Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. A. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. A. (Z. A.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 180 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus – 13 metų;

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 7 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

V. S. (V. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 180 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus – 12 metų;

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 7 metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 1999 m. balandžio 20 d. bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2002 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš Z. A. ir V. S. solidariai priteista: V. A. 5 916 litų turtinei ir 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti; I. K. – 30 000 litų ir A. K. – 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Z. A. bei V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų bei įsibrovę į patalpą, pavartodami fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1995 m. sausio 26 d., apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę pavartojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą – M. A. (M. A.) namus (duomenys neskelbtini), kur dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įgyti sau naudos – užvaldyti M. A. priklausantį turtą, pavartodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį pavartoti, itin žiauriai rankomis ir kojomis bei panaudodami įvairius įrankius – peilį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius – ne mažiau kaip trisdešimt aštuonis – į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip dvidešimt penkis smūgius į galvos sritį, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas, bendrai padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; daugybines (20) muštines žaizdas galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, daugybinius (7) nedidelius nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį, dėl to įvyko masyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, tai sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą ir nukentėjusiojo mirtį; po to pagrobė M. A. priklausantį 716 Lt vertės turtą: 10 Lt vertės krepšį, 100 Lt bendros vertės dešimt butelių degtinės, 6 Lt vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 Lt vertės ir 100 Lt vertės du auksinius žiedus bei du žiedus, neturinčius materialios vertės.

Tokiu būdu jie tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė M. A. ir įsibrovę į patalpą, pavartodami fizinį smurtą, grasinimus bei šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą M. A. turtą.

Be to, V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 10 d. UAB „Sidabrinė kulka“ priklausančioje parduotuvėje įsigijęs 9 mm kalibro D kategorijos ginklą ,,Bruni mod. Olympic 38“, kurio identifikavimo Nr. 000638, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pašalinęs vamzdžio kanale buvusią pertvarą, ginklą perdirbo ir tokiu būdu neturėdamas leidimo neteisėtai pagamino ir įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė iki 2009 m. vasario 20 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), kol ginklą rado ir paėmė kratos metu.

Teismas jo kaltę grindžia ištraukomis iš pokalbių, slapta įrašytų apelianto kameroje, tačiau užfiksuotos atskiros frazės ištrauktos iš konteksto ir pateiktos, iškreipus pokalbių esmę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šie pokalbiai nebuvo išklausyti, todėl jis neturėjo galimybės su jais susipažinti ir duoti paaiškinimų. Taip pat jis nesupažindintas su akistatos tarp jo ir Z. A. vaizdo įrašu, tuo pažeista jo teisė į gynybą (apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S. atsisakė savo skunde išdėstyto prašymo ir nebepageidavo peržiūrėti akistatos su Z. A. vaizdo įrašo).

Ginklo apeliantas neperdirbo. Pertvara vamzdyje galėjo išlūžti šaudant, tai patvirtino ekspertas balistas. Apeliantas nežinojo, kad ginklo pertvara vamzdyje pašalinta. Šis faktas jam tapo žinomas tik susipažinus su balistinės ekspertizės aktu. Priešingu atveju jis apie turimą ginklą pareigūnams nebūtų užsiminęs.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. A. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, Z. A. ir V. S. kaltė plėšimo metu nužudžius M. A., o V. S. kaltė neteisėtai laikius šaunamąjį ginklą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas padarė prieštaringas išvadas dėl kaltininkų apsvaigimo nuo alkoholio veikų metu; V. S. nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu – apimtį nepagrįstai nustatė didesnę, negu byloje yra įrodymų; padarė akivaizdų rašymo apsirikimą nukentėjusiajai priteisdamas turtinę žalą. Dėl to nuosprendis keičiamas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl nuteistųjų kaltės plėšimo metu nužudžius M. A.

Nuteistieji Z. A. ir V. S. apeliaciniuose skunduose neigia plėšimo metu nužudę M. A., tačiau jų kaltę įrodo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotas įrodymų visetas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą V. S. apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertinų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme pažeistos BPK nuostatos. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė argumentuotas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Išvadas dėl nuteistųjų Z. A. ir V. S. kaltės plėšimo metu nužudžius M. A. teismas pagrindė nuteistojo Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, nuteistojo V. S. pokalbių stenogramomis ir kitais bylos duomenimis bei šių duomenų analize.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog svarbiausias nuteistųjų Z. A. ir V. S. kaltės įrodymas yra paties nuteistojo Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis pirmosios instancijos teisme atsisakė.

Būtent šį pagrindinį įrodymą nuteistieji ginčija savo apeliaciniuose skunduose teigdami, kad Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išgalvoti, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Nuteistasis Z. A. ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 85-86, 90-91, 92-107, 110-111, 115-117, 121-123) aiškiai ir suprantamai išdėstė nusikaltimo darymo eigą. Visi šie parodymai labai išsamiai surašyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl nekartojami.

Priešingai, nei teigia V. S. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, jog Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, išgalvoti, prieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį Z. A. davė nuoseklius, išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 8, b. l. 92-107), akistatos su V. S. metu (t. 9, b. l. 22-29). Atliekant kiekvieną iš paminėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, Z. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė ją padaręs kartu su V. S., smulkiai detalizavo pasiruošimo, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo vietą, nukentėjusį asmenį, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, kitas svarbias tyrimui aplinkybes, kurių nusikaltime nedalyvavęs asmuo negalėtų žinoti ir nurodyti.

Teismas, lygindamas Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais bylos duomenimis, nežymius neatitikimus jo parodymuose pagrįstai įvertino kaip nereikšmingus, kuriems turėjo įtakos praėjęs ilgas laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo. Tačiau neabejotinai akivaizdu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą visų apklausų metu esminės įvykio aplinkybės nurodytos vienodai. Tai teismui leido nuteistojo Z. A. parodymus vertinti kaip patikimus.

Aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme Z. A. atsisakė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir ėmė viską neigti, teismas pagrįstai pripažino kaip bandymą išvengti atsakomybės.

Nuteistasis Z. A. apeliaciniame skunde teigia, kad 1995 metais jis davė parodymus, panaudojant melo detektorių, tačiau teismas jo nesupažindino su tyrimo rezultatais.

Byloje nėra jokių duomenų, jog buvo atliktas toks veiksmas, todėl teismas skundžiamame nuosprendyje dėl to pagrįstai nepasisakė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Z. A. teigia, kad policijos pareigūnai, sužinoję, jog apeliantas neturi kur ir iš ko gyventi, jam pasiūlė prisiimti kaltę, prisipažinti kartu su V. S. nužudžius M. A.

Teisėjų kolegija tokią nuteistojo versiją atmeta kaip nepagrįstą, neįtikinamą ir nerealią.

Atkreipiamas dėmesys, kad Z. A. visada buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui, tačiau jis nė vienoje apklausoje neužsiminė, jog aptariamo nusikaltimo nepadarė ar net buvo verčiamas prisipažinti jį padaręs. Priešingai, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 8, b. l. 115-117) ir atsakydamas į klausimą, ar jo niekas neverčia prisipažinti padarius nusikaltimą, Z. A. parodė savanoriškai duodąs parodymus, niekas jo neverčia to daryti. Savo parodymų jis neatsisakė net suvestas į akistatą su V. S.

Neįtikinamas nuteistojo Z. A. teigimas, kad nusikaltimo detales jam papasakojo kriminalistai, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tokias aplinkybes, kurių kriminalistai negalėjo žinoti.

Nuteistasis Z. A. , ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie nužudymą, tikrinant jo parodymus (t. 8, b. l. 92-93) pats parodė įvykio vietą, papasakojo įvykio aplinkybes, kaip buvo daromas nusikaltimas; įėjęs į gyvenamąsias patalpas, kuriose nužudė M. A., rado pasikeitusį namo vidų, lyginant su buvusiu nusikaltimo darymo metu 1995 metais, t. y. vidus buvo pertvarkytas (pažemintos grindys, padaryti laipteliai); kambaryje buvo kita spinta, ji stovėjo kitoje vietoje.

Šių aplinkybių kriminalistai negalėjo žinoti, nes liudytojas E. B. parodė, jog, 1997 metais nusipirkęs iš V. A. namą, pusę metų jame darė remontą.

Be to, aptariamo procesinio veiksmo metu Z. A. parodė, kad ieškodami pinigų ir galvodami, jog jie gali būti paslėpti cukraus maiše, išdraskė medžiaginį cukraus maišą ir cukrų išpylė ant grindų.

Šios aplinkybės kriminalistai taip pat negalėjo žinoti ir tariamai nurodyti apeliantui.

Nuteistojo Z. A. parodymuose nurodytos aplinkybės, kad po nusikaltimo jis su V. S. į Vilnių grįžo pakeliui susistabdytu automobiliu su užrašu „Lietuvos rytas“, kriminalistai irgi negalėjo žinoti.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs „Lietuvos ryto“ redakcijos vairuotojas R. P. patvirtino, jog iš tiesų 1995 metais spaudą vežiodavo automobiliu, ant kurio šono buvo reklaminis užrašas „Lietuvos rytas“. Redakcijos mikroautobusas ,,Ford Transit“ buvo oranžinis, vienintelis toks visame Vilniuje. Vairuotojas visada važiuodavo ne vienas, bet su ekspeditoriumi.

Nuteistasis Z. A. būtent tai ir parodė, kad po nusikaltimo jie su V. S. susistabdė mikroautobusą, kuriame buvo ne tik vairuotojas, bet kartu važiavo dar vienas žmogus.

Taigi išdėstytas aplinkybes kriminalistai sužinojo tik pradėję tikrinti nuteistojo Z. A. versiją pagal jo paties parodymus.

Nuteistojo Z. A. parodymus, jog sumušę M. A. ir įmetę jį į rūsį įvykio vietoje gėrė degtinę, užsikąsdami lašiniais, patvirtina įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 22-32) name rastas ,,Moskovskaja“ degtinės butelis, iki trečdalio pripildytas skysčiu su alkoholio kvapu, šalia jo taurelė, nenukąstas lašinių gabaliukas, atidarytas pomidorų padažo butelis, netoli – vonelė su lašiniais, kurių viršutinis sluoksnis sudarkytas.

Ši aplinkybė taip pat rodo, kad Z. A. buvo įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. A. detaliai paaiškintos visos įvykio aplinkybės rodo būtent jį kartu su V. S. padarius nusikaltimą.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo Z. A. teisme duotus parodymus ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti, nes juos paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas negalėjo remtis Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šis apeliantą apkalbėjo.

Teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skundo teiginį, jog Z. A. turėjo rimtą motyvą nusikaltimo bendrininką apkalbėti.

Nuteistasis V. S. be pagrindo teigia, kad jo kaltė grindžiama vien Z. A. neteisingais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai.

Priešingai, išvadą dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant aptariamą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne vien Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas ištyrė bei įvertino ir kitų bylos duomenų – liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvadų, pokalbių stenogramų – visetą, patvirtinusį Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, leidusį padaryti išvadą, jog jie yra teisingi.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad sulaikymo kameroje užfiksuoti pokalbiai neįrodo jo kaltės.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas P. J. parodė, jog jis darė įrašus sulaikymo kameroje, kur buvo uždarytas V. S. Liudytojas detaliai paaiškino garso įrašų darymo aparatūros veikimo principą, įrodantį, kad įrašai yra vientisi.

Visų pokalbių turinys išdėstytas suvestinėje (t. 8, b. l. 17-57).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. S. prašymu dalis pokalbių įrašų perklausyta. Juos išklausęs nuteistasis V. S. pripažino, jog tai jo pokalbiai.

