Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J., jo gynėjai advokatei I. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J. gynėjos advokatės I. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartimi D. J., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gydymosi vietą – (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad D. J., žinodamas, jog nėra V. Š. sūnaus M. Š. tėvas, iš anksto turėdamas tikslą gauti tėvystės išmoką, 2018 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) notarų biurui pateikė tvirtinti prašymą, kuriame nurodė neteisingus duomenis apie save, kaip vaiko M. Š. tėvą, minėto prašymo pagrindu, 2018 m. kovo 1 d. per elektroninę sistemą EGAS pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skirti jam tėvystės išmoką ir tokiu būdu neteisėtai, apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 7 d. įgijo 4693,53 Eur vaiko priežiūros išmoką ir padarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 4693,53 Eur turtinę žalą.

2. 2024 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) su 2024 m. balandžio 30 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pakeisti D. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarų priverstinį gydymą.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. teikimas tenkintas. D. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

4. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, - D. J. gynėja advokatė I. B. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. teikimą atmesti, taikyti D. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4.1. D. J. gynėja advokatė I. B. skunde teigia, kad nesutinka su skundžiama apylinkės teismo D. J. parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi. 2023 m. spalio mėnesį atlikus ekspertizę buvo pateikta išvada, kad pasiekta medikamentinė remisija, D. J. pavojingumas visuomenei minimalus. Tačiau, gydantis ambulatoriškai, gydytojai mažino D. J. skirtus vaistus, dėl ko jo savijauta pablogėjo, nors D. J. prašė skirti jam reikalingus vaistus. Tai reiškia, kad D. J. sveikatos būklė suprastėjo ne dėl jo kaltės (vengė gydymo, nesilankė paskirtu metu ar pan.), o dėl jam taikomo medikamentinio gydymo pokyčių. Jei gydymas būtų nekeičiamas, sveikatos būklė būtų išlikusi stabiliai gera. Dėl to nėra pagrindo keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, o reikalinga keisti tik skiriamą gydymą (vaistus), nes D. J. gydymo nevengia.

4.2. Gynėja nurodo, kad D. J. pats prašė siuntimo į (duomenys neskelbtini) ir jį gavo, bet buvo paguldytas į ūmių būsenų skyrių, nors norėjo į bendrą 3 skyrių, kur laisvesnis režimas, yra galimybė naudotis telefonu, gauti arbatos, išeiti į lauką. Todėl, paguldytas į (duomenys neskelbtini), jis prašėsi perkeliamas į kitą skyrių, o medikai jį tiesiog išrašė namo. Šiai dienai D. J. neprieštarauja, kad būtų paguldytas į (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau prieštarauja, kad būtų gydomas teismo nurodytoje specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

4.3. Gynėjos teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje perrašė teikimo turinį, bet nesurinko jokių išdėstytus argumentus galinčių patvirtinti įrodymų. Nutartyje teigiama, kad D. J. socialinis pavojingumas šiai dienai yra padidėjęs, bet koks konkrečiai įrodymas tą patvirtina - nenurodoma. Šioje byloje teismas turėjo pareigą nustatyti kaltinamojo pavojingumo visuomenei mastą, tai yra, ar jis tikrai yra tiek pavojingas, jog būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Priverstinis hospitalizavimas leidžiamas ir pateisinamas tik esant atitinkamai realiai grėsmei, kurią patvirtina objektyvūs duomenys. Jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti teikimą, byloje nėra, todėl D. J. priverstinis izoliavimas nuo aplinkos nėra teisiškai pateisinamas.

4.4. Gynėja pažymi, kad D. J. teigimu, apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tik prieš kelias dienas, todėl jis nespėjo pasirinkti gynėjo. Gynėjas jam buvo paskirtas valstybės, su kuo jis nesutiko, reiškė nušalinimą, bet teismas jo netenkino. Tai, gynėjos nuomone, D. J. procesinių teisių pažeidimas.

5. Atsiliepimų į asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J. gynėjos advokatės I. B. skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J. ir jo gynėja advokatė I. B. prašė gynėjos skundą tenkinti, prokuroras Artūras Karjakinas prašė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J. gynėjos advokatės I. B. skundą atmesti.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, - D. J. gynėjos advokatės I. B. skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, - D. J. gynėjos advokatės skundo argumentus bei skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai D. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitė į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

8. BK 98 straipsnis numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

9. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Iš byloje esančių dokumentų ((duomenys neskelbtini)2024 m. balandžio 30 d. D. J. psichikos būsenos įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 12 d. - spalio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šiuo metu D. J. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. D. J. daug kartų gydytas suaugusiųjų psichiatrijos skyriuose, diagnozės dažnai variavo nuo šizotipinio sutrikimo iki paranoidinės šizofrenijos. Tačiau šiuo metu D. J. būsena yra pablogėjusi. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. psichikos būsenos įvertinimo akto matyti, kad D. J. lankosi ir skambina telefonu kada panorėjęs, skundžiasi nerimu, dirglumu, pykčio protrūkiais, grasina skundais ir juos rašo, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus, pretenzijas. Pakoregavus gydymą, būsena iš esmės nepasikeitė, teigia, kad jaučia šalutinius vaisto reiškinius, reikalauja skirti jam raminančius, pripratimą sukeliančius vaistus, reikalauja to ir iš šeimos gydytojos, dėl to šių vaistų skyrimas tampa nebekontroliuojamas. Apsilankymų metu nuotaika disforiška, egocentriškas, nenuoseklaus, rigidiško mąstymo, išreikštos savęs pervertinimo idėjos, nekritiškas, o paskutiniu metu išryškėjo ir neadekvatus bei pavojingas elgesys: pats pacientas papasakojo, kad kaimynai jam iškvietė policiją už keliamą triukšmą, o jis policininkus pasitiko su kirviu ir grasinimais. Esant tokiai situacijai, D. J. sutiko atsigulti į stacionarą, tačiau po kelių dienų parašė prašymą, kad atsisako gydymo ir buvo išrašytas. Susisiekus su stacionaro gydytoja, paaiškėjo, kad kėlė eilę nepagrįstų reikalavimų, dėl to išrašytas nepagerėjusioje būsenoje, pačiam reikalaujant. Išrašant iš stacionaro, rekomenduota keisti priverstinį ambulatorinį gydymą į stacionarinį. Atsižvelgiant į dabartinę D. J. būseną ir paminėtus duomenis, (duomenys neskelbtini) komisija, kurią sudarė D. J. stebėjusi specialistų komanda, padarė išvadą, kad šiuo metu paciento būsena yra pablogėjusi, padidėjęs socialinis pavojingumas, ambulatorinis gydymas efekto neduoda, dėl to rekomenduojama pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę ir skirti D. J. priverstinį stacionarinį gydymą (2, 19-29 b. l.).

