Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, pjūklininku, anksčiau teistas 2015 m. rugpjūčio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 20 MGL bauda, 2015 m. spalio 26 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, baudos išieškojimas vykdomas (likusi neišieškota nedidelė baudos dalis), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2019 m. birželio 24 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 13.13 val. Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) g., vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu jam nustatyta mažiausia koncentracija – 2.64 promilės alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Kaltinamasis paaiškino, jog už vairo sėdo išgėręs alkoholio. Gėrė tos dienos rytą ir dar dvi dienas prieš tai vartojo alkoholį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vis tiek sėdo už vairo ir važiavo mieste, (duomenys neskelbtini) gatve. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato, jog sėda prie automobilio vairo neblaivus ir kad vairuos būdamas neblaivus. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl nusikalstama veika kaltinamajam inkriminuota teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 49-58). Pažymėtina, kad T. S. šį nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Jis taip pat anksčiau teistas už nusikalstamą veiką, iš dalies susijusią su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiesiogiai pasiūlė 200 Eur kyšį policijos pareigūnams, siekdamas neteisėto pareigūnų neveikimo, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonę bei neturint privalomos automobilio techninės apžiūros ir civilinio draudimo. Iš T. S. elgesio pagrįstai galima spręsti, jog jis jokių išvadų nedaro, ir toliau vairuoja transporto priemones, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nesirūpindamas automobilio technine priežiūra, jo nepadrausdamas, kas rodo visišką ignoravimą ne tik kitų visuomenės narių interesų saugiai jaustis kelyje, bet ir įstatymų laikymosi bei juos piktybiškai pažeidinėja. Už ankstesniąją nusikalstamą veiką paskirta bauda visa dar nesumokėta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma bausmės rūšis, arešto bausmė, yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį T. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Paskelbus T. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, sutiko, bet išreiškė prašymą ją atlikti laisvu nuo darbo laiku (b. l. 92-94).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. S. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina dėl jam skirtinos arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis.

Iš kaltinamojo prašymo, pareikšto jį supažindinus su galimybe procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad T. S. paskirtosios bausmės nevengia, priešingai, siekia ją suderinti su darbu, jo neprarandant, kas, teismo nuomone, sudaro galimybę įgyvendinti paskirtosios bausmės tikslus, nustatant arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.

BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka ir jokių alternatyvių sprendimų priėmimo galimybės šiuo atveju įstatymas nenumato.

Teismo vertinimu, T. S. veiksmuose piktybiškumo vengti bausmės atlikimo nenustatyta, teismui nėra pagrindo abejoti dėl nuteistojo T. S. pozityvių nuostatų paskirtosios bausmės atžvilgiu, todėl jo prašymas tenkintinas.

BK 67, 68 straipsniuose įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, 67 straipsnio trečioje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo, individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas, pritaikymo klausimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,64 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Ankščiau išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Byloje neginčytinai įrodyta, jog T. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam uždraustina vairuoti transporto priemones 4 metams, tokiu būdu uždraudžiant per nustatytą terminą šią teisę įgyti.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam asmeniškai priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39,40), todėl automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82, 83), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 85, 86) į automobilį „VW Passat“ paliktinas iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui atėmimą informuotina VĮ „Regitra“.

Byloje esantys automobilio registracijos liudijimas (b. l. 41) perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 33 (trisdešimt trijų) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. S. bausmę areštą 22 (dvidešimt dviem) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Nustatyti T. S. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

Išaiškinti T. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312, Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el. p.: kaldep@kaldep.lt) dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.

Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša procesinį sprendimą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones informuoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam T. S. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Išaiškinti, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.