- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- L2-747-569/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- L. K., A. K.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškini atsakovems L. K. ir A. K. del skolos už tiekta šilumos energija priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovo atstove J. B. paaiškino, kad, vadovaujantis VI „Registru centro“ išrašu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybes teise lygiomis dalimis priklauso atsakovems L. K. ir A. K.. Iš šio išrašo matyti, kad bute atlikta rekonstrukcija, yra irengtas autonominis šildymas, taciau atsakoves nemoka už bendro naudojimo patalpu šildyma. Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdestyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei LR Šilumos ukio istatyme. Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturciu proporcingai savo nuosavybes daliai privalo apmoketi išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2004 m. rugsejo 29 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-514/2004m. pažymejo, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopa padeti šilumos energijos vartojimo požiuriu. Iš vienos puses jie yra vartotojai, nes šilumos tiekejas parduoda šilumos energija kiekvienam iš gyventoju suvartojimui buityje. Kartu jie yra šilumos kiekio vartotojai ir kita prasme - kaip turto savininkai. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamos laiptines, sandeliai, rusiai, rubines, prausyklos, skalbyklos, džiovyklos. LR Šilumos ukio istatymo 25 straipsnis numato, kad daugiabucio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butu ir kitu patalpu savininkai apmoka jam tenkancia dali šilumos, suvartotos daugiabucio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu budu šildomos jam priklausancios patalpos. Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos patvirtintame Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5 pateikiami trys šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpu šildymui nustatymo budai: pagal metode pateikta rekomendacija, pagal pastato energetinio audito duomenis bei šaliu susitarimu. Jeigu butai atsijungia nuo centralizuoto patalpu šildymo, daugiabucio namo gyventojai teisetame visuotiniame susirinkime gali nustatyti ir kita koeficienta del šilumos apskaiciavimo už bendro naudojimo patalpu šildyma tokiu butu savininkams, kuriuo tiekejas ir vadovautusi. Atsakovems paskaiciuota skola už laikotarpi nuo 2008-10-01 iki 2010-04-30 sudaro 787,41 Lt. Šia suma ieškovas prašo lygiomis dalimis priteisti iš abieju atsakoviu. Vadovaujantis Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.384 str., prašo priteisti iš atsakoviu L. K. ir A. K. lygiomis dalimis po 393,71 Lt skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas bei bylinejimosi išlaidas.
Atsakoviu L. K. ir A. K. atstovas advokatas Aldevinas Šcigla su ieškiniu sutinka iš dalies. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, todel buvo sudaryti atitinkami atjungimo susitarimai, suderinti atitinkami projektai del atsijungimo nuo bendros sistemos. Buvo gauti ir aiškinamieji raštai, išduotos technines salygos del atsijungimo. Atsakoves iš dalies sutinka su ieškovu, kadangi laiptine yra bendro naudojimo patalpa ir dalis šilumos energijos tenka (duomenys neskelbtini) butui, kuriame gyvena atsakoves. Taciau mano, kad rekomendacinis koeficientas 0,18, kuris naudojamas paskaiciuojant mokescius už bendro naudojimo patalpu šildyma, atsakoviu manymu yra tinkamas tik tokiu atveju, jeigu kiekvienoje laiptines aikšteleje butu po 11 radiatoriu sekciju. Atsakoviu manymu, jos turetu moketi už faktiškai sunaudota arba faktiškai gaunama šilumos energija ir atitinkama dali. Radiatoriai yra tik pirmame aukšte ir vienoje laiptineje yra sumontuota 11 radiatoriu sekciju, o ginco buto laiptineje – 8 sekcijos radiatoriu. Kituose laiptiniu aukštuose sumontuotu radiatoriu sekciju nera. Jei jos butu, atsakoves su rekomenduojamu koeficientu 0,18 sutiktu. Šiuo metu laiptinei šilumos tenka mažiau. Bendras viso namo šilumos pareikalavimas yra 141595 w iki rekonstrukcijos. Pirmos laiptines šilumos pareikalavimas yra 1465,38 w. Šis skaicius paimtas iš tipinio projekto. Paskaiciavus, kiek yra bendro ploto pirmoje laiptineje ir kiek yra antroje laiptineje, gaunamas realiai sunaudotas šilumos kiekis. Atsakoviu paskaiciavimu, koeficientas turetu buti 0,037, o ne 0,18. Atsakoves sutinka moketi 160,90 Lt, tai yra po 80, 45 Lt kiekvienai už sunaudota šilumos energija. Atsakoves negauna tiek šilumos energijos, kiek jos paskaiciuojama pagal 0,18 koeficienta. Kad butu galima taikyti 0,18 koeficienta, kiekvienoje laiptu aikšteleje turi buti po 11 radiatoriu sekciju.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklauso atsakovems, jo irenginiai yra atjungti nuo daugiabucio namo šildymo ir karšto vandens sistemu (b.l. 2,3). Kiti butai šiame daugiabuciame name ir bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija. Tarp šaliu yra kiles gincas, kiek atsakoves privalo moketi už bendro naudojimo patalpu šildyma ieškovui.
Lietuvos Respublikos Šilumos ukio istatymo 25 straipsnis numato, jog daugiabucio namo patalpu savininkas apmoka jam tenkancia šilumos kiekio dali, suvartoto daugiabucio namo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu budu šildomos jo patalpos. To paties istatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad butu, kuriu yra pakeistas aprupinimo šiluma budas, savininkai privalo šilumos tiekejams kiekviena menesi apmoketi už jiems tenkancia pastato bendrosioms reikmems sunaudota šilumos ir karšto vandens dali. Šios dvi istatymo normos numato daugiabucio namo savininku pareiga, nepriklausomai nuo to, kokiu budu yra šildomos jiems priklausancios nuosavybes teise patalpos, moketi už bendro naudojimo patalpu šildyma, nors ju nuosavas butas ir yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Šias LR Šilumos ukio istatymo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos, t.y. CK 4.76 str., 4.82 str., kurios numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat proporcingai savo turto daliai privalo apmoketi išlaidas, skirtas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesciams, rinkliavoms ir kitoms imokoms. Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturciu proporcingai savo daliai turi teise i bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmoketi išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesciams, rinkliavoms ir kitoms imokoms. Butu ir kitu patalpu savininkai privalo proporcingai savo daliai apmoketi išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, moketi mokescius, rinkliavas ir kitas imokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lešas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3d.).
Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintu šilumos paskirstymo vartotojams metodu rengimo ir taikymo taisykliu 5.1 punkte nurodyta, kad bendro naudojimo patalpos - tai daugiabucio namo laiptines, holai, koridoriai, galerijos, palepes, sandeliai, rusiai, pusrusiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybes teise nepriklauso atskiriems patalpu savininkams ar tretiesiems asmenims.
Nors atsakoviu butas nuo centralizuoto šildymo sistemos yra atjungtas, ieškovas nurode atsakovems tenkancios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaiciavimo pagrindus ir metodika, pateike detalu skolos apskaiciavima. Daugiabuciame name, esanciame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra imontuotas šilumos apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis yra išskirstomas apmokejimas šio namo butu savininkams. Apmokejimo metodo pasirinkimas priklauso namo bendrasavininkams. Daugiabucio gyvenamojo namo bendraturciai turi teise nuspresti del bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo, taip pat ir del išlaidu pasidalijimo už bendrai suvartota daugiabutyje šilumos kieki (CK 4.75 str., LR Šilumos ukio istatymo 12 str. 2 d.). Taciau šioje byloje nera duomenu, kad daugiabucio namo, esancio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butu savininkai Civilinio kodekso nustatyta sprendimu priemimo tvarka butu pasirinke Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos rekomenduojamo bendrai suvartotos šilumos matavimo, nustatymo ar ivertinimo metoda. Pagal Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2004m. lapkricio 11d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintu Šilumos paskirstymo vartotojams metodu rengimo ir taikymo taisykliu 9 punkta, jeigu dalis patalpu atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu budu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Pastarojo metodo, patvirtinto Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41, 3 punkte nustatyta, kad šilumos kiekio dalis vartotoju bendrojo naudojimo patalpu šildymui nustatoma tik pagal metodikos lenteleje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo laiptiniu skaiciaus. Atsakoviu name esant dvejoms laiptinems, yra pasirinktas Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, rekomenduojamas koeficientas – 0,18. Tokia yra bendro naudojimo patalpu šilumos energijos apmokestinimo skaiciuotes metodika. Bendroji namo inžinerine iranga, susidedanti iš namo šilumos tinklu, šildymo radiatoriu, šilumos mazgu, karšto vandens ruošimo irenginiu, katiliniu ir kitos bendro naudojimo inžinerines technines irangos, yra bendroji daline daugiabucio namo savininku nuosavybe (CK 4.82 str. 1 d.), todel kiekvieno buto savininkas, net ir atsijunges nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo sistemos bendraturciu ir panorejes vel gali prie jos prisijungti. Kiekvienas iš bendraturciu proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmoketi išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Tai rodo, atsakoviu pareiga apmoketi už šiluma, tiekiama i ši daugiabuti proporcingai savo turimo turto daliai. Kadangi atsakoviu isiskolinimas sudaro už ši energijos tiekima i viso daugiabucio namo, esancio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpas, kuris atskirai išskaiciuotas proporcingai ju nuosavybes daliai iš bendro naudojimo patalpu, ieškinys tenkintinas. Iš skolos skaiciuotes matyti (b.l. 4), kad atsakovems paskaiciuota skola už laikotarpi nuo 2008-10-01 iki 2010-04-30 sudaro 787,41 Lt, todel ji lygiomis dalimis priteistina ieškovui iš atsakoviu.
Atsakoviu atstovas nurode, kad atsakovems neteisingai paskaiciuoti mokesciai už bendro naudojimo patalpu šildyma, kadangi ginco laiptineje yra sumontuotos tik 8 radiatoriu sekcijos, nors turetu buti sumontuota 11, todel ju atžvilgiu turi buti taikomas paciu atsakoviu paskaiciuotas mažesnis koeficientas 0,037. Taciau apskaiciuoti atsakovems tenkancius mokescius už bendru patalpu šildyma pagal ju nurodyta tvarka nera jokio teisinio pagrindo. Nesutikima su ieškiniu ieškoves grindžia ieškinio pagristumui itakos neturinciomis aplinkybemis, t. y. kad namo laiptineje nera reikiamas skaicius radiatoriu sekciju. Taciau atsakovems tenkanti mokesciu dalis yra proporcingai paskaiciuota atsižvelgiant i namui pateikta šilumos energijos kieki, todel laiptineje sumontuotas radiatoriu skaicius atliekant paskaiciavimus nera reikšmingas.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakoviu ieškovui priteistinos bylinejimosi išlaidos – po 33,00 Lt žyminio mokescio ir po 2,25 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 230 str., 259 str., 263-269 str., 270 str., 279 str., 284 str., teismas
nusprendžia:
Ieškini patenkinti.
Priteisti ieškovui AB (duomenys neskelbtini) iš atsakoviu L. K. ir A. K. po 393,71 Lt skolos ir po 33 Lt bylinejimosi išlaidu.
Priteisti iš atsakoviu L. K. ir A. K. po 2,25 Lt pašto išlaidu valstybei.
Sprendimas per 30 dienu apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per ši teisma.