- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-920/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Ekolinija“
- Kategorijos
- 11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1296-485/2010 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekolinija“ ir A. S. dėl grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas grąžinti ieškovą į darbą (UAB „Ekolinija“ gamybos vadovo pareigas), priteisti iš atsakovų 85 500 Lt turtinės žalos atlyginimo (už priverstinę pravaikštą nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. liepos 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. patenkinti ieškovo 185 000 Lt (85 000 Lt dėl turtinės žalos ir 100 000 dėl neturtinės žalos) ieškinį atsakovui A. S..
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas į UAB „Ekolinija“gamybos vadovo pareigas su 1 500 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu. Ieškovas dirbo iki 2004 m. vasario mėn., tačiau atlyginimo negavo. UAB „Ekolinija“ direktorius A. S. 2004 m. kovo mėn. telefonu pranešė, kad dėl įmonės perorganizavimo ieškovas yra atleidžiamas iš darbo, nors jokių dokumentų dėl įmonės perorganizavimo ir ieškovo atleidimo iš darbo nebuvo pateikta. Ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovą, kad ieškovas būtų grąžintas į darbą ir jam būtų išmokėtas darbo užmokestis, tačiau atsakovo nepavyko rasti. UAB „Ekolinija“ ir A. S., būdamas vieninteliu UAB „Ekolinija“ savininku, iki 2008 m. liepos mėn. yra skolingi ieškovui už 57 mėnesius darbo, įskaitant ir priverstinę pravaikštą, t. y. 85 000 Lt. Nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. pradėjus dirbi UAB „Ekolinija“ gamybos vadovo pareigose ieškovui buvo nustatytas 1 500 Lt darbo užmokestis, 2003 m. rugsėjo 30 d. darbo užmokestis buvo sumažintas iki 450 Lt, o 2004 m. sausio 23 d. jis buvo atleistas iš darbo. Ieškovo teigimu, atleidimo iš darbo dokumentai yra suklastoti ir tai yra įrodyta baudžiamosiose bylose. Ieškovas negavo atlyginimo, nebuvo supažindintas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovo teigimu, prašymo dėl atleidimo iš darbo jis nebuvo pateikęs. Ieškovui buvo grasinta, kad jis liudytų teisme UAB „Ekolinija“ baudžiamojoje byloje, o tai sukėlė jam išgyvenimus. Be to, ieškovas negavo pinigų, jam neteisėtai buvo iškelta baudžiamoji byla, vyko teismai. Dėl šių įvykių ieškovą ištiko infarktas. A. S. buvo pateikęs melagingą pareiškimą, dėl kurio ieškovas pergyveno ir susirgo. Pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovas nurodė, kad dėl A. S. nusikalstamais veiksmais ieškovui sukeltos ligos ieškovas patyrė didžiulę neturtinę žalą, kurią įvertina 100 000 Lt.
Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, jokių įsipareigojimų ieškovui neturi, nes jis nuo 2002 m. birželio 29 d. nėra UAB „Ekolinija“ akcininkas, o nuo 2008 m. nebedirba šios įmonės vadovu. Ieškovo reikalavimas turi būti pateiktas ne A. S., o UAB „Ekolinija“. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovas tik pasirodydavo darbe ir vėl išeidavo, savo pareigų tinkamai neatliko, todėl 2003 m. rugsėjo 30 d. jo darbo užmokestis buvo sumažintas iki 450 Lt, 2004 m. sausio 23 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, tą pačią dieną darbo sutartis buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartimi ieškovas buvo priimtas dirbti į UAB „Ekolinija“ gamybos vadovo pareigas su 1 500 Lt darbo užmokesčiu. 2003 m. rugsėjo 30 d. darbo užmokestis buvo sumažintas iki 450 Lt, o 2004 m. sausio 23 d. darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovas pareiškė ieškinį buvusiam UAB „Ekolinija“ direktoriui A. S.. Teismas pažymėjo, kad byloje, kurioje darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia su tuo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbdavys, o ne darbdavio organai. Teismas nurodė, kad iš paskutinio ieškinio patikslinimo matyti, jog ieškovas reikalavimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbo, reiškia ne UAB „Ekolinija“, o buvusiam šios įmonės vadovui A. S.. Ieškovas atsisakė keisti atsakovą byloje, todėl teismas ieškinį buvusiam UAB „Ekolinija“ vadovui A. S., kaip pareikštą netinkamam atsakovui, šioje dalyje atmetė. Dėl kito ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2004 m. sausio 23 d., o byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog į medikus dėl širdies negalavimų ieškovas kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo atleidimo iš darbo. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atlyginimo ieškovui pagrindo dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina ir iš kitų teisinių santykių su A. S.. Ieškovas 2006 m. vasario 27 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, pranešdamas, kad 2003 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties priede pasirašė ne pats ieškovas. