Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-48-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
2-48-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00591-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
R. V.
Trečiasis asmuo
J. V.
Advokatai
Kazimieras Jukna, Juozas Šilanskas
Civilinė byla Nr. 2-48-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00591-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui M. V. ir jo atstovui advokatui Juozui Šilanskui, atsakovo R. V. atstovui advokatui Kazimierui Juknai, trečiajam asmeniui J. V., vie­šame teismo posėdyje iš­nagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą M. V., besimokančiam (duomenys neskelbiami) Fizikos fakultete, po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-01 iki jis įgis aukštąjį išsilavinimą, t. y. iki 2016-06-30, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2012-09-01 studijuoja (duomenys neskelbiami) Fizikos fakultete, dieniniame skyriuje. Už mokslą per metus jis turi mokėti 7 638 Lt, kas sudaro 636,50 Lt per mėnesį, o už bendrabučio nuomą – 225 Lt kas mėnesį. Šias išlaidas apmoka jo motina J. V.. Be to, jo poreikiams patenkinti motina kas mėnesį skiria ir daugiau lėšų, reikalingų mokymosi priemonėms įsigyti, interneto ir mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, maistui, higienos, švaros priemonėms, drabužiams avalynei įsigyti. Iš viso jo būtiniems poreikiam patenkinti motina skiria apie 1 450 Lt per mėnesį. Jis pats jokių pajamų ir turto neturi, stipendijos negauna, dirbti negali, nes privalo kasdien lankyti paskaitas, kurios vyksta nuo ryto iki vakaro. Motinos pajamos yra apie 2 000 Lt, tačiau ji turi išlaikyti dar ir kitą nepilnametį savo sūnų ir ieškovo brolį. Atsakovas ieškovui paramos neteikia visiškai, todėl prašo priteisti iš atsakovo pusę sumos, kuri reikalinga ieškovui jo poreikių patenkinimui kol jis studijuos, t. y. 750 Lt per mėnesį.

Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka, kad ieškovas yra reikalinga jo paramos, tačiau dėl savo turtinės padėties jis negali teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo, todėl sutinka, kad ieškovui iš jo būtų priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas sutinka, jog universitete besimokančiam ieškovui reikalinga jo parama, tačiau atsakovas neturi galimybės mokėti po 750 Lt kas mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2011 m. vasario mėnesio, kai buvo sprendžiamas išlaikymo ieškovui padidinimo klausimas, nepagerėjo, nes tuo metu jis turėjo savo verslą, o šiuo metu dirba Airijoje tik dvi savaites per mėnesį ir gauna tik 169 eurų algą per savaitę. Be to, atsakovas teikia išlaikymą ir kitam savo sūnui, kuris yra nepilnametis. Todėl atsakovas sutinka teikti 350 Lt dydžio išlaikymą ieškovui kol šis mokysis.

Ieškinys ten­kintinas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. V. yra pilnametis, studijuoja (duomenys neskelbiami)Fizikos fakulteto dieniniame skyriuje, jam būtina tėvų parama, o atsakovas turi galimybę ją teikti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas iki ieškovas studijuos (duomenys neskelbiami) Fizikos fakulteto dieniniame skyriuje.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šios nuostatos konstitucingumą išaiškino 2007 m. birželio 7 d. nutarime, kuriame pateikė pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. Nr. 3K-3-188/2007; 3K-3-25/2008; Nr. 3K-3-248/2008; 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje suformuoti ir tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012 ).

Ieškovo gimimo liudijimas (b. l. 6) patvirtina, kad jis yra pilnametis atsakovo sūnus, o iš (duomenys neskelbiami) pažymos matyti, kad ieškovas studijuoja Fizikos fakultete, dieniniame skyriuje (b. l. 7). Vadinasi ieškovas atitinka vieną iš būtinų sąlygų jo išlaikymui priteisti, nes jis yra pilnametis, kuris mokosi aukštojoje mokykloje dienine forma.

(duomenys neskelbiami) pažymos patvirtina, kad po pirmosios egzaminų sesijos ieškovas turi vieną akademinę skolą iš aukštosios matematikos, o kitų dalykų egzaminus ir įskaitas išlaikė (b. l. 87-88). Įstatymuose nėra apibrėžtas joks formalus pažangumo įvertinimo kriterijus, reikšmingas sprendžiant išlaikymo besimokančiam aukštojoje mokykloje vaikui priteisimo klausimą, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienoje byloje individualiai, pagal konkrečias tos bylos aplinkybes. Šiuo atveju vienos akademinės skolos buvimas po pirmosios egzaminų sesijos nevertintinas kaip nepažangus ieškovo mokymasis, nes absoliučios jam dėstomų dalykų daugumos egzaminus jis išlaikė, o skola yra tik iš paties sudėtingiausio dalyko, kuris pirmame kurse yra sunkiausiai įsisavinamas. Be to, pats savaime akademinės skolos buvimas dar nereiškia nepažangaus mokymosi. Tokia skola gali būti traktuojama kaip nepažangus mokymasis tuo atveju kai dėl jos studentui neleidžiama laikyti kitų egzaminų, ji yra pagrindas pašalinti studentą iš mokslo įstaigos ar dėl to jam neišduodamas diplomas. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta, ieškovas paaiškino, kad akademinę skolą jis gali panaikinti ir egzaminą išlaikyti iki studijų pabaigos, ir tik surinkus tris akademines skolas studentas gali būti pašalinamas iš universiteto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas yra pažangus studentas, todėl yra ir ši būtina sąlyga jo išlaikymui priteisti.

(duomenys neskelbiami) pažymos patvirtina, kad ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir metinis studijų mokestis yra 7 638 Lt (b. l. 7), stipendijos ar kitų išmokų negauna (b. l. 89), gyvena (duomenys neskelbiami) bendrabutyje, už kurį kas mėnesį moka po 225 Lt (b. l. 8). VSDFV pažymos patvirtina, kad ieškovas nedirba ir pajamų negauna (b. l. 39-40). VĮ Registrų centro pažyma (b. l. 41) ir VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 42) patvirtina, kad jokio nekilnojamojo ar registruotino turto ieškovas neturi. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir vien tik savo pastangomis jis neturi galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. Be to, (duomenys neskelbiami)pažyma (b. l. 85) ir ieškovo paskaitų tvarkaraštis (b. l. 86) patvirtina, kad ieškovas kiekvieną darbo dieną, darbo valandomis, ir netgi po jų, privalo lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus, todėl jis neturi jokios galimybės derinti mokslą su darbu, nes tokio intensyvumo dieninės formos studijos negali būti suderinamos su darbu, nepažeidžiant įstatymuose nustatyto darbo ir poilsio režimo ir nepadarant žalos ieškovo sveikatai bei mokymosi kokybei. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo atstovo argumentas, jog atsakovas neturėtų būti materialiai atsakingas dėl to, kad ieškovas pasirinkimo per sunkias studijas, kurių negali derinti su darbu, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos remti savo sūnaus siekį įgyti būtent paties vaiko pasirinktą išsilavinimą. Teisė pasirinkti kokio išsilavinimo ir profesijos po vidurinio išsilavinimo siekti yra kiekvieno vaiko teisė, o tėvų pareiga teikti paramos reikalingam vaikui išlaikymą kol jis mokosi negali priklausyti nuo vaiko pasirinktų studijų rūšies.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovui yra būtina tėvų parama kol jis mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, todėl vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis negali būti nuo šios pareigos atleistas, o situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys 3K-3-104/2007, 3K-3-50/2012).

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad nuo studijų pradžios ieškovą visiškai išlaiko viena motina J. V.. Tuo tarpu atsakovas nuo ieškovo studijų pradžios finansiškai jo visiškai neriama. Šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas. Vadinasi byloje nėra ginčo, kad iš atsakovo R. V. būtina priteisti išlaikymą ieškovui kol šis mokysis aukštojoje mokykloje dienine studijų forma. Ginčas kyla tik dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-495/2008, 3K-3-119/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad nurodyti išlaikymo nepilnamečiams priteisimo kriterijai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012).

Pabrėžtina, kad šioje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą tik jo būtiniems, o ne maksimaliems poreikiams, patenkinti, todėl net ir sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą ieškovui jo būtiniems poreikiams patenkinti.

