- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- T-2384-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51550-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 3 metų 8 mėnesių ir 12 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.), pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, stebimas nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai. Šios aplinkybės Komisijai leido spręsti, kad nuteistasis jau laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl jau gali būti paleistas lygtinai.
V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 21 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 19 d.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. V. prašė netenkinti Komisijos nutarimo.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. B. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Pažymėtina, kad Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, stebimas nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai, tačiau teismo vertinimu, nors šie duomenys ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo elgesyje vis dar gausu vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei teismui neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais. Vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, dar ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti mažinami, kad leistų teismui daryti išvadą, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, tačiau šiuo metu tokio sprendimo teismas daryti dar negali.
Akcentuojama ir tai, kad nuteistasis išimtinai teigiamu elgesiu, viso bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad atlikdamas bausmę nuteistasis V. B. du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau šie duomenys vis viena vertinami kaip nuteistąjį charakterizuojantys, kurie atskleidžia, kad nuteistojo elgesys pozityvia linkme kreipiamas tik dar gana trumpą laiką. Šioj vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nuteistasis padarė 2022 m. kovo 23 d., kai nuo bausmės atlikimo pradžios buvo praėję beveik metai laiko ir asmuo jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis bei rėžimo reikalavimais, o toks priešingas ribojimams nuteistojo veikimas atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į jam taikomą priežiūra ir nustatytas taisykles. Kadangi nuteistojo pozityvi elgesio korekcija stebima dar trumpą laiką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tokiu būdu ir spręstina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, dabartiniame pataisos procese, dar nėra galimas.
Sutinkamai su Socialinio tyrimo duomenimis, nuteistasis nors ir pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau ją racionalizuoja, siekia pateisinti savo veiksmus netinkamai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Toks vis dar išlikęs nuteistojo požiūris į savo indėlį bei kaltę nusikalstamos veikos atžvilgiu itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau V. B. ir anksčiau buvo teistas, o tai atskleidžia, kad nuteistasis jau praeityje buvęs baudžiamojo instituto persekiojamas bei nuteistas, negebėjo mokytis iš savo ankstesnio patyrimo ir tyčiniais veiksmais pakartotinai elgėsi nusikalstamai. Dabartinis išlikęs nekritiškas mąstymas padarytai nusikalstamai veikai, neleidžia spręsti, kad asmuo jau yra tiek pasitaisęs ir savo nusikalstamą elgesį pakeitęs išimtinai teigiamai, kad taisomas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis vyraujančių įstatymų laikymusi paremtų nuostatų.
Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju V. B. neatliktos bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai 12 dienų) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. B. ir atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, tačiau materialusis pagrindas, įvertinus nuteistojo elgesio pokytį visu laisvės atėmimo bausmės metu, dar nėra visapusiškai egzistuojantis, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.