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškovas buvo kaltinamas melagingai pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, teigiant, kad 2003 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties priede pasirašė ne pats ieškovas. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi prokuroro ir nukentėjusiojo A. S. apeliaciniai skundai dėl minėto teismo nuosprendžio buvo atmesti. Kauno m. VPK 2007 m. gegužės 21 d. pažyma patvirtina, kad 2007 m. kovo 21 d. ieškovo rašyto pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paskolos sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir A. S., suklastojimo. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Kauno m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. dėl apgaulingo UAB „Ekolinija“ buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo sveikata galimai sutriko ir dėl teisminių ginčų su A. S., nagrinėjamos bylos kontekste teismui nesudarė prielaidų konstatuoti, jog ieškovo patirti išgyvenimai ir dėl to įvykęs infarktas buvo atleidimo iš darbo UAB „Ekolinija“ ir darbo užmokesčio negavimo pasekmė. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo A. S. veiksmų, taip pat nenustačius, kad būtent atsakovas A. S. atliko neteisėtus veiksmus, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas netinkamai pritaikė procesines teises noras ir tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6 ir 7 punktuose. Be to, teismas pažeidė materialinės teisės normas. Skundžiamas sprendimas neatitinka teismo posėdžio protokole įvardytų faktų ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Teismas negalėjo iš esmės nagrinėti bylos, nes nebuvo išsireikalavęs būtinų dokumentų. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, ją vilkino trejus metus, prieštaraudamas procesiniams reikalavimams pats nenusišalindavo, todėl ieškovas buvo priverstas bandyti jį šešis kartus šalinti. Teismas priėmė sprendimą be pagrįstų motyvų ir prieštaraudamas pats sau. Iš Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokio prašymo dėl atleidimo iš darbo, o jo atleidimas ir atlyginimo sumažinimas yra nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl turi būti laikomas suklastotu. Atsakovui A. S. už dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą teismo buvo uždrausta dirbti vadovaujamą darbą. Tai, kad ieškovui nebuvo sumokėtas atlyginimas už darbą, patvirtina ir atsakovo vizuotas 2004 m. sausio 21 d. prašymas. Neatitinka tikrovės teismo ir atsakovo teiginys, kad ieškinyje nurodoma 185 000 Lt dydžio neturtinė žala. Ieškovas prašė priteisti 85 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala buvo skaičiuojama dėl neišmokėto atlyginimo, esant 56 mėnesių priverstinei pravaikštai. Neatitinka tikrovės tai, kad nėra ryšio tarp atsakovo A. S. ir ieškovo tapimo antros grupės invalidu. FNTT 2005 m. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl A. S. nusikalstamų veikų UAB „Ekolinija“. Tam, kad ieškovas liudytų palankiai A. S. ir UAB „Ekolinija“, A. S. pradėjo ieškovą šantažuoti, grasinti ir terorizuoti. Atsakovo iniciatyva ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo įskundimo (2006 m. vasara). Nuo visų tų grasinimų, terorizavimo ir ikiteisminio tyrimo dėl nebūto nusikaltimo ieškovui stipriai pašlijo sveikata ir jis 2006 m. gruodžio mėn. susirgo miokardo infarktu. 2009 m. rugsėjo mėn. teismas eilinį kartą ieškinį atmetė, savo sprendimą už akių pagrįsdamas vien melagingais teiginiais. Dėl šios priežasties ieškovui paūmėjo liga, ištiko mikroinsultas, ieškovui buvo nustatytas 65 proc. nedarbingumo lygis. Ieškovo invalidumas atsirado dėl tiesioginių atsakovo A. S. nusikalstamų veiksmų, jo melagingo liudijimo, bylos vilkinimo, neatvykimo į teismo posėdžius, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, trejus metus trūkusio teisėjo, nagrinėjančio šią bylą, šališkumo ir byloje surinktų įrodymų ignoravimo. Tai įvyko dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teismas nepasisakė dėl ieškovo sumokėtų 280 Lt už skelbimus laikraščiuose apie teismo posėdžius. Teismo teiginiai, kad ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo, teisėtai sumažintas atlyginimas ir po metų išmokėtas, neatitinka tikrovės. Teismas nepaminėjo, kad atsakovas A. S. teismo posėdyje pats patvirtino, jog nesumokėjo ieškovui atlyginimo. Teismas sprendime nenurodė, kam priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šio neteisėto, nepagrįsto ir tikrovės neatitinkančio sprendimo ieškovą ištiko šokas ir mikroinsultas, dėl ko ieškovas buvo paguldytas į ligoninę.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką
Ieškovas 2003 m. rugsėjo 25 d. sudarė darbo sutartį su UAB ,,Ekolinija“, pagal kurią buvo priimtas dirbti gamybos vadovu. Darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (ieškovui pačiam prašant). Ieškovas ginčija darbo sutarties nutraukimo pagrindą, prašo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir grąžinti į darbą.
DK 93 straipsnuje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis yra dvišalė sutartis. Sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Pagal 2003 m. rugsėjo 25 d. ieškovo sudarytą darbo sutartį darbdavys yra UAB ,,Ekolinija“. Taigi ieškovas buvo darbo santykiuose su UAB ,,Ekolinija“, kurios direktoriumi tuo metu buvo atsakovas A. S.. Ieškovas 2008 m. sausio 23 d. ir 2008 m. liepos 2 d. patikslintuose ieškinio pareiškimuose atsakovais nurodė UAB ,,Ekolinija“ ir A. S. (b. l. 131-133, 198, t. 1). 2010 m. sausio 21 d. ieškovo pareiškime ,,dėl ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo pakeitimo“ atsakovu nurodytas tik atsakovas A. S.. Šį pareiškimą atsakovas pavadino ,,dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo“. Iš pareiškimo turinio matyti, kad 185 000 Lt (85 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės) žalos ieškovas prašo priteisti jau nebe iš abiejų atsakovų, kaip buvo nurodyta 2008 m. sausio 23 d., liepos 2 d. ieškinio pareiškimuose, o tik iš atsakovo A. S. (b. l. 133-135, t. 2). Ieškovas reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką ir neturtinę žalą iš abiejų atsakovų pakeitė į reikalavimą priteisti darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką ir neturtinę žalą tik iš atsakovo A. S.. Reikalavimo atsakovui UAB ,,Ekolinija“ grąžinti į darbą ieškovas neatsisakė. Pagal paskutinį patikslintą 2008 m. liepos 2 d. ieškinio pareiškimą atsakovais dėl grąžinimo į darbą yra nurodyti UAB ,,Ekolinija“ ir A. S..
2010 m. gruodžio 8-22 d. teismo posėdyje A. S. nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas ir prašė jį pakeisti tinkamu atsakovu. Ieškovui nesutikus A. S. liko atsakovu. Tačiau atsakovu liko ir UAB ,,Ekolinija“, nes kaip jau buvo pasakyta, 2010 m. sausio 21 d. pareiškimu, kuriame nurodytas atsakovu tik A. S., ieškovas, nurodydamas atsakovu A. S., pakeitė reikalavimą iš ko priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinę žalą, t. y. būtent tik iš atsakovo A. S.. Taigi, pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus šioje byloje atsakovais yra UAB ,,Ekolinija“ ir A. S..
Jeigu darbdavys darbuotoją atleidžia iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis). Ieškovas prašo jo atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad darbdaviui neteikė prašymo atleisti iš darbo pačiam prašant, kad bendrovės direktorius jį žodžiu informavo apie atleidimą iš darbo, kad darbo sutartyje dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nepasirašė. Atsakovas A. S., kuris tuo metu buvo UAB ,,Ekolinija“ direktoriumi, nurodė, kad ieškovas pateikė pareiškimą atleisti iš darbo, kad buvo atleistas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir kad darbo sutartyje apie atleidimą iš darbo pasirašė jis ir ieškovas.
Iš prie šios civilinės bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo Kauno miesto apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 06-1-0/008 ir Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d.nuosprendžio (b. l. 39, t. 2) matyti, kad ieškovo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo savo noru bendrovėje ,,Ekolinija“ buvo nerastas. Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 25 d. ieškovo darbo sutartyje yra įrašas apie darbo sutarties 2004 m. sausio 23 d. nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Šis įrašas patvirtintas ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ekolinija“ direktoriaus parašais.
Ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta ieškovo rašysenos ekspertizė tikslu nustatyti, ar ieškovas pasirašė darbo sutarties priede ir 2004 m. gruodžio 21 d. atlyginimų žiniaraštyje apie 1 801,33 Lt gavimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad priede prie darbo sutarties ir atlyginimų žiniaraštyje apie pinigų gavimą pasirašė ieškovas.
