Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-12 · Byla Nr. N-575-4132-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
N-575-4132-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-4132/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. U. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2010 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² ir 129 straipsnius už tai, kad jis 2010 m. sausio 28 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,39 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, metų laikotarpyje tai padarė pakartotinai.

II.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutarimu S. B. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 30 parų administracinį areštą su transporto priemonės „Mitsubishi Space Runner“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos J. U. vardu, konfiskavimu.

Teismas nustatė, kad S. B., būdamas nubaustas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis 4500 Lt bauda, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai neblaivus vairavo J. U. priklausantį automobilį, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Pažeidimo padarymą patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų M. L. ir J. K. tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės paėmimo protokolas, užfiksuoti asmens blaivumo testo rezultatai, pažyma apie S. B. padarytus KET pažeidimus.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas ir pagal ATPK 129 straipsnį, kuris numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių asmenų, neturinčių teisės vairuoti, laikyta, kad šis straipsnis yra perteklinis ir iš protokole suformuluoto kaltinimo šalintinas (protokole nurodytas ATPK 130² straipsnis apima ir ATPK 129 straipsnį). Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. Konstatuota, jog S. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, kuris sukėlė realią grėsmę eismo saugumui. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu S. B. nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį administraciniu areštu 25 paroms). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. B. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus. Konstatuota, jog ši aplinkybė neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, kelia pavojų savo ir visuomenės saugumui. Todėl pažeidėjui skirtas ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas maksimalios trukmės administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu.

Nors automobilio, kurį vairuojant padarytas pažeidimas, savininkas J. U. prašė teismo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, nes S. B. vairavo automobilį be jo žinios ir sutikimo, pažymėta, kad transporto priemonės konfiskavimas ATPK 130² straipsnio sankcijoje yra nustatytas privalomai. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas reglamentuojamas ATPK 30¹ straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmenims, kurie padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Nurodytų teisės aktų normų analizės pagrindu padaryta išvada, kad šiuo atveju negali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir automobilis nekonfiskuojamas. Teismas nurodė, jog tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, negali daryti jokios įtakos skiriamai nuobaudos rūšiai, nes įstatymas nenumato išimčių, pagal ATPK 26 straipsnį teisės pažeidimo įrankis (šiuo atveju transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas ir tuo atveju, kai jis nepriklauso pažeidėjui. Kadangi S. B., kuriam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

III.

Apeliaciniu skundu J. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę, o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Apeliantas neginčija faktinių įvykio aplinkybių, nepasisako dėl administracinio arešto skyrimo, tačiau mano, kad skirdamas jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimą teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas (ATPK 26 str. ir 130² str.), nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu, pagal kurį sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, tačiau priklauso ne pažeidėjui, konfiskavimo, būtina išsiaiškinti, kokiu pagrindu pažeidėjas įgijo teisę naudotis svetima transporto priemone. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar transporto priemone pažeidėjas naudojosi su savininko leidimu, jam žinant. Apeliantas pažymi, kad S. B. be jo žinios vairavo jam priklausantį automobilį, t.y. jį pasisavino (dėl transporto priemonės neteisėto pasisavinimo jis kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą, apie tai informavo ir bylą nagrinėjusią teisėją). Teigia, kad savo automobiliu neleidžia naudotis net savo šeimos nariams. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, neatidėjo posėdžio, nesudarė galimybės pateikti teismui įrodymus, kad jis dėl automobilio vagystės raštu kreipėsi į policiją. Pažymi, kad byloje yra rašytinis S. B. paaiškinimas (b.l. 11), kuriame jis policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo jam priklausantį automobilį. Apelianto teigimu, tokie pažeidėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis sąmoningai klaidino policijos pareigūnus, siekdamas išvegti atsakomybės už automobilio neteisėtą pasisavinimą, kad jis transporto priemonę vairavo be jo žinios. Apeliantas remiasi ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog iš 2010 m. vasario 2 d. J. U. pareiškimo dėl automobilio grąžinimo matyti, kad J. U. leido vairuoti S. B. savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

S. B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 130² straipsnį, kuris (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. B. padarė nurodytą pažeidimą, apeliantas to neneigia, tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad S. B. be jo žinios vairavo jam priklausantį automobilį, t.y. jį pasisavino. Apelianto teigimu, pažeidėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis sąmoningai klaidino policijos pareigūnus, siekdamas išvegti atsakomybės už automobilio neteisėtą pasisavinimą.

Pažymėtina, jog ATPK 130² straipsnis nenumato asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, galimybės skirti kitas administracines nuobaudas nei administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Šiuo atveju asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nuspręsta konfiskuoti (J. U.), buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, sudarant galimybę įrodyti, kad jis nėra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismo posėdyje J. U. teigė neleidęs S. B. po to, kai jie gėrė sidrą, vairuoti savo automobilį, tačiau pripažino automobilio raktelius jam palikęs. Nors apeliantas nurodo, kad S. B. be jo žinios vairavo jam priklausantį automobilį, t.y. jį pasisavino, kad dėl transporto priemonės neteisėto pasisavinimo jis kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui jis nepateikia. Konstatuotina, jog J. U. nepateikus įrodymų, kad dėl neteisėtai paimto automobilio jis kreipėsi į policiją, nesiėmus reikiamų priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jo valią, teismas pagrįstai paskyrė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - J. U. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.

Išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl J. U. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teisėta ir pagrįsta, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas