Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-659/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
1-310-659/2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00157-2006-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-659/2013Proceso Nr.1-31-1-00157-2006-7Procesinio sprendimo kategorija:1.2.9.9;1.1.7.2.7;1.1.8.10; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ARVYDAS LUKOŠIUS, a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) Trakų rajonas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent:

jis pagal 1998 m. liepos 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą privalėjo mokėti G. L. lėšas sūnaus V. L., gim. 1993-01-08, ir dukters D. L., gim. 1993-12-29, išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-06-16 iki V. L. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį iki D. L. pilnametystės. Tačiau A. L. lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo bei neteikė kitokios materialinės pagalbos, taip vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, todėl A. L. alimentų įsiskolinimas G. L. sudaro 39 422 litus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. M. susituokė 1991 m., tikslios datos neatsimena. Po santuokos Gitana tapo Lukošienė. Santuokoje gimė trys vaikai, tačiau vienas iš jų, pirmagimis, mirė. Su G. L. oficialiai išsituokė 1997 m., tikslios datos neatsimena. Po santuokos vaikai gyveno pas Gitanos tėvus, Antaną ir S. M., tačiau teisės į vaikus žmonai apribotos nebuvo. Po skyrybų jam buvo priteisti mokėti alimentai vaikų išlaikymui. Pradžioje žmonai jis mokėjo alimentus, tačiau pinigus duodavo grynais, paduodamas uošvienei S. M. arba savo seseriai L. L.. Pinigai reguliariai mokami nebuvo, mokėdavo tada, kai jų turėdavo, tačiau tikslių sumų pasakyti negali, nes neatsimena. Nuo 1998 metų iki šiol jokio oficialaus darbo neturėjo, darbo biržoje taip pat nebuvo užsiregistravęs. Pats pragyvendavo iš atsitiktinai atliktų darbų, kuriuos dirbo pas įvairius žmones. Už tai gaudavo pavalgyti, kartais keletą litų. Tų pinigų negalėdavo pervesti vaikams jų išlaikymui, nes pats gaudavo tai 10 litų, tai dar mažiau ir reikėjo pačiam gyventi. Jo atsitiktinės pajamos buvo labai mažos, net negali nurodyti sumos. Šiuo metu jis taip pat nedirba, tačiau ketina registruotis darbo biržoje, gyvena pas įvairius žmones, tačiau iš jų jokių pajamų negauna. Vaikų išlaikymui alimentų nemokėjo, nes neturėjo tam pinigų. Anksčiau į darbo biržą nesiregistravo, nes neturėjo asmens dokumentų. Dėl to, kad nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, gailisi, tačiau tam nebuvo galimybių.

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodyta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, pripažino visiškai. Be jo paties prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t.y. Lietuvos darbo biržos pažyma, pažymomis iš antstolių, Sodros pažymomis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Iš byloje esančių bei teisme išnagrinėtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad jis pagal 1998 m. liepos 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą privalėjo mokėti G. L. lėšas sūnaus V. L., gim. 1993-01-08, ir dukters D. L., gim. 1993-12-29, išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-06-16 iki V. L. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį iki D. L. pilnametystės. Tačiau A. L. lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo bei neteikė kitokios materialinės pagalbos, taip vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, todėl A. L. alimentų įsiskolinimas G. L. sudaro 39 422 litus.

Ši kaltinamojo A. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, sudėtį.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, iš jo parodymų matyti, kad pasidarė asmens dokumentus ir ruošiasi pradėti dirbti bei mokėti įsiskolinimą, t.y. stengsis tinkamai atlikti savo pareigą – mokėti išlaikymą vaikams. Jis savo kaltės neneigia, kas rodo, jog savo veiksmus vertina neigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teisingumas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Violeta Balčiūnienė