tvarka baustas, nuobaudos neįvykdytos. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. M. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kaltinamojo K. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
K. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas sulaikyme.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės kaltinamajam panaikinamos pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., K. M. skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72 ² straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; uždrausti visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į K. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-06-20 iki 2024-06-21, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti K. M.
Išaiškinti K. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti K. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.