Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1196/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
1-960-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-23882-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1196/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-2-23882-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam A. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Sergejui Milovui

viešame teismo posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. birželio 23 d. apie 16 val. 18 min. Trakų r. sav., Paluknio sen., Paluknio k., Rūdiškių g., ties namu pažymėtu Nr.1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. M. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. šventė gimtadienį, kurio metu vartojo alkoholį. Kai jau baigėsi šventė, nebuvo kur miegoti, todėl privalėjo važiuoti namo. Nors galėjo miegoti ir automobilyje, bet tuo metu apie tai nepagalvojo. Iš viso buvo išgėręs apie vieną butelį degtinės. Labai blogai vertina savo poelgį, labai išgyvena ir gailisi. Vairuoja jau 30 metų, niekada kažkas panašaus su nebuvo nutikę.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

4. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

5.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad ji yra savininkė automobilio AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijusi seniai, gal prieš 5-8 metus. Automobilį skolindavo pažįstamam A. J.. Jis teisę vairuoti turėjo, o automobilio neturėjo, jam paprašius, ji duodavo pasinaudoti savo automobiliu. 2024 m. birželio 23 d. anksti ryte atėjo pas ją A. J. ir paprašė pasiskolinti jos automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sakė, kad turi reikalų. Kokių, ji neklausinėjo. Jis buvo blaivus, nuolat grąžindavo tvarkingai automobilį, tai ir paskolino. Kada A. J. grąžins automobilį nesitarė. 2024 m. birželio 23 d. apie 16.30 val., tiksliai nepasakys, paskambino A. J. ir pasakė, kad jį P. kaime, važiuojant iš parduotuvės sulaikė policijos pareigūnai, sakė, kad jis girtas, kad automobilį jos uždarys į automobilių stovėjimo aikštelę. Apie, tai, kad A. J. girtas važinėjo su jos automobiliu, sužinojo, tik kai pats paskambino ir apie tai pasakė, jam neblaiviam tikrai nebūtų leidusi vairuoti ir jei būtų žinojusi, kad jis taip pasielgs, nebūtų paskolinusi automobilio. Kadangi tai yra jai priklausantis automobilis, prašo automobilį grąžinti jai.

5.2. 2024 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas - įvykio vieta ir joje esantis automobilis. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Trakų raj., Paluknio k., Rūdiškių g., matomas dešiniame kelkraštyje ant asfalto dangos stovintis automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1 namo Rūdiškių mstl. kryptimi 180 metrų atstumu. Automobilis matomas visas išoriškai subraižytas, automobilio galinėje salono dalyje ant sėdynės matomas alkoholinio alaus plastikinis butelis pavadinimu „Blindos“ 6.0 proc. stiprumo, automobilio bagažo skyriuje matomas alkoholinio gėrimo butelis „Stumbro“ 40 proc. stiprumo. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu reikšmingos informacijos tyrimui nestebima. Automobilis po apžiūros paimtas ir priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę.

5.3. BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. birželio 23 d. duomenimis į Bendrąjį pagalbos centrą pranešta, kad link Trakų važiuoja nesaugiai manevruojant automobilis AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. birželio 23 d. 15:51.

5.4. Iš 2024 m. birželio 23 d. neblaivumo akto matyti, kad A. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)-negali, asmeniui nurodžius, kad alkoholio vartojo prieš 12 valandų, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070, patikros sertifikatas 2024 m. balandžio 12 d. Nr. 2067338, 20224-06-23 16:22 val. alkotesterio pagalba, pirmuoju pūtimu A. J. buvo nustatytas 3,06 promilių girtumas, toliau, tą pačią dieną, 16:43 val. alkotesterio pagalba, antruoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,99 promilių girtumas.

5.5. 2024 m. liepos 1 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu PSS-20240623-161638UTC+0300.mp4. Įraše matyti, kad policijos pareigūnai vejasi automobilį, girdisi kaip įjungia garsinę sireną bei per garsiakalbį nurodo automobilio Audi vairuotojui priimti dešinę ir sustoti. Automobiliui sustojus, pareigūnai taip pat sustoja bei greitai juda prie sustojusio automobilio Audi A6, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pradaro dureles. Pareigūnas, tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėjas Robertas Ivaškevičius pasisveikina, prisistato, kad tai Trakų policija, nurodo išjungti variklį, įspėja, kad filmuoja, prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Paklausia keliese važiuoja. Atidaro galines kairės pusės dureles, matosi, kad automobilio gale sėdi vienas keleivis. Toliau klausia kam priklauso automobilis. Vairuotojas nieko neatsako, pradeda rankinėje ieškoti vairuotojo pažymėjimo. Į tyrėjo R. Ivaškevičiaus klausimą ar jis išgėręs, vairuotojas, tyrimo metu nustatyta, kad tai A. J., atsako, kad neišgėręs. Toliau tyrėjas R. Ivaškevičius klausia kur rakteliai, sako, kad panašu, kad išgėręs ir toliau klausia ar keleiviai išgėrę. A. J. vis bando rankinėje surasti vairuotojo pažymėjimą. Matosi, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdi keleivis, matosi tik apatinė kūno dalis. A. J. išlipa iš automobilio. Tyrėjas R. Ivaškevičius pasako A. J., kad jis papūs. Tyrėjas R. Ivaškevičius paklausia ar A. J. nevartojęs alkoholio tikrai. Į tai A. J. atsako, kad vakar. Tyrėjas R. Ivaškevičius paklausia ar teisės neatimtos, A. J. atsako, kad ne, turi jas 30 metų. Po ko duoda A. J. papūsti į alkotesterį, A. J. papūtus, sulaukia rezultato ir pasako, kad įpūtė 3,06 promiles. Vaizdo įraše pasimato kitas pareigūnas, tyrimo metu nustatyta, kad tai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis Stasys Vitkauskas. Tyrėjas R. Ivaškevičius vyr. patruliui S. Vitkauskui pasako, kad jam duotų nusifotografuoti laiką. Vyr. patrulis S. Vitkauskas pasako, kad pūtimo laikas yra 16.22 val. A. J. paklausia ar atims jam teises, į tai tyrėjas R. Ivaškevičius pakomentuota, kaip jam atrodo jei 3,06 ir pasako, kad lauks 15 min. ir A. J. pūs antrą kartą. Toliau matosi pareigūno rankose vairuotojo pažymėjimas, A. J. paklausia ar iš jo paims vairuotojo pažymėjimą, į tai tyrėjas R. Ivaškevičius atsako, kad patikrins ar jis galiojantis, jei taip atiduos. Toliau girdisi, kad tyrėjas R. Ivaškevičius bendrauja telefonu su pranešėja, pasako jai, kad jos informacija pasitvirtino, padėkoja ir baigia pokalbį. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

6. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

8. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. birželio 23 d. apie 16 val. 18 min. Trakų r. sav., Paluknio sen., Paluknio k., Rūdiškių g., ties namu pažymėtu Nr.1 neblaivus, vairavo automobilį „Audi A6“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti namo, po to, kai su draugais pavartojo degtinės). Nenustatyta, kad A. J. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: A. J. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai.

9. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už 2024 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

14. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas; Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis kaltinamasis baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

16. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Audi A6“ vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. J. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų A. J. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad A. J. buvo nustatytas 2,99 promilės neblaivumas. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 23 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 23 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

20. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. M.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Audi A6“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Audi A6, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.

21. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės Audi A6 kaina Lietuvoje – 1 000 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

23. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 23 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 23 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

24. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, šios kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

25. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą A. J. patirtų išlaidų suma sudaro 43,75 Eur/

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

27. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgus į kaltinamojo A. J. turtinę padėtį (šiuo metu nedirba), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

28. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančiu baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trijų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - keleivinio automobilio Audi A6, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 43,75 Eur iš A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančiu baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė