- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-594-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03072-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kreditorius
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-594-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4089-828/2017 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Ž., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolės V. Ž. kontorai pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti antstolės V. Ž. veiksmus – 2017 m. kovo 17 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2017 m. kovo 10 prašymo; priimant 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; priimant 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas; priimant 2017 m. kovo 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, neteisėtais; 2) panaikinti 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų areštą ir pinigines lėšas grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas.Nurodė, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, skolininkei nepateikė raginimo įvykdyti sprendimo gera valia, dėl bendrovės piniginių lėšų arešto nepriėmė jokio patvarkymo, nors ir pateikė bendrovei 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2017 m. kovo 8 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nepateikė skolininkei; dėl 2017 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo panaikinti bendrovei priklausančių piniginių lėšų areštą ir grąžinti jas į bendrovės sąskaitas antstolė nepriėmė patvarkymo, o atsakė rašteliu. Pareiškėja nurodo, kad antstolė areštavo žymiai didesnes pinigines sumas, negu reikėjo išieškojimui, dėl ko pažeidė procesines teisės normas, jos teises ir teisėtus interesus, nes sutrikdė bendrovės veiklą, ji nebegalėjo vykdyti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais. Antstolė elgėsi šališkai, skubėjo atlikti vykdymo veiksmus, priėmė skubius patvarkymus ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąjį interesą, veikė išimtinai išieškotojos naudai.2017 m. balandžio 5 d. antstolė V. Ž. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo.Antstolė nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkei buvo išsiųstas registruota pašto siunta per AB „(duomenys neskelbtini)“ ir įteiktas skolininkei 2017 m. vasario 13 d. Nurodymas nurašyti pinigines lėšas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir prilyginamas patvarkymui dėl lėšų arešto, jis per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) perduodamas tiesiogiai bankams, o skolininkui siunčiama registruota pašto siunta. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo buvo pateiktas skolininkei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcija neįpareigoja antstolio atsakyti į skolininko prašymą motyvuotu patvarkymu, todėl į 2017 m. kovo 13 d. gautą skolininkės prašymą atsakė raštu nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Kadangi vykdomoji byla užbaigta 2017 m. kovo 22 d., nebebuvo pagrindo nagrinėti skolininkės prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos (skolininkės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą.Teismas sprendė, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė V. Ž., vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimdama skundžiamus 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją.Nurodė, kad vykdant priverstinį išieškojimą neigiamos pasekmės kyla visiems skolininkams. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad raginimas skolininkei buvo įteiktas tinkamai, o antstolė, priimdama 2017 m. kovo 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir išieškojimo iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų tvarkos, numatytos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė V. Ž. netaikė skolininkei priklausančių piniginių lėšų arešto, o 2017 m. kovo 8 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė konkrečią išieškotiną sumą – 895,97 Eur, t. y. ne daugiau nei reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl šio nurodymo pagrindu negalėjo būti apribota skolininkės galimybė disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis daugiau, nei tai buvo reikalinga. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2017 m. kovo 8 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo skolininkei buvo įteiktas registruotu paštu 2017 m. kovo 22 d.. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų ar buvo šališka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jos skundą – pripažinti antstolės V. Ž. veiksmus, 2017 m. kovo 22 d. atsakymą, datuotą 2017 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 10 d. prašymo, priimant datuotą 2017 m. kovo 8 d., patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo lėšų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimant datuotą 2017 m. kovo 8 d., nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimant datuotą 2017 m. kovo 8 d., raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, neteisėtais, panaikinti 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo lėšų išieškojimo, 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų areštą ir grąžinti pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei nušalinti antstolę V. Ž. nuo šios vykdomosios bylos. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai areštavo didesnės apimties lėšas, nei buvo reikalinga išieškojimui, dėl ko buvo apribota bendrovės veikla. Be to, antstolė nepriėmė atskiro patvarkymo CPK 613 straipsnio pagrindu, neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vykdomojo dokumento priėmimą, nepateikė raginimo įvykdyti sprendimą gera valia, tuo būdu apribodama galimybę bendrovei gera valia sumokėti esamą įsiskolinimą ir išvengti nepagrįstų vykdymo išlaidų ir neteisėto bendrovės veiklos suvaržymo. Kartu skolininkė pabrėžia, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 10 d. prašymo panaikinti jos lėšų areštą ir grąžinti pinigines lėšas į bendrovės sąskaitas antstolė nepriėmė patvarkymo, o surašė tik raštą, tuo pažeisdama CPK 613 straipsnio reikalavimus. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolė pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus bei CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antstolės veiksmai areštuojant visas pareiškėjui priklausančias sąskaitas ir nurašant visas pinigines lėšas vienam išieškotojui prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Piniginių sąskaitų ir turto areštas suponuoja antstolio įgaliojimų viršijimą arba akivaizdų pareigos neatlikimą, dėl ko yra pagrindas konstatuoti antstolės šališkumą. Tai pagrindžia tokios aplinkybės, kad antstolė ne tik priėmė neteisėtus patvarkymus, atliko neteisėtus veiksmus, bet ir sudarė situaciją, kurioje bendrovė neatgaus nepagrįstai areštuotų bei nurašytų piniginių lėšų iš visų sąskaitų, didino vykdymo išlaidas, tuo dirbtinai vesdama bendrovę prie bankroto ir veiklos paralyžiavimo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Ž. prašo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog raginimas įvykdyti teismo sprendimą buvo įteiktas; nurodymas nurašyti pinigines lėšas atitinka teisės aktų nuostatas ir buvo išsiųstas tiek bankams, tiek pareiškėjai; patvarkymas dėl vykdymo išlaidų buvo priimtas, ir tą faktiškai pripažįsta pati skolininkė; į skolininkės pareikštus prašymus teisės aktai nenumato reikalavimo atsakyti patvarkymais; visi dokumentai buvo siųsti per AB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pretenzijos dėl dokumentų įteikimo ne laiku, turi būti reiškiamos šioms įmonėms; klausimas dėl vykdomosios bylos sustabdymo negali būti nagrinėjamas, kadangi vykdomoji byla yra užbaigta; skunde nėra nurodytų konkrečių argumentų, rodančių antstolės šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė V. Ž. 2017 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 705,10 Eur skolos išieškojimo VMI prie LR FM naudai iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2 lapai). 2017 m. vasario 8 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščio matyti, kad raginimas skolininkei buvo įteiktas 2017 m. vasario 13 d. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 4, 5, 6 lapai). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad per raginime nurodytą terminą (10 dienų nuo raginimo gavimo dienos arba iki 2017 m. vasario 23 d.) skolininkė dalinai ar visiškai geruoju būtų įvykdžiusi piniginę prievolę. Antstolė, atlikdama priverstinius išieškojimo veiksmus, priėmė šiuos dokumentus: 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2017 m. kovo 8 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2017 m. kovo 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Dokumentai buvo registruota pašto siunta įteikti skolininkei 2017 m. kovo 22 d. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 12 lapas). 2017 m. kovo 13 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės prašymas panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų areštą ir grąžinti pinigines lėšas į bendrovės sąskaitas. Antstolė, atsakydama į prašymą, 2017 m. kovo 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prašymas atmetamas, kadangi nėra pagrįstas jokiais aiškiais motyvais ir nėra jokio teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 14, 15 lapai). 2017 m. kovo 21 d. patvarkymu antstolė paskirstė iš skolininkės išieškotas pinigines lėšas bei 2017 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdyti vykdomąją bylą visiškai įvykdžiusi vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 16, 17 lapai). Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė priverstinio vykdymo proceso esmę, šį procesą reglamentuojančias nuostatas, įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, o taip pat antstolio funkcijas bei veiksmus, vykdant vykdomuosius dokumentus. Su šiais argumentais bei aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl papilomai jų nebekartoja. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 16 punkte išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamoje nutartyje išdėstytus itin išsamius pirmosios instancijos teismo argumentus, o taip pat į tai, jog atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra iš esmės analogiški pirmosios instancijos teismui pateikto skunde argumentams, į kuriuos yra atsakyta skundžiama nutartimi, sprendžia, jog pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.Kaip jau minėta nutarties 16 punkte, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie antstolės priimtą 2017 m. vasario 8 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą geruoju bei šio raginimo įteikimą 2017 m. vasario 13 d. paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog ji nebuvo informuota apie priimtą raginimą sprendimą įvykdyti geruoju, dėl ko būtų išvengusi nepagrįstų neigiamų pasekmių. Atskirajame skunde apeliantė nenurodo įtikinamų argumentų, kurie paneigtų minėtus įrodymus apie raginimo sprendimą įvykdyti geruoju įteikimą. Atmestinas ir apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog antstolė V. Ž. nepagrįstai nepriėmė patvarkymo areštuoti pinigines lėšas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antstolė CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka 2017 m. kovo 8 d. priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Priešingai nei nurodo apeliantė, CPK 613 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo, kadangi CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog šiais atvejais priimamas ne patvarkymas, o nurodymas apriboti disponavimą lėšomis arba priverstinai jas nurašyti nuo skolininko sąskaitų, kas ir buvo atlikta šiuo atveju. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog, antstolė, priimdama 2017 m. kovo 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, laikėsi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir išieškojimo iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų tvarkos, numatytos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, bei kad ji neprivalėjo priimti patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto, yra visiškai pagrįsta. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų bei motyvų, patvirtinančių jos subjektyvų vertinimą dėl antstolės atliktų veiksmų neatitikimo teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, jog byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad antstolės 2017 m. kovo 8 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas kartu su kitais dokumentais buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims 2017 m. kovo 10 d. bei 2017 m. kovo 13 d. Šie dokumentai, įskaitant ir aptariamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikti 2017 m. kovo 22 d. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 11, 12 lapai). Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjai nebuvo įteiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, yra atmetamas kaip nepagrįstas, juo labiau, kad antstolei 2017 m. kovo 29 d. pateiktame skunde apeliantė pripažįsta, kad 2017 m. kovo 22 d. šį bei kitus siųstus dokumentus gavo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 19 lapas). Taigi priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas esminių teisės aktų nuostatų pažeidimų padaryta nebuvo.Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog antstolės veiksmai neteisėti ir dėl to, kad, areštavus bankuose turėtas pinigines lėšas, be pagrindo buvo paralyžiuota įmonės veikla, o tokie antstolės veiksmai vedė įmonę į bankrotą. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, apeliantės piniginės lėšos buvo ne areštuotos, o priimtas nurodymas kredito įstaigai priverstinai nurašyti konkrečią pinigų sumą (895,97 Eur) CPK 689 straipsnio pagrindu. Todėl nurašyti nuo skolininkės sąskaitų kredito įstaigose buvo galima tik antstolės nurodytą sumą, būtiną sprendimo įvykdymui užtikrinti. Byloje nėra įrodymų, kad nuo skolininkės sąskaitos ginčijamo antstolės nurodymo pagrindu buvo nurašyta didesnė suma, nei reikėjo priverstiniam skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui. Teismo vertinimu, skolininkės savalaikis neatskaitymas su įmokas į valstybės biudžetą renkančia institucija pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir skolos nesumokėjimas po vykdomosios bylos iškėlimo per antstolės nustatytą terminą gera valia lėmė, kad, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, apeliantei kilo neigiamos pasekmės, todėl tai negali būti pagrindu išvadai nei dėl bendrovės veiklos paralyžiavimo, nei apie jos vedimą į bankrotą.Skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirajame skunde nurodo, jog antstolė pagal jos kreipimąsi dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo bei šių lėšų grąžinimo nepagrįstai nepriėmė patvarkymo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie tai, kad antstolė, atsakydama į 2017 m. kovo 17 d. prašymą raštu „Dėl informacijos“, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kadangi neturėjo pagrindo šiuo klausimu priimi patvarkymo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis sutinka ir papildomai jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde apeliantė nenurodo konkrečių argumentų, kurių pagrindu nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis išvadomis, o tik pateikia subjektyvią poziciją, kuri buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teisme. Vertinant apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus dėl antstolės šališkumo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog antstolės veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje prieštaravo teisės aktų nuostatoms, buvo šališki ar neteisėti. Apeliantės dėstomos CPK 643 straipsnio nuostatos bei teismų praktika neprieštarauja nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir neįrodo antstolės šališkumo. Vien tai, kad priverstinis skolos išieškojimas nėra palankus skolininkei, savaime neįrodo antstolės šališkumo ar įgaliojimų viršijimo. Kartu pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. neskundžiama nutartimi yra atmetęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl antstolės V. Ž. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei konstatavęs, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl antstolės nešališkumo, o tam tikros neigiamos pasekmės, kilusios skolininkei dėl vykdomo išieškojimo, nėra pagrindas antstolės nušalinimui. Tokia nutartis turi privalomąjį pobūdį (CPK 18 straipsnis). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo nagrinėti atskirajame skunde išdėstytą prašymą dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, kadangi 2017 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą Panevėžio miesto apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, todėl padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.