Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už Lukiškių TI-K neveikimą, neperkeliant pareiškėjo į pataisos įstaigą per teisės aktuose nustatytą terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas LR CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. LR CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl įstaigos administracijos nepagrįsto delsimo nebuvo laiku išvežtas į pataisos namus atlikti bausmę, dėl to patyrė papildomų nepatogumų – papildomai 34 paras buvo kalinamas sugriežtintomis sąlygomis, buvo ribojamas pasivaikščiojimų laikas, negalėjo pasinaudoti galimybe į ilgalaikius pasimatymus ir kt.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Jį kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta bausmė, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d. ir, kad pareiškėjas į Lukiškių tik atvyko 2017 m. gruodžio 6 d., nėra. Tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (b. l. 17). Taigi į pataisos įstaigą turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 16 d., tačiau į Vilniaus pataisos namus buvo etapuotas 2018 m. sausio 18 d.

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į VAPGV su paklausimu apie pareiškėjo tarnyba ir tik gavęs atsakymą iš VAPGV su motyvuota išvada kreipėsi į Departamentą. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovas niekaip nepaaiškina teismui, kodėl tik 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į VAPGV bei nenurodė ir nepateikė teismui, kada gavo atsakymą iš VAPGV. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepateikia teismui paaiškinimų ir nenurodo aplinkybių, kurios sąlygojo atsakovo delsimą kreiptis tiek į VAPGV, tiek į Departamentą, konstatuotinas veiksmų neteisėtumas. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3708-281/2016 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas nurodė, kad patyrė diskomfortą, tačiau neįrodė, kad dėl delsimo perkelti jį į pataisos namus, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 100 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizavimo Kalėjimas prijungimas prie Vilniaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizavimo Vilniaus pataisos namams).

Kitą pareiškėjo A. M. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.