Pareiškimą apie darbo sutarties nutraukimą savo noru darbuotojas turi paduoti raštu. Tačiau rašytinio pareiškimo nebuvimas nėra besąlyginė vada atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalį pagrindu pripažinti neteisėtu, jeigu iš kitų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad darbuotojas išreiškė valią nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva pateikdamas darbdaviui pareiškimą.
Ieškovas darbo sutartyje, kaip priėmimo, taip ir atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį faktą patvirtino savo parašais. Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą (DK 297 straipsnio 1 dalis). Ieškovas į teismą dėl grąžinimo į darbą kreipėsi praėjus trejiems metams po darbo sutarties nutraukimo. Darbdavio UAB ,,Ekolinija“ buveinėje 2006 m. gruodžio 12 d. darant dokumentų poėmį, ieškovo rašytinis pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo paimtas. Ieškovas teigė, kad jis darbdaviui rašytinio pareiškimo atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nepateikė. Tuo tarpu atsakovas A. S., tuo metu dirbęs UAB ,,Ekolinija“ direktoriumi, nurodo, kad ieškovas pareiškimą pateikė.
Ieškovas darbo sutartyje, kaip priėmimą į darbą, taip ir atleidimą iš darbo pagal 127 str. 1 d. patvirtino savo parašais. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2005 m. birželio 29 d. išvada patvirtina ieškovo parašo tikrumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad abi šalys darbo sutartyje patvirtino apie darbo sutarties nutraukimu DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, kad ieškovas nepagrįstai teigia nepasirašęs darbo sutartyje apie atleidimą iš darbo pačiam prašant (DK 127 straipsnio 1 dalis) ir kad ieškovas tik po trejų metų, kai tuo tarpu įstatymu nustatytas 1 mėnesio terminas, pareiškė, kad jis iš darbo atleistas neteisėtai, sprendžia, kad ieškovas rašytine forma išreiškė valią darbo sutartį nutraukti savo noru (CPK 185 straipsnis).
Nepripažinus ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas 2010 m. sausio 21 d. pareiškimu, pavadintu ,,dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo“ neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo A. S.. Reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo ieškovas iš esmės grindžia Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžio aprašomosios dalies motyvais. Minėtu teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą). Ieškovui buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2006 m. vasario 27 d. FNTT tarnybai pranešė apie jo darbo sutarties priede ir 2004 m. gruodžio 31 d. atlyginimo žiniaraštyje suklastotus parašus. Pagal ieškovo pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, atlikus rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad darbo sutarties priede ir žiniaraštyje apie pinigų gavimą pasirašė ne kitas asmuo, o pats ieškovas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. To pasekoje ieškovui buvo pareikštas kaltinimas už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Teismas ieškovą išteisino, tačiau teismo nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad ieškovo parašai žiniaraštyje apie pinigų gavimą ir darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą buvo suklastoti. Teismas ieškovo pranešimą apie nebūtą nusikaltimą įvertino kaip sąžiningą suklydimą ir nenustatęs ieškovo tiesioginės tyčios pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ieškovą išteisino. Teismas nuosprendyje pasisakė dėl A. S. parašų pavyzdžių paėmimo lyginamajam tyrimui poėmio protokolo trūkumų, bet ne dėl atsakovo A. S. rašysenos pavyzdžių poėmio protokolo. Ieškovas parašų pavyzdžių poėmio protokolą pasirašė.
Ieškovas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovo A. S. veiksmų, padarytų inicijuojant jam baudžiamosios bylos iškėlimą. Baudžiamojoje byloje atsakovas A. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tačiau teismo nuosprendyje nėra konstatuota atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų inicijuojant baudžiamosios bylos iškėlimą. Minėta, teismas ieškovą išteisino, nustatęs, kad jis, pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, sąžiningai klydo. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atliktų iškeliant ieškovui baudžiamąją bylą, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. S. neturtinę žalą.
Ieškovas neturtinės žalos padarymą kildina ir iš darbinių santykių (neteisėtas atleidimas iš darbo, darbo užmokesčio neteisėtas sumažinimas). Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Minėta, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Šiuo atveju ieškovo darbdavys yra UAB ,,Ekolinija“ ir jis yra tinkamas atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nesutiko netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo ieškinį atsakovo A. S. atžvilgiu atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas A. S. pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 61,78 Lt išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 61,78 Lt (šešiasdešimt vieną litą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.