11. (duomenys neskelbtini) atstovė gydytoja psichiatrė L. Š. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad D. J. lankosi (duomenys neskelbtini), tačiau bendrauja pakėlęs toną, kelia nepagrįstus reikalavimus, susikalbėti sudėtinga, dėl savo dabartinės psichikos būsenos jis nesupranta gydymo rekomendacijų, nesiklauso, nekoreguoja savo elgesio, gydymas visiškai neefektingas, stacionarinio gydymo atsisakė, savanoriškai gydytis stacionare nėra pajėgus, D. J. socialinis pavojingumas šiai dienai yra padidėjęs, jo būklė yra pablogėjusi, negydomas gali prisidaryti daugiau problemų, nes negydomos ligos progresuoja, ambulatorinio gydymo šiuo atveju nebepakanka, todėl siekiant D. J. padėti, užtikrinti tinkamą jo gydymą, tikslinga jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į griežtesnę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

12. Apygardos teismui nekelia abejonių nei (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. D. J. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, nei ją pateikusios Komisijos narių (komisijos pirmininkės – gydytojos psichiatrės (duomenys neskelbtini) L. Š., komisijos narių – gydytojos psichiatrės V. F., medicinos psichologės N. L., socialinės darbuotojos Z. N. ir psichikos sveikatos slaugytojos A. K.) kompetencija ar objektyvumas, nei (duomenys neskelbtini) atstovės gydytojos psichiatrės L. Š. paaiškinimai apylinkės teismo posėdžio metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį.

13. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau paminėti duomenys patvirtina tai, kad D. J. psichikos sveikatos būklė yra pablogėjusi ir jo socialinis pavojingumas yra padidėjęs, netaikant stacionarinio gydymo ir stebėjimo, tai gali turėti neigiamos įtakos D. J. psichinei sveikatai ir elgesiui, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. J. reikalingas stacionarinis gydymas bei stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kad D. J. psichikos sveikatos būklė yra pablogėjusi įrodo ir ta aplinkybė, kad D. J. šiuo metu yra gydomas stacionare – (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir jame dalyvavęs D. J.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai D. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

14. D. J. gynėjos advokatės I. B. pateiktame skunde teigiama, kad D. J. sveikatos būklė suprastėjo ne dėl jo kaltės, o dėl jam taikomo medikamentinio gydymo pokyčių, gydantis ambulatoriškai gydytojai mažino D. J. skirtus vaistus, dėl ko jo savijauta pablogėjo, nors D. J. prašė skirti jam reikalingus vaistus, dėl to nėra pagrindo keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, o reikalinga keisti tik skiriamą gydymą (vaistus), nes D. J. gydymo nevengia, neprieštarauja, kad būtų paguldytas į (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis. Tačiau šie D. J. gynėjos advokatės I. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti byloje esančių duomenų apie būtinybę D. J. taikyti stacionarinį gydymą bei stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagrįstumu. Pažymėtina, kad paciento gydymas turi būti individualiai aptariamas su priežiūrą ir gydymą kontroliuojančiais gydytojais ir siekiant psichikos sveikatos būklės pagerėjimo gydymo rekomendacijų turi būti laikomasi, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju D. J. pakoregavus gydymą, jo būsena iš esmės nepasikeitė, jis nesilaiko gydymo rekomendacijų, nepagrįstai reikalauja jam skirti kitokius vaistus tiek iš Psichikos sveikatos centro gydytojų, tiek ir iš šeimos gydytojos, dėl to vaistų skyrimas tampa nebekontroliuojamas. Be to, nors D. J. anksčiau sutiko atsigulti į stacionarą, tačiau po kelių dienų parašė prašymą, kad atsisako gydymo ir buvo išrašytas. Papildomai pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, esant situacijai, jog taikant D. J. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis bus pasiekti priverčiamosios medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bet kada priverčiamosios medicinos priemonės rūšį bus galima pakeisti ar panaikinti.

15. Skunde D. J. gynėja taip pat pažymi, kad D. J. teigimu, apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tik prieš kelias dienas, todėl jis nespėjo pasirinkti gynėjo. Gynėjas jam buvo paskirtas valstybės, su kuo jis nesutiko, reiškė nušalinimą, bet teismas jo netenkino. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teisme D. J. interesus gynusios advokatės nešališkumu ir kompetencija. Pats D. J. apylinkės teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių gynėjos advokatės I. B. tinkamumu ginti jo interesus.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. J. reikalingas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pagrįstai tenkintas (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. teikimas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, D. J. gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina galioti, o asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, - D. J. gynėjos advokatės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – D. J. gynėjos advokatės I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.