Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui L. M., trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad D. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 118 (b.l. 7).

Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų D. M., L. A. parodymų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, nuolat smurtaudavo ieškovės atžvilgiu, paskutiniuosius apie du metus laiko atsakovas nesirūpina šeima, turi kitą moterį. Teismui netikėti ieškovės paaiškinimais, liudytojų D. M., L. A. parodymais, kurie parodė, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, atsakovas susirado draugę, netikėti nėra jokio pagrindo.

Šalių santuoka iširo, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su ieškove. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendžio matyti, atsakovas buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimu už tai, kad 2013-07-18 ieškovei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 72-77). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad šis nuosprendis Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nuosprendžiu buvo pakeistas – L. M. taikytas BK 75 str. 1 d. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų D. M., L. A. ir M. Ž. parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė prašo palikti jai „M.“ pavardę. Šis ieškinio reikalavimas tenkinamas, nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokoje įgyta pavardė „M.“ (b.l. 7).

Byloje nustatyta, kad santuokoje ieškovė ir atsakovas įgijo butą su rūsiu, tvartą, ūkinį pastatą, lauko tualetą bei 12/29 dalių 0,2900 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-18, 23, 24).

Ieškovė teigė, kad butas su rūsiu, tvartas, ūkinis pastatas, lauko tualetas bei 12/29 dalys 0,2900 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įgytos už 11919 vnt. investinių čekių, kuriuos jai padovanojo jos motina L. I.. Iš byloje esančios 1992-06-05 sutarties bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas su kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 19754 vnt. investicinių čekių, ieškovė D. M. sumokėjo 2410 rublių į Paįstrio kolūkio kasą ir 17349 vnt. investicinių čekių (b.l. 29-30). Iš byloje esančio taupomojo banko pranešimo matyti, kad I. L. 1992-05-01 pervedė ieškovei D. M. 11919 vnt. investicinų čekių (b.l. 30). Liudytojai D. M., L. A. parodė, kad ieškovei pinigus įsigyti minėtą turtą dovanojo jos motina. Liudytoja L. A. parodė, kad motina L. I. davė šiuos čekius ieškovei tam, kad ieškovei nupirkti butą, kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad žinoma aplinkybė, jog ieškovės mama davė 11919 vnt. investicinių čekių. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai pateikta įrodymų, kad minėtas turtas buvo įgytas vien tik už ieškovės motinos dovanotas pinigines lėšas. Teismas daro išvadą, kad šios ieškovės motinos duotos ieškovei lėšos sudaro daugiau negu pusę įgyto turto vertės, apie 2/3 dalis. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad jai motinos duotų investicinių čekių vertė dvigubinosi, tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Konstatuotina, kad 2/3 minėto turto dalys yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Todėl likusi šio turto dalis – 1/3 pripažintina šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik kodekso nustatytais atvejais, kurie numatyti CK 3.123 str. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Dalinant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą ir parenkant nekilnojamojo turto padalijimo būdą atsižvelgtina į tai, kad nors dalinamas yra dviejų kambarių butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šalys santuokos metu konfliktavo, atsakovas butu nesinaudoja, šis turtas buvo įgytas ir už ieškovės motinos dovanotas ieškovei pinigines lėšas, kurios sudaro daugiau negu pusę įgyto šio turto vertės, taip pat į tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtaudavo, šalys kito nekilnojamojo turto neturi, todėl manytina, kad tolimesnis abiejų šalių gyvenimas šiame bute būtų neįmanomas, nebūtų saugus psichologine ir fizine prasmėmis ieškovės atžvilgiu. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, natūra sutuoktiniams nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinti negalima (CK 3.127 str. 3 d.), todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas - nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, tvartas, ūkinis pastatas, lauko tualetas bei 12/29 dalys 0,2900 ha žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), priteistini natūra ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise. Pagal LR CK 3.117 str. 3 d. jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Todėl atsakovui L. M. priteistina iš ieškovės piniginė kompensacija už jam tenkančią 1/6 šio turto dalį.

Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalių santuokoje įgytas turtas dalijamas teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (LAT 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-12/2008; 2008-01-31 nutartis Nr. 3K-3-92/2008). Byloje yra VĮ „Registrų centro“ duomenys, iš kurių matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013-08-26 duomenimis yra 13700 Lt; o esančių šiuo adresu tvarto rinkos vertė – 2670 Lt, ūkinio pastato – 2080 Lt, lauko tualeto – 54 Lt, viso 0,2900 ha žemės sklypo - 8770 (b.l. 16-18, 39-42). Byloje nėra pateikta kitą buto vertę patvirtinančių duomenų, todėl teismas laiko, kad ieškovės pateikto masinio vertinimo būdu įvertinto turto vertė yra teisinga. Kadangi teismas pripažįsta atsakovui nuosavybės teisę į 1/6 minėto turto dalį, todėl jam priteistina 3084 Lt (13700 + 2670 + 2080 + 54 = 18504 / 6 = 3084) kompensacija už statinius ir 604 Lt (8770 / 29 arų = 302 x 2 arai = 604) už žemės sklypo dalį, t.y. iš viso 3688 Lt.

Byloje atsakovas pripažino, kad metus laiko neprisideda prie buto išlaikymo, už komunalinius patarnavimus mokėjo ieškovė. Teismas laiko, kad aplinkybė, jog ieškovė viena mokėjo bendro turto išlaikymo mokesčius yra svarbi aplinkybė šioje byloje, leidžianti teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neišlaikė jam tenkančios 1/6 buto dalies, atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos suma mažintina 1/6 dalimi, t.y. 615 Lt, ir atsakovui priteistina iš ieškovės iš viso piniginė kompensacija 3073 Lt. Nukrypti didesniu, nei ieškovės ieškinyje nurodyta mastu, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepakanka byloje pateiktų įrodymų.

Byloje įrodyta, kad šalys santuokos metu įsigijo ir žemės sklypus - 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registrų centras 2013-05-14 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 2070 Lt, ir 1,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registrų centras 2013-05-14 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 6270 Lt (b.l. 7, 23-24). Ieškovė prašo šį turtą padalinti taip: 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registrų centras 2013-05-14 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 2070 Lt, priteisti jai, o 1,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registrų centras 2013-05-14 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 6270 Lt, priteisti atsakovui. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl tokio minėtų žemės sklypų padalinimo būdo. Laikytina, kad ginčo tarp šalių dėl šio turto padalinimo nėra. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimo dalis dėl minėtų žemės sklypų padalinimo tenkinama. Kadangi atsakovui tenka žemės sklypas, kurio vertė yra didesnė, nei ieškovei tenkančio žemės sklypo vertė, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovei 2100 Lt dydžio kompensacija (2070+6270/2-2070).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, teismas nustato, kad šalių mokamos viena kitai priteisiamos kompensacijos už statinius ir žemės sklypus įskaitomos ir iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisiama atsakovui 973 Lt dydžio kompensacija (3073 – 2100=973 Lt).

Ieškovė prašo pripažinti prievolę trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. C301330369 jos asmenine prievole, nurodė, kad už suteiktą kreditą įsigijo šaldytuvą „Beko“, kurį prašo jai priteisti, įmokas moka ji. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nesutiko su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodė, kad sutartis dėl kredito suteikimo buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl įsipareigojimas pagal šią sutartį turi būti solidarus (b.l. 60). Ieškovė paaiškino, kad įmokas pagal šią sutartį kreditoriui moka ji, baigia prievolę įvykdyti, yra likę mokėti tik dvi įmokas, šaldytuvą įsigijo tada, kai su atsakovu gyveno susitaikę. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad įmokos kas mėnesį yra 92,84 Lt, paskutinė įmoka numatyta 2014-01-25 (b.l. 25). Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į ieškovės paaiškinimus priteisia ieškovei šaldytuvą „Beko“, kurio vertė 1119,47 Lt, o atsakovui už tai kompensacijos nepriteisia. Prievolė trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. C301330369 pripažintina solidaria šalių prievole, kadangi šis sandoris buvo sudarytas santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti jai 5000 Lt dydžio neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra įrodyta, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų D. M., L. A., M. Ž. parodymų nustatyta, kad atsakovas santuokos metu ilgą laiką smurtavo ieškovės atžvilgiu, piktnaudžiavo alkoholiu, paskutiniuosius apie du metus laiko atsakovas nesirūpina šeima, turi kitą moterį. Darytina išvada, kad ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Priteisdamas neturtinę žalą ieškovei teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Atsakovas nedirba, jam buvo nustatytas neįgalumas, turtinė padėtis nėra gera. Teismas laiko, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl sprendžia, kad yra pagrindas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1300 Lt.

Ieškovė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės tarnybos pagalbos 2013-04-05 sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 33).

Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d., 96 str. 1 d.) - 975,64 Lt žyminis mokestis (144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, 759,64 Lt mokestis už ieškovei priteistą 25321,47 Lt vertės turtą, 72 Lt už priteistą neturtinės žalos dydį), 682,19 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 33).

Iš atsakovo priteisiamos valstybei 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118 dėl L. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. M. palikti santuokoje įgytą pavardę „M.“, L. M. - „M.“.

Priteisti ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 6697-2016-4017:0002, esantį (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. 6697-2016-4028, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 6697-2016-4039, kitą statinį - lauko tualetą, unikalus Nr. 6697-2016-4071, esančius (duomenys neskelbtini), ir 12/29 dalis 0,2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1022-9384, esančias (duomenys neskelbtini), bei 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1091-9734, esantį (duomenys neskelbtini), bei šaldytuvą „Beko“.

Priteisti atsakovui L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1091-9778, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 973 Lt (devynių šimtų septyniasdešimt trijų litų) dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turtą.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio neturtinę žalą.

Pripažinti trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ prievolę pagal 2013-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. C301330369 solidaria L. M. ir D. M. prievole.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 975,64 Lt (devynių šimtų septyniasdešimt penkių litų 64 centų) žyminį mokestį, 44 Lt (keturiasdešimt keturių litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 682,19 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų 19 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.