Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1560-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
2A-1560-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00864-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1560-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00864-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. B. 39 510,00 Lt skolą, 4 199,28 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad ieškovas kartu su atsakove įsigijo lygiomis dalimis po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėto buto kaina 260000,00 Lt. Įsigydami minėtą butą, ieškovas ir atsakovė tapo bendraskoliais. Atsakovė už butą sumokėjo 70 000,0 Lt, likusią 190 000,00 Lt sumą sumokėjo ieškovas, iš kurių 80 000,00 Lt buvo sumokėta iš ieškovo santaupų, o likusi dalis iš ieškovo paimto banko kredito. Atsakovės įsigyta buto dalis kainavo 130 000,00 Lt, atsakovė sumokėjo 70 000,00 Lt dalį buto kainos, o likusią kainos dalį sumokėjo už atsakovę ieškovas. Tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovui 60 000,00 Lt. Kadangi atsakovė sumokėjo žymiai mažesnę dalį buto kainos, ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė, kad ji kas antrą mėnesį mokės už ieškovą kreditą bankui ir palūkanas. Kasmėnesinė kredito dengimo suma buvo ir yra 614,53 Lt, palūkanų suma buvo numatyta kintanti. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovė vykdė savo įsipareigojimus ir kas antrą mėnesį mokėjo banko sutartyje nustatytą kredito sumą bei palūkanas. Išimtis buvo tik trumpas laikotarpis po dukters gimimo, kai atsakovė nedirbo ir buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo sumokėtą atsakovei tenkančios buto kainos dalį, o taip pat ir nuostolių dėl palūkanų bankui mokėjimo atlyginimą, skaičiuojamą kaip 5 proc. palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos. Teismo posėdžio metu nuostolių sumą ieškovas sumažino iki 3 912,31 Lt.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad viena moka mokesčius už komunalines paslaugas, augina bendrą vaiką. Anksčiau, kai tarp šalių buvo bendrai vedamas ūkis, ji geranoriškai padėjo ieškovui mokėti kreditą, tačiau tokiems santykiams tarp šalių nutrūkus, ir atsakovei jokia sutartimi neįsipareigojus dėl tokios prievolės, ji neprivalo jos vykdyti. Atsakovės dalies buto kaina nebuvo nustatyta, buto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra numatyta, jog pirkėjai sumokės buto kainą po lygiai, prievolė prieš buto pardavėją yra įvykdyta visa apimtimi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė yra ieškovui skolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (b.l. 169-171) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. B. ieškovo R. S. naudai 29 369,00 Lt, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 29 369,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys 2003 m. spalio 8 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas įgytas už 260 000,00 Lt. Sutarties IV dalies 1 punktu šalys susitarė, kad buto kaina pardavėjams bus sumokėta tokia tvarka: R. S. sumoka 80 000,00 L, iš kurių 4 000,00 Lt sumokami prieš pasirašant ši sutartį, 8 000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną, 61 000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną pervedama į A. P. sąskaitą banke, 70 00,00 Lt sumokama pardavėjų atstovui iki 2003 m. lapkričio 8 d.; G. B. sumoka 70 000,00 Lt, o likusią 110 000,00 Lt dalį abu pirkėjai įsipareigojo sumokėti iš R. S. suteikto banko kredito lėšų. Pirkėjai sumokėjo visą buto kainą ir savo prievolę pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį įvykdė visiškai. Ieškovas R. S. 2003 m. spalio 1 d. sudarė su akcine bendrove Sampo banku (šiuo metu Danske bankas) kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 31 858,00 eurų kreditas buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, naudojimosi minėtu kreditu terminas numatytas nuo 2003-12-01 iki 2018-10-01 (b.l. 8-14). Konstatavo, jog iš ieškovui R. S. suteikto kredito lėšų buvo įvykdyta ne tik ieškovo, bet ir atsakovės piniginė prievolė buto (duomenys neskelbtini), pardavėjams ir iš jų sumokėta taip pat ir atsakovės įsigytos dalies minėto buto kaina. Teismo vertinimu, šalys butą įgijo lygiomis dalimis po ½ idealiąją dalį, pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, jog buto kaina mokama bendrai abiejų pirkėjų, kas patvirtina, jog abiejų pirkėjų prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra proporcingos jų nuosavybės daliai. Kadangi ieškovas sumokėjo už atsakovę pardavėjams dalį buto kainos, sudarančią 60 000,00 Lt, jis LR CK 6.50 str. 3 d. dalies pagrindu įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę įvykdytos už atsakovę prievolės sumai. Laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovė sumokėjo 30 631,00 Lt pavedimu į ieškovo banko sąskaitą (b.l. 16-61), kas patvirtina, jog atsakovė grąžino ieškovui 30 631,0 Lt sumą ir liko skolinga 29 369,00 Lt. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės palūkanas teismas laikė nepagrįstu, konstatuodamas, kad atsakovė neturi prievolės mokėti už ieškovą palūkanas bankui pagal ieškovo ir AB Danske banko sudarytą kredito sutartį. Taip pat teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę santykiai negali būti traktuojami kaip kylantys iš bendrosios jungtinės veiklos sutarties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą, kuria ieškovo naudai buvo priteista 29 369 Lt bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis LR teisės aktams, teisingumo, sąžiningumo principams. Tai grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimo argumentai, kad ieškovo ir atsakovės prievolės pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį yra proporcingos, nepagrįsti ir neteisėti. Prieš sudarydamos buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsižvelgdami į tarpusavio santykius, šalys susitarė, kad už butą pardavėjams mokės nelygiomis dalimis, bet butą įgys bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis (idealiosiomis) dalimis. Buto pirkimo – pardavimo sutarties IV skyriuje yra aiškiai nustatyta apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarka, t.y. nustatyti apeliantės ir ieškovo įsipareigojimai buto pardavėjams, minėtoje sutartyje taip pat nustatyta po kokią buto kainos dalį pardavėjams sumoka šalys. Pažymi, kad apeliantė su ieškovu po buto įsigijimo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, iš esmės sukūrė šeimą, nes apeliantė tuo metu laukėsi. Butą jie įgijo šeimos poreikiams tenkinti, įsigydami sutarė, kad jį įsigys lygiomis dalimis bendrąja dalinės nuosavybės teise, tačiau mokės už jį neproporcingai, tai liudija ir pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sąlygos. Šalims gyvenant kartu, apeliantė gera valia padėdavo ieškovui dengti jo paimtą kreditą butui įsigyti, ji yra sumokėjusi 30 631 Lt kreditavimo sutarčiai padengti. Tai darė tik dėl to, kad vedė bendrą ūkį, butas buvo šeimos turtas.

2. Apeliantė savo prievoles pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį visiškai įvykdė, t.y. sumokėjo pardavėjams 70 000 Lt, ieškovas už apeliantę jokių prievolių neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad remiantis CK 6.50 str. 3 d. ieškovas įvykdė jos prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįsti ir neteisėti. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje niekur nėra nurodyta, kad šalys įsigydami butą privalo sumokėti lygiomis dalimis, t.y. šalys buvo sutarę už butą sumokėti neproporcingai, t.y. nelygiomis dalimis. Šalims nutraukus artimus santykius apeliantė nustojo dengti kreditą, ieškovas dėl to neturėjo jokių pretenzijų. Įvertinus šalių tarpusavio santykius, toks atsiskaitymas perkant butą buvo visiškai logiškas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2-28-608/2010; Nr. 2-203-262/2011, kuriuose buvo nagrinėti dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio klausimai, ieškovas argumentavo, kad jis vienas moka kreditą bankui už butą, kad skolingas tik jis ir jokių pretenzijų atsakovei neturi. Šie faktai patvirtina jų susitarimą atsiskaityti už butą neproporcingai ir liudija ieškovo nesąžiningumą, šie faktai turi res judicata galią.

3. Apeliantės nuomone, ieškovas už ją jokios prievolės neįvykdė. Buto pirkimo-pardavimo sutarties IV dalyje nustatyta, kad pirkėjai 110 000 Lt įsipareigojo sumokėti buto pardavėjams iki 2003 m. lapkričio 8 d., šiuos pinigus pirkėjams perveda UAB „SAMPO“ bankas, kaip suteiktą kreditą ieškovui, kuris ir sumoka aukščiau minėtą sumą, o ne pats ieškovas, todėl šiuo atveju CK 6.50 str. 3 d. netaikoma, nes ieškovas jokios prievolės už apeliantę neįvykdė. Pažymėjo, kad ieškovas nėra visiškai atsiskaitęs su banku pagal Kreditavimo sutartį, kuria suteiktas kreditas, tampa visiškai neaiškus priteistos pinigų sumos panaudojimo būdas. Ieškovas šių lėšų kreditui padengti nenaudos, iš to seka, kad ši pinigų suma nėra priteista būtent kaip skola.

4. Teismas net nevertino aplinkybių, kad apeliantei ir ieškovui bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis butas yra įkeistas, įregistruota hipoteka. Todėl ieškovei įvykdžius prievolę ir sumokėjus ieškovui 29 631 Lt turtui vis tiek lieka galioti hipoteka, todėl remiantis šiais argumentais, teismo sprendimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

5. Ieškovas reikalavo atsakovę pripažinti bendraskole pagal jo ir banko sudarytą sutartį, tačiau UAB „Sampo“ banko į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu, kuris akivaizdžiai turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas neišsprendė hipotekos klausimo, o neįtraukdamas banko trečiuoju asmeniu to klausimo neturėjo galimybės išspręsti. Teismas neišsprendė klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų bei apeliantės materialiųjų teisių, kylančių iš buto įkeitimo, o tai absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kadangi butą pirko lygiomis dalimis po ½ dalį, atsakovė sumokėjo žymiai mažiau nei pusė sumos, todėl ji liko ieškovui skolinga ir tai pripažino iki 2009-12-31, kas antrą mėnesį už jį mokėdama bankui įmokas pagal jo kredito sutartį su banku. Tokiu būdu per tą laikotarpį atsakovė ieškovui sumokėjo 29 369 Lt, liko skolinga 30 631 Lt, kurią teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė. Apeliantės argumentai neva ji neturėjo pareigos mokėti ½ sumos už jos perkamą ½ dalį buto, kad jie buvo susitarę šį turtą įsigyti kitokiais pagrindais yra nepagrįsti jokia teisės norma ar šalių susitarimu. Kadangi atsakovė realiai neturėjo ½ dalies buto daliai įsigyti lėšų, ieškovas sumokėjo tą sumą imdamas paskolą. Teigia, jog apeliantė nepagrįstai remiasi bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Tačiau kad ir pagal kokias teisės normas būtų sprendžiamas ginčas, atsakovė jam yra skolinga. Tai, kad paskola buvo paimta ieškovo vardu buvo susiję su banko reikalaujamomis kredito suteikimo sąlygomis, mat tuo metu tik jis turėjo pakankamas pajamas, leidžiančias vykdyti prievoles bankui. Atsakovė įsipareigojo tik perkamo buto įkeitimo sandoriu. Nors atsakovė ir liko įkaito davėja santykiuose su kredito įstaiga, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovui nepadengus buto kredito butas būtų išvaržytas, ji įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę savo patirtos dėl to žalos dydžiui. Ieškovo nuomone, teismas pasirinko ekonomiškiausią ir paprasčiausią šalių turtinių santykių vertinimą, ginčą išsprendė teisingai. Ieškovo tvirtinimu, banko įtraukimas į bylą visiškai nepagrįstas, nes priimtas teismo sprendimas niekaip neįtakos jo teisių ir pareigų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalyką sudaro apeliantės skundo teiginiai dėl netinkamai teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su proporcingų apeliantės piniginių prievolių pagal 2003 m. spalio 8 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį nustatymu, netinkamu teismo CK 6.50 str. taikymu bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimu byloje. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2003 m. spalio 8 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis bendron dalinėn nuosavybėn po ½ dalį, pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta bendra buto kaina – 260 000,0 Lt. Sutarties IV dalies 1 punktu šalys susitarė, kad buto kaina pardavėjams bus sumokėta tokia tvarka: R. S. sumoka 80 000,00 L, iš kurių 4 000,00 Lt sumokami prieš pasirašant ši sutartį, 8 000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną, 6 1000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną pervedama į A. P. sąskaitą banke, 7 000,00 Lt sumokama pardavėjų atstovui iki 2003 m. lapkričio 8 d.; G. B. sumoka 70 000,00 Lt sumą taip: 67 000 Lt sutarties pasirašymo dieną pervedė į A. P. nurodytą sąskaitą, 3 000 Lt įsipareigoja sumokėti pardavėjų atstovui iki 2003 m. lapkričio 8 d.. Sutartyje nurodyta, kad likusius 110 000,00 Lt, kas sudaro 31 858 EUR jie, pirkėjai įsipareigoja sumokėti iki 2003 m. lapkričio 8 d. Šiuos pinigus kaip suteiktą kreditą dalį įsipareigojo sumokėti iš R. S. suteikto banko kredito lėšų. Pirkėjai sumokėjo visą buto kainą ir savo prievolę pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį įvykdė visiškai. Ieškovas R. S. 2003 m. spalio 1 d. sudarė su akcine bendrove Sampo banku (šiuo metu Danske bankas) kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 31 858,00 eurų kreditas buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, naudojimosi minėtu kreditu terminas numatytas nuo 2003-12-01 iki 2018-10-01 (b.l. 8-14)

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad šalių prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra proporcingos. Apeliantė teigia, kad ji ir ieškovas susitarė, kad už butą pardavėjams sumokės nelygiomis dalimis, bet butą įsigys bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis idealiosiomis dalimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų atsikirsdama į pareikštą ieškinį apeliantė teismui nepateikė. Ieškovo tvirtinimu, ginčo šalys pirko po ½ dalį buto, o kadangi atsakovė tokios sumos buto daliai įsigyti neturėjo, šią sumą sumokėjo jis, imdamas iš buto paskolą. Taigi, šalys skirtingai aiškina šias aplinkybes dėl likusios skolos dalies sumokėjimo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos atsikirtimai, tvirtinant, kad šalys susitarė mokėti nelygiomis dalimis yra pagrįsti šalių susitarimu ar teisės norma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 30 631,00 Lt pavedimu į ieškovo banko sąskaitą paskolos grąžinimui pagal sandorį. Pažymėtina, kad pirkimo –pardavimo sutarties IV. 1 p. yra nurodoma, kad „likusius 110 000 Lt mes, pirkėjai, įsipareigojame sumokėti pardavėjams iki 2003 m. lapkričio 8 d. Šiuos pinigus kaip suteiktą kreditą dalį įsipareigojo sumokėti iš R. S. suteikto banko kredito lėšų“. Taigi, sutartyje yra numatyta, kad buto kaina mokama bendrai abiejų pirkėjų. Todėl kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad abiejų pirkėjų prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra proporcingos jų nuosavybės daliai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad ieškovas CK 6.50 str. 3 d. pagrindu įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę už ją įvykdytos prievolės sumai.

Apeliantė nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2-28-608/2010; Nr. 2-203-262/2011, kuriuose buvo išnagrinėti klausimai dėl apeliantės ir ieškovo dukros gyvenamosios vietos bei nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydžio nustatyti, ieškovas argumentavo, kad jis vienas moka įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį bankui už butą, už butą skolingas tik jis ir jokių pretenzijų apeliantei neturi. Apeliantės tvirtinimu, šie faktai patvirtina apeliantės ir ieškovo susitarimą atsiskaityti už butą neproporcingai ir liudija ieškovo nesąžiningumą. Šie nustatyti faktai turi res judicata galią šioje nagrinėjamoje byloje.

Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Ankstesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstami prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys, be to, svarbu tai, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas byloje dalyvaujantiems asmenims abiejose bylose, nepaisant to, kokia buvo jų procesinė padėtis. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytuose teismo sprendimuose buvo sprendžiamas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku klausimai, juose nėra nustatyta ir konstatuota aplinkybių, susijusių su šalių prievolėmis pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį, kreditavimo sutartį, vykdymu.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantei ir ieškovui bendrąja daline nuosavybe priklausantis turtas yra įkeistas, įregistruota hipoteka, teismo sprendimas aiškiai prieštarauja teisingumo principams.

Teismas nagrinėja bylą šalių pareikštų reikalavimų ribose. Kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti teiginiai dėl įregistruotos buto hipotekos išeina už pareikštų reikalavimų ribų, todėl šioje byloje neanalizuotini.

Apeliantės nuomone, ieškovas reikalavo apeliantę pripažinti bendraskole pagal ieškovo ir UAB „Sampo banko“ dabartinio AB Danske banko sudarytą Kreditavimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas neįtraukė banko kaip trečiojo asmens į procesą, kuris akivaizdžiai turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu teismo sprendimas naikintinas.

Su šiais apeliantės argumentais kolegija nesutinka. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendime nenusprendė dėl trečiojo asmens AB Danske banko teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti byloje CPK 329 str. 2 d. 2 p. pažeidimą.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Ieškovas patyrė byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti 2 000 Lt (b.l. 189) Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas iš dalies ieškovo prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo, jam priteistina 1 500 Lt, prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje sumažintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), ši suma atstovavimo išlaidoms atlyginti laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkamai netenkinant prašymo priteisti atstovavimo išlaidas visa apimtimi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. B. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. a/k (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski