Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-30 · Civilinė byla Nr. 2S-542-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-30
Bylos Nr.
2S-542-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
P. B., A. A.
Atsakovas
UAB „Reasta”
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-542-275/08

Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. liepos 30 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. B. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų P. B. ir A. A. ieškinį atsakovui UAB „Reasta” dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai P. B. ir A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Reasta”. Nurodė, kad jų 2007-10-08 sudarytos darbo sutartys dar nenutrauktos, nors jie jau nebedirba UAB „Reasta” nuo 2007-11-12. Ieškovai nesutinka su darbo sutartyse nurodytu jų minimaliu darbo užmokesčiu, šis jiems neišmokėtas, nepavyksta rasti jų darbdavio. Ieškovai apie tai pranešė VDI, 2008-04-03 kreipėsi į įmonės darbo ginčų komisiją, tačiau atsakovas nebuvo rastas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-04-14 nutartimi atsisakė priimti ieškovų P. B. ir A. A. ieškinį atsakovui UAB „Reasta”. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 22 str. 1 d., įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 str.). DK 295 str. 2 d. numato, kada darbuotojai, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, gali tiesiogiai kreiptis į teismą, tačiau, nenustatyta, kad ieškovų darbo sutartys su UAB „Reasta” būtų nutrauktos ar kad yra kiti šiame straipsnyje numatyti tiesioginio galimo kreipimosi į teismą atvejai. Ieškovai 2008-04-03 kreipėsi į įmonės darbo ginčų komisiją, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad joje ginčas buvo išnagrinėtas ir buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, kad yra baigta faktiškai inicijuoto tokio ginčo išankstinio nagrinėjimo procedūra. Teismas pažymėjo, kad darbuotojai, nepatenkinti darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per DK 291 str. 1 d. numatytus terminus, bei tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per keturiolika dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą. O DK 291 str. 1 d. numatyta, kad darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos, o prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos. Teismas taip pat pažymėjo, kad toks ieškovų kreipimasis atsakovui nėra įteiktas, be to, net ir nuo kreipimosi nėra praėję minėtose normose nurodyti terminai. Todėl teismas pripažino, kad ieškovai kreipėsi į teismą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovai P. B. ir A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-14 nutartį. Nurodo, kad apeliantai, laikydamiesi išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, 2008-04-03 kreipėsi raštu į įmonės darbo ginčų komisiją, kad ji išspręstų susidariusią problemą. Laiškai buvo išsiųsti adresais, kurie nurodyti darbo sutartyse ir įmonių registro centre, tačiau sugrįžo neradus tokios firmos. Vadovaudamiesi protingumo principu, ir žinodami, kad grįžę registruoti laiškai įtakos problemos išsprendimui tikrai jau nebeturės, neprarasdami laiko ir neturėdami tuščių vilčių, apeliantai kreipėsi į teismą. CK 1.5 str. 4 d. numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje byloje priimti patį teisingiausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimą. Įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo varianto kiekvienai faktinei situacijai. Todėl teismas, būdama vienintelė institucija, turinti teisę visuomenės ir valstybės vardu įgyvendinti teisingumą, turi tam diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. CK 1.5 str. yra lanksti norma, leidžianti konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus bei užpildyti teisinio reglamentavimo spragas ir šitaip sumažinti neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius, kurių įstatymų leidėjas, priimdamas tam tikrą normą, negalėjo numatyti. Tokia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo užimta pozicija, neįsigilinus į pačios problemos esmę, neleidžia per kuo trumpesnį laiką spręsti susidariusią paradoksalią situaciją: reikalaujama kreiptis į darbo ginčų komisiją laikantis įstatyme numatytų terminų, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad tokios firmos tuo adresu nėra ir termino pabaiga faktinių aplinkybių tikrai nebeįtakos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

Skundžiama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-14 nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovų P. B. ir A. A. ieškinį atsakovui UAB „Reasta“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, nes nustatė, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo tvarkos (CPK 412 str. 1 d.).

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 str. nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. DK 289 str. nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčus, kurie nagrinėjami tiesiogiai teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, reglamentuoja DK 295 str. 2 d. Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, t.y. nesilaikydamas individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 str., ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.

Tačiau šioje konkrečioje byloje nustatyta, kad ieškovai P. B. ir A. A. 2008-04-03 raštu kreipėsi į UAB „Reasta“ darbo ginčų komisiją bei prašė nagrinėti kilusį ginčą dėl atlyginimų išmokėjimo (b.l. 20). Laiškai buvo išsiųsti UAB „Reasta“ adresais, kurie nurodyti darbo sutartyse ir įmonių registro centre, tačiau grįžo neįteikti su pašto atžymomis: „netikslus adresas“, „gavėjo nerasta“, „nėra tokios firmos“ (b.l. 23-24). Atitinkamai 2008-04-09 ieškovai kreipėsi į teismą. Kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pats kreipimosi į darbo ginčų komisiją faktas yra pagrindas ieškiniui pareikšti.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu vertindamas P. B. ir A. A. kreipimąsi į darbo ginčų komisiją ir nurodydamas, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog joje ginčas buvo išnagrinėtas ir buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, be jokio pagrindo sprendė, kad nėra pasinaudota išankstine ginčo sprendimo tvarka, ir ginčas teisme negali būti nagrinėjamas (DK 295 str. 2 d. 6 p., CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad grįžę neįteikti registruoti laiškai įtakos problemos išsprendimui neturės, todėl nesant žinomam adresui, kuriuo ieškovai galėtų kreiptis į atsakovą bei prašyti sudaryti darbo ginčų komisiją, nėra jokio pagrindo reikalauti ieškovų, kad jie privalomai turi pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Atsižvelgiant į tai, taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovai privalėjo vadovautis DK 291 str. 1 d. numatytais terminais bei kreiptis į teismą jiems pasibaigus.

Netinkamai išaiškinęs procesines teisės normas, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-04-14 priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o P. B. ir A. A. ieškinys grąžintinas pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 329 str. 1 p., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškinio priėmimo klausimo iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kuris turi įvertinti visus ieškiniui keliamus civilinio proceso kodekso reikalavimus (CPK 135 str.), be to, apeliantai tokio prašymo atskirajame skunde neteikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusHenrichas Jaglinskis