Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 1 mėnesiui už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 8 d., 17.19 val., Rokiškio m., Panevėžio gatvėje, vairavo sau priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. Ž. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktuose įrodymuose – administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų J. Š. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio patikrinimo rezultatų šaknelėje, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo – užfiksuotų aplinkybių visuma, taip pat policijos pareigūnų J. Š. ir M. K. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Skunde apeliantas nurodo, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas nepalaukė 15 min., kaip to reikalauja instrukcija, ir iš karto liepė jam pūsti, taip pat nepasiteiravo, ar jis nebuvo ką tik gėręs alkoholinių gėrimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnė J. Š. nurodė, kad V. Ž. blaivumą tikrino pareigūnas M. K., kuris prieš tikrindamas blaivumą paklausė, ar pažeidėjas vartojo alkoholio. Liudytojas pareigūnas M. K. taip pat patvirtino, kad sustabdęs pažeidėją paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, o asmuo pasakė, kad iš viso nevartojo alkoholio, todėl nebebuvo prasmės klausti, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus. V. Ž. posėdžio metu taip pat nurodė, kad iš pradžių pareigūnui pasakė, jog nevartojo alkoholio. Ir nors apeliantas teigia, kad prieš pat pučiant pasakė, kad gėrė šampano, tačiau pareigūnas M. K. tai paneigė, nurodydamas, jog pažeidėjas gėręs šampano pasakė tik tarnybiniame automobilyje jau rašant protokolą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas nurodė iš viso nevartojęs alkoholio, policijos pareigūnas, tikrinęs jo blaivumą, neturėjo pareigos pateikti nelogišką klausimą, prieš kiek laiko asmuo gėrė, ir prieš duodant pūsti į alkotesterį laukti 15 minučių, todėl negalima daryti išvados, jog policijos pareigūnas pažeidė alkotesterio naudojimo taisykles.

Skunde apeliantas tvirtina, kad pareigūnas neblaivumą, kuris tik nežymiai viršijo leistiną normą, tikrino alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas buvo besibaigiantis bei tai galėjo turėti įtakos patikros rezultatų tikslumui. Apygardos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, pažeidėjui jo sustabdymo metu 17.19 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0408, buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Matyti, jog minėta techninė priemonė buvo sertifikuota, jos patikros sertifikatas galiojo iki 2016-01-31, o galima prietaiso matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 promilių, yra ± 0,017 promilės (4 b.l.). Ši paklaida (netgi apeliantui palankesnė) buvo apskaičiuota ir įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendžiant V. Ž. atsakomybės klausimą, tačiau net ir paklaidą įvertinus pažeidėjo naudai, buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, todėl veikos kvalifikacija nekinta – išlieka nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0408, V. Ž. atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, nes neblaivumo tikrinimo metu patikros sertifikatas vis dar galiojo, taigi, jo rodmenys laikytini patikimais ir objektyviais, jeigu nenustatoma priešingai. Kaip minėta, byloje nėra pareiškėjo neblaivumo patikrinimo rezultatus paneigiančių duomenų, be to, ir pats V. Ž. neneigė vartojęs alkoholį.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. numato, kad asmuo, nesutikęs su policijos atliktais neblaivumo patikros rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šiuo atveju V. Ž. tokia jam įstatymu suteikta teise nepasinaudojo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigą savarankiškai nesikreipė, nes jokių prieštaravimų dėl patikrinimo rezultatų neturėjo ir su padarytu jam inkriminuotu teisės pažeidimu sutiko, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, vėliau kilęs nepasitikėjimas gautu tikrinimo rezultatu iš esmės laikytinas tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemone.

Pažeidėjas taip pat teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų J. Š. ir M. K. parodymais, o jo paties ir jo iniciatyva iškviesto liudytojo P. K. parodymus atmetė kaip nepagrįstus ir neįvertino to, kad P. K. ir jis pats nurodė, jog šampaną išgėrė greitai, o po to išsiskirstė ir išvažiavo. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su šiuo skundo argumentu bei pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Pareigūnams be jokios priežasties apkaltinti V. Ž. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Juo labiau, kad tam tikras pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu paties pažeidėjo parodymai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir liudytojo P. K. parodymus, kad šampaną su V. Ž. gėrė apie valandą, kadangi išklausius teismo posėdžio garso įrašą, aiškiai girdėti, kad minėtas liudytojas būtent taip ir pasakė, o tai, kad šampanas buvo išgertas labai greitai ir tik prieš pat išsiskirstant, tvirtino V. Ž., bet ne P. K..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėją pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą bei, įvertinęs administracinei nuobaudai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurios laikyti neproporcinga ar neadekvačia padarytam teisės pažeidimui nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti 2016 m. sausio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.