Tiesa, V. S. pokalbiuose tiesiogiai savo kaltės nepripažįsta. Tačiau pokalbių turinį (,,Advokatas sako, jokių tiesioginių įkalčių nėra, o tai, ką jis (Z. A. ) sako, nieko nereiškia“, ,,Taip ir laikysim toliau“, ,,Atėjo, pasakė, kad va – jis užmušė žmogų. <…> 13 metų, 14 eina. Ateiti ir pasakyti, kaip, nu, pats nori sėdėti. <…> Sėdėk, jeigu nori. <…> Pas jį nėra nei šeimos, nei nieko. O čia viskas…“, ,,Tikėsimės, gal man ir neduos, net nežinau…“, ,,<…> Tai kad pas mus ne taip žudė. Pas mus apskritai ten uždarė rūsyje ir jis ten mirė“, ,,Bet aš nieko nekalbėjau. <…> Tas gi viską papasakojo. Bet manęs šitoje byloje šimtą metų nereikėjo, o dabar … Kai tas pradėjo pasakas sekti, ir baigta“, ,,Aš juk nieko nepasakiau, <…>, aš juk ,,nesuskilau“, ,,O aš pats čia deduosi esąs ramus. Todėl, kad pradėsiu nervintis – jie supras, kad vis tik kažkas čia ne taip. O kai ramiai elgiuosi, tarytum niekur nieko ir nebuvo, lyg ir viskas, nieko nėra. Tartum viskas gerai… tegul tada jie mąsto“) susiejus su kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais galima padaryti išvadą, kad būtent V. S. dalyvavo nužudant M. A.

Kita vertus, sulaikymo kameroje užfiksuoti pokalbiai nėra vienintelis nuteistojo V. S. kaltės įrodymas. Jo kaltę įrodo nuteistojo Z. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nėra pagrindo abejoti.

Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visetą, įrodantį Z. A. bei V. S. kaltę plėšimo metu nužudžius M. A.

Abiejų nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus bei BK 180 straipsnio 3 dalį. Veikos kvalifikavimo argumentai pakankamai išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka, todėl nekartoja.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik pripažįsta, kad paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

Tiesa, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė prieštaringas išvadas dėl kaltininkų apsvaigimo nuo alkoholio veikų metu: aprašydamas nusikalstamas veikas (t. 12, b. l. 2-4) nurodė, jog Z. A. ir V. S. plėšimo metu nužudė M. A. būdami apsvaigę nuo alkoholio, nors vėliau konstatavo, kad tokios aplinkybės nenustatė, ir šią nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę pašalino (t. 12, b. l. 32).

Dėl to, remiantis pirmosios instancijos teismo padaryta kaltininkams palankesne išvada, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, aprašant nusikalstamas veikas, šalinama aplinkybė, jog Z. A. ir V. S. nužudė M. A. bei pagrobė jo turtą, būdami apsvaigę nuo alkoholio. Toks nuosprendžio keitimas neturi įtakos apeliantams paskirtų bausmių dydžiui, kadangi skirdamas bausmes teismas į tai atsižvelgė.

Dėl V. S. neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, kadangi jo kaltė neįrodyta, ir prašo išteisinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies.

V. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog 2008 m. balandžio 10 d. UAB „Sidabrinė kulka“ priklausančioje parduotuvėje įsigijęs 9 mm kalibro D kategorijos ginklą ,,Bruni mod. Olympic 38“, kurio identifikavimo Nr. 000638, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pašalinęs vamzdžio kanale buvusią pertvarą, ginklą perdirbo ir tokiu būdu neturėdamas leidimo neteisėtai pagamino ir įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė iki 2009 m. vasario 20 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), kol ginklą rado ir paėmė kratos metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) nešiojo, ir (ar) gabeno, ir (ar) realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, taigi BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui nekeldamas skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kitų medžiagų gaminimas – tai jų rinkimas iš atskirų detalių neturint leidimo, darymas pagal kaltininko pasirinktą technologiją ir konstrukciją, perdirbimas pakeičiant konstrukcines savybes iš nešaunamojo ginklo į šaunamąjį ginklą arba iš D kategorijos šaunamojo ginklo į aukštesnės kategorijos šaunamąjį ginklą, savadarbių šaudmenų darymas, savo gamybos sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų darymas. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturėdamas reikiamo leidimo šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar kitas neteisėtas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir pan. Laikymas – tai neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinktoje vietoje).

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tiktai greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai taikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, jog nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų, pripažindamas V. S. kaltu dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėto pagaminimo ir įgijimo.

Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino nustatytu, kad nuteistasis V. S., parduotuvėje įsigijęs 9 mm kalibro D kategorijos ginklą „Bruni mod. Olympic 38“, mechaniniu būdu pašalino vamzdžio kanale buvusią pertvarą, būdingą dujiniams ginklams, šį ginklą perdirbo ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo, neteisėtai pagamino ir įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą. Tačiau šių veikų teismas nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu nuteistasis perdirbo parduotuvėje pirktą ginklą, t. y. neteisėtai pagamino, ir įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą.

Ginklo perdirbimo faktą teismas prezumavo, remdamasis specialisto išvada, o jo įgijimo faktą – nustatytu ginklo laikymo faktu.

Iš tiesų specialisto išvados Nr. 140-(1468)-IS1-4304 duomenys (t. 7, b. l. 60-64) patvirtina, jog tirti pateiktas panašus į revolverį daiktas yra savadarbis šaudyti tinkamas lygiavamzdis šaunamasis ginklas. Jis pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį ,,Olympic 38“ Nr. 000638 (Italija). Perdirbant ginklą pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara. Pašalinus pertvarą šis revolveris tapo pritaikytas šaudyti savadarbiais neunitariniais šoviniais, susidedančiais iš pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro garsinių (signalinių) revolverinių šovinių ir 8,0-9,0 mm skersmens guminių grankulkių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas.

Tačiau ši specialisto išvada, įvertinus specialisto paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kategoriškai nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundo teiginio, kad jis ginklo neperdirbo, pertvara vamzdyje galėjo išlūžti šaudant.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas T. B. patvirtino duotą išvadą Nr. 140-(1468)-IS1-4304. Jis paaiškino, jog ginklo pertvara pašalinta mechaniniu būdu. Šaudant dujiniais arba garsiniais šoviniais, ginklo pertvara neiškris, nes nėra jokio pasipriešinimo. Norint atsakyti į klausimą, ar įmanoma pašalinti pertvarą šaudant sviediniais, reikėtų atlikti eksperimentus su ginklu, kuris turi pertvarą. Reikėtų žinoti, kokiu būdu, kokiais šoviniais šaudyta, kokiomis aplinkybėmis ta pertvara išlūžo. Pagal tuos požymius, apžiūrėjęs vamzdžio kanalą, specialistas negalėjo pasakyti, ar tai įmanoma padaryti. Švinine grankulke gal ir galima išlaužti pertvarą. Specialistas negalėjo pasakyti, ar įmanoma ginklo pertvarą pašalinti šaudant sviediniais.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. S. teigė namuose daug kartų šaudęs ginklu guminiais šoviniais.

Specialistas T. B. abejojo, ar ginklo pertvarėlė išlūžtų šaudant tokiais šoviniais, kadangi iššautų guminių kulkų energija ir greitis iš vamzdžio kanalo yra žymiai mažesni, tačiau to negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti. Tam reikėtų turėti neperdirbtą ginklą ir atlikti eksperimentus.

Taigi apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas T. B. nors ir suabejojo nuteistojo aiškinimu, kad ginklo pertvara galėjo išlūžti jam šaudant, tačiau tokios galimybės neatmetė.

Kita vertus, ginklas iš tiesų galėjo būti specialiai perdirbtas, bet byloje nenustatyta, ar tai padarė pats V. S., ar kitas asmuo, kada ir kaip tai buvo padaryta.

Dėl išdėstytų motyvų byloje lieka abejonių, ar V. S. legaliai įsigytą dujinį revolverį pats perdirbo, ar tai padarė kitas asmuo, ar ginklo pertvara išlūžo šaudant, kada ginklo konstrukcija pasikeitė ir t. t. Šioms abejonėms pašalinti išnaudotos visos galimybės, tačiau to padaryti nepavyko. Tai reiškia, jog jos turi būti aiškinamos nuteistojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas V. S. neturint leidimo neteisėtai pagaminus ir įgijus civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Dėl to šioje dalyje nuosprendis naikinamas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, jog byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas V. S. pripažino kaltu ir nuteisė už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neteisėtą laikymą.

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo (t. 8, b. l. 15-16) ir jo priedo Nr. 1 – 2009 m. vasario 21 d. pokalbio stenogramos (t. 8, b. l. 17-19, 36-39) – turinio matyti, kad užfiksuotas V. S. (antro vyro balsas) pokalbis su vyriškiu (pirmo vyro balsas). Pokalbio metu V. S. pasakoja, jog per kratą namuose rado du pistoletus: vieną su guminėmis kulkomis, o kitą su signalinėmis, pneumatinį, ir paėmė patikrinti. Vyriškis domisi: ,,Pasižiūrėti, atseit, gal perdirbtas ar kaip“, o V. S. jam atsako: ,,Tai ten šiek tiek perdirbta. Vienas buvo be apkabos, pneumatinis buvo be apkabos, o šitas normalus“.

Taigi pokalbio turinys paneigia apelianto poziciją nežinojus ir nesupratus, kad namuose jo laikytas ,,normalus“, t. y. ne pneumatinis, ginklas buvo perdirbtas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje bei įvertinęs jų visumą, teisingai pripažino nepagrįsta ir atmetė V. S. versiją, jog ginklą ,,Olympic 38“ laikė nežinodamas, kad jis yra perdirbtas.

Motyvus dėl ginklo perdirbimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau išdėstė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. S. veika neteisėtai laikius civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažinus V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. panaikinus dalį skundžiamo nuosprendžio dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neteisėto pagaminimo ir įgijimo, sumažinama iki vienerių metų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, tačiau tai neturi įtakos galutinės subendrintos bausmės dydžiui, kadangi pastaroji paskirta taikant bausmių apėmimo būdą ir prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, šiuo atveju bausmei už nužudymą (BK 63 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašymo apsirikimo

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašydamas nusikalstamas veikas (t. 12, b. l. 2-4), nustatė, kad nuteistieji Z. A. ir V. S. pagrobė M. A. priklausantį 716 Lt vertės turtą: 10 Lt vertės krepšį, 100 Lt bendros vertės dešimt butelių degtinės, 6 Lt vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 Lt vertės ir 100 Lt vertės du auksinius žiedus bei du žiedus, neturinčius materialios vertės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė klaidą, nuosprendžio aprašomosios dalies pabaigoje (t. 12, b. l. 32) nurodęs, kad iš M. A. pagrobtų daiktų vertė yra 916 Lt, ir rezoliucinėje dalyje tokią sumą (kartu su 5 000 Lt laidojimo išlaidų) solidariai priteisęs iš abiejų nuteistųjų.

Teisėjų kolegija tai laiko akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kurį patvirtina aritmetinis sudėties veiksmas. Šis apsirikimas ištaisomas ir tai nėra nukentėjusiosios V. A. padėties pabloginimas, kadangi nuteistieji buvo kaltinami pagrobę ne 916 Lt, bet 716 Lt vertės turtą.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, aprašant nusikalstamas veikas, pašalinti aplinkybę, kad Z. A. ir V. S. nužudė M. A. bei pagrobė jo turtą, būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėtą pagaminimą ir įgijimą.

V. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neteisėtą laikymą sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 3 dalį ir šiuo nuosprendžiu sumažintą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 1999 m. balandžio 20 d. bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2002 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, ir galutinę subendrintą bausmę V. S. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Nustatyti, kad V. A. iš Z. A. ir V. S. solidariai priteistas 5 716 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo Z. A. apeliacinį skundą atmesti.