Nors atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu išlaidų jo poreikiams patenkinti dydžiu, tačiau teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodyta apytikrė 1 450 litų suma, kurios kas mėnesį reikia jo poreikiams patenkinimui, yra visiškai adekvati ir atitinkanti tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tiek teisingumo, protingumo kriterijus, tiek suformuotą teismų praktiką. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri yra 1 000 Lt. Tačiau skirtingai nei nepilnamečių išlaikymo atvejais ieškovas yra pilnametis, studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, turi gyventi ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o studijų vietoje. Tai reiškia, kad ieškovo poreikiams patenkinti neišvengiamai reikalinga didesnė suma nei minėtas orientacinis minimalios mėnesio algos kriterijus. Jau vien tik mėnesinės ieškovo išlaidos mokant už studijas ir gyvenimą bendrabutyje sudaro 861, 50 Lt (7 638 Lt : 12 mėn. = 636,50 Lt + 225 Lt). Vadinasi pačiam ieškovui liekanti, pragyvenimui reikalinga, suma iš jo nurodomų 1 450 Lt, yra tik 588,50 Lt. Akivaizdu, kad ši suma tikrai nėra nepagrįstai didelė ar neadekvati ieškovo poreikiams, nes ji yra beveik dvigubai mažesnė už minėtą orientacinį būtino išlaikymo dydžio kriterijų. Teismas visiškai sutinka su ieškovo argumentais, kad tokio dydžio suma mokymosi priemonėms įsigyti, interneto ir mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, maistui, higienos, švaros priemonėms, drabužiams avalynei įsigyti yra būtina, ir atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas savo poreikius vertina neadekvačiai.

Tėvų pareigos savo vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi vienodai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo jeigu abu turi tokią galimybę. Minėta, kad priteisiant būtiną išlaikymą reikia iš esmės nepabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimu nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, siekti, kad priteistą paramą būtų įmanoma įvykdyti, reikia nustatyti ar tėvams patiems nereikalinga parama, globa ir pan.

Atsakovas savo nesutikimą mokėti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi, tačiau šios aplinkybės jis neįrodė. Pagal įrodinėjimo naštos taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.), todėl šiuo atveju atsakovas turi įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis negali teikti ieškovui jo prašomo išlaikymo. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-303/2008).

Nors atsakovas pateikė raštą, kuriame jo darbdaviu prisistatantis asmuo patvirtina, kad R. V. Arijoje dirba pusę darbo savaitės (20 valandų) ir jo atlyginimas yra 169,54 eurai per savaitę (b. l. 90), tačiau vien tik šis raštas nėra pakankamas įrodymas atspindintis sunkią atsakovo turtinę padėtį. Visų pirma šis raštas patvirtina, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra 678,16 eurų, kas atitinka 2 373 Lt. Iš esmės tokio pat dydžio darbo užmokestį gauna ir ieškovo motina J. V. (b. l. 11). Vadinasi gaunamų pajamų atžvilgiu abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Kadangi ieškovo motina J. V. iš tokių pat pajamų sugeba teikti visą savo vaikui būtiną išlaikymą, t. y. apie 1 450 Lt per mėnesį, tai akivaizdu, kad atsakovas iš tokių pat pajamų yra visiškai pajėgus skirti savo vaiko išlaikymui per pusę mažesnę sumą – 750 Lt kas mėnesį. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turi kokių nors didesnių nei ieškovo motina finansinių įsipareigojimų, kurie mažintų jo galimybes remti ieškovą, atsakovas nepateikė. Tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti kitą savo sūnų, kuris yra nepilnametis, nerodo sunkesnės jo turtinės padėties nei ieškovo motinos, nes lygiai tokią pat pareigą turi ir pastaroji, su kuria nepilnametis ir gyvena. Pabrėžtina, kad Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Vadinasi aplinkybė, kad abu ieškovo tėvai turi išlaikyti kitą savo nepilnametį sūnų labiau apsunkina ne atsakovo, o ieškovo motinos turtinę padėtį. Taip pat pabrėžtina, kad nepaisant to, jog atsakovas šiuo metu jokio nekilnojamojo ir registruotino turto Lietuvoje neturi (b. l. 45, 46), o ieškovo motina J. V. turi nekilnojamojo turto ir vieną automobilį (b. l. 48-73), tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to ieškovo motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo ir ji didesne dalim turi remti ieškovą. Faktas, kad asmuo nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą, savaime neatskleidžia jo turtinės padėties, nes turto ir turtinės padėties sąvokos nėra tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012). Išlaikymas besimokančiam ieškovui reikalingas dabar ir kas mėnesį, o ne kada nors ateityje. Todėl tėvų galimybei teikti tokį išlaikymą svarbiausia yra jų nuolatinės kasmėnesinės pajamos. Nekilnojamasis turtas, iš kurio nėra gaunamos pajamos, savaime nesudaro geresnių galimybių didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o priešingai, gali reikalauti papildomų išlaidų, susijusių su jo išlaikymu ir mokesčių mokėjimu. Šiuo atveju ieškovo motina J. V. nekilnojamojo turto nenuomoja ir kitokiu būdu pajamų iš jo negauna, todėl vien dėl to, kad tokio turto ji turi jos turtinė padėtis šios bylos kontekste nevertinama kaip žymiai geresnė nei atsakovo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinos ne tik jų gaunamos pajamos ir turima turtas, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, bei aplinkybės dėl kurių jie patys susikuria sunkią turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-303/2008). 2011-02-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo R. V. vardu nuo 2006 m. liepos 4 d. nuosavybės teise buvo registruota 1/2 dalis keturių žemės sklypų, statinių, kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 57872 Lt, kuris atiteko atsakovui paveldėjimo keliu, tačiau šį turtą atsakovas 2010 m. kovo 29 d., tai yra tuo metu kai dar turėjo pareigą išlaikyti nepilnametį ieškovą M. V., neatlygintinai perleido – padovanojo, savo seseriai (b. l. 16-17). Ir nors atsakovas minimoje byloje teigė, kad tokį sandorį sudarė, nes neturėjo lėšų paveldėtam turtui išlaikyti ir prižiūrėti, tačiau teismas šį argumentą paneigė, konstatavęs, kad tuo metu R. V. gavo išmokas už deklaruotus žemės ūkio naud­me­nų ir pasėlių plotus, todėl pripažino, jog paveldėtą turtą jis perleido neatlygintinai, siekdamas nuslėpti savo turtinės pa­dėties pasikeitimą ieškovo M. V. motinos J. V. nenaudai. Kadangi byloje nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.), tai teismas ir šioje byloje laiko įrodytu, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi ir savo turtinę padėtį pablogino išimtinai dėl savo kaltės, todėl šia aplinkybe negali remtis kaip pagrindu sumažinti savo sūnui M. V. teiktinos paramos dydį.

Pabrėžtina, kad atsakovui teikiant išlaikymą nepilnamečiui savo sūnui po 350 Lt kas mėnesį ir pilnamečiui ieškovui po 750 Lt kas mėnesį, bendra suma vaikų išlaikymui sudarys 1 100 Lt per mėnesį, kas atitinka apytikriai ½ dalį atsakovo mėnesinio darbo užmokesčio, gaunamo Airijoje. Todėl teismas pripažįsta, kad esant tokiai situacijai kai dviem savo vaikams išlaikyti atsakovas skirs tiek pat lėšų kiek pragyvenimui liks jam vienam, iš esmės nepablogins jo turtinės padėties, nedarys jam esminės žalos, o priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovui būtiną paramą atsakovas gali teikti, todėl ji priteistina.

Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nuo 2012-09-01, t. y. nuo tada kai jis pradėjo studijuoti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-50/2012). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą teikti ieškovui išlaikymą vykdė iki ieškovas sulaukė pilnametystės ir baigė vidurinę mokyklą, tačiau po to kai 2012-09-01 ieškovas pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje atsakovas išlaikymo jam neteikė. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, o jo prašomas priteisti išlaikymo laikotarpis neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2012-09-01. Tai, kad ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto po 2012-09-01, neeliminuoja jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-50/2012, 3K-3-119/2012).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl tenkinant ieškinį šis mokestis valstybei išieškotinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas) ir sudaro 270 Lt (750 Lt x 12 mėn. x 3 %). Valstybei iš atsakovo išieškotinos ir išlaidos, susijusios su pro­cesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ), kurios sudaro 22,10 Lt sumą. Viso valstybei iš atsakovo priteistina 292,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba, ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagal ieškovo pateiktą šių išlaidų dydį patvirtinantį įrodymą jam iš atsakovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (b. l. 18).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) iki M. V. mokysis (duomenys neskelbiami) Fizikos fakulteto dieniniame skyriuje, t. y. iki 2016 m. birželio 30 d.

Išlaikymą M. V. išieškoti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovui M. V. iš atsakovo R. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V. 292,10 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka