Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-27 · Administracinė byla Nr. eI-451-281/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
eI-451-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02052-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
H. P.
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-451-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02052-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 15.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai H. P., pareiškėjos atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. P. skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja H. P. 2016-05-18 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį 2016-06-07 patikslino, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2012-10-30 aktą Nr. KPD-VI-119, kuriuo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).

Paaiškino, kad dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) ir sužinojo, kad šis Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Taryba 2012-10-30 aktu Nr. KPD-VL-119 nustatė, kad Smiglių kaime yra pavienis kultūros paveldo objektas, kuriam suteikiamas pavadinimas „Smiglių senovės gyvenvietė II“, plotas 3859 kv. m. Dėl šios priežasties pareiškėjos Žemės sklypui yra taikomi dideli ribojimai ir praktiškai pareiškėja negali realiai naudotis savo žemės sklypu ir savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių. Pareiškėjai nėra žinoma, kuo konkrečiai remiantis buvo nuspręsta įtraukti pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Taip pat nėra aišku ar buvo atlikti konkretūs archeologiniai tyrinėjimai šiame žemės sklype, jei buvo atlikta, tai kada jie buvo atlikti ar buvo kažkas jame rasta ar ne, kokios konkrečios vertybės yra saugomos. Nurodė, kad susipažinus su žemės sklypų planais, kuriuose yra atvaizduotos apsaugos zonos teritorijos ir atsižvelgus į atsakovės pateiktoje archeologinės ekspedicijos ataskaitoje pateiktas Smilgių radimvietės koordinates, tapo aišku, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra visiškai kitoje vietoje nei yra nurodyta archeologinės ekspedicijos ataskaitoje. Ginčijamas aktas, kuriuo atsakovė įgyvendino savo kompetenciją, skirtas tam tikrų vertybių saugojimui, yra kartu susijęs su pareiškėjos privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl turi būti vertinama ar toks ribojimas yra paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą bei tikslinant duomenis Registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-150. Taryba priimdama skundžiamą aktą vadovavosi teisės aktais, apibrėžiančiais vertinimo tarybų kompetenciją, veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą sprendimą patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės apskaitos duomenis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą bei prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad nuosavybės teisė pareiškėjai įregistruota nuo 2015-11-19. Juridinis faktas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistruotas nuo 2012-11-19. Atsižvelgiant į šiuos faktus, pareiškėjai apie žemės sklypo buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) turėjo būti žinomas jau nuo 2015-11-19, todėl pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytą skundo padavimo terminą. Departamentas be kitų motyvų prašo taikyti ir ieškinio senatį bei skundą atmesti ir šiuo pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas per teismo posėdį palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1987 m. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaitoje teigiama, jog ekspedicijos metu archeologas A. G. parodė akmens amžiaus radimvietę, kurioje jis yra radęs titnago skelčių ir dirbinių. Radimvietė yra apie 0,35 km. į vakarus nuo Pasienių kaimo dviejų kraštinių vakarinių sodybų, apie 0,2 km. į rytus nuo Smiglių kaimo sodybų ir apie 0,08 km. į šiaurę nuo Neries upės dešiniojo kranto, Neries upės I viršsalpinėje terasėje, ariamoje dirvoje.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba 2012-10-30 aktu Nr. KPD-VL-119 nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruojamas Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas, vertybei suteikiant „Smiglių senovės gyvenvietės II“ pavadinimą.

Pareiškėja 2016-03-25 raštu „Dėl Kultūros paveldo departamento sprendimo dalį pareiškėjos žemės sklypo įrašymo į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją“, kreipėsi į Departamentą dėl Smiglių senovės gyvenvietės II (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21522) (duomenys neskelbtini) įrašymo į Kultūros vertybių registrą pagrįstumo ir dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio.

2016-04-19 raštu Nr. (9.6.3)2-955 Departamentas nurodė, kad Smiglių akmens amžiaus radimvietę 1987 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarnybos žvalgomajai archeologinei ekspedicijai (vadovas J. B.; žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaitos skaitmeninė kopija pridedama) nurodė Lietuvos istorijos instituto archeologas dr. A. G., kuris anksčiau čia yra radęs titnaginių dirbinių. Smiglių kaimo teritorijoje apie 1942 m. titnaginių dirbinių aptiko ir surinko istorikas K. J.. Jo surinktos medžiagos pagrindu Smiglių senovės gyvenvietė buvo įtraukta į Lietuvos TSR archeologijos atlaso I tomą, skirtą akmens ir žalvario amžiaus paminklams (Vilnius, 1974, t. 1, p. 72).

Byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, kuriuo pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), teisėtumo bei pagrįstumo.

2016-06-09 teismo nutartimi atnaujintas terminas skundui dėl Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-10-30 akto Nr. KPD-VI-119 panaikinimo paduoti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ), Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 ir kiti teisės aktai.

Pagal NKPAĮ 4 str. 1 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas-tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija). Pagal Skundžiamo akto priėmimo metu galiojusią NKPAĮ 8 str. redakciją (redakcija nuo 2008-08-25 iki 2013-07-01) nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos (8 str. 3 d.); Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (8 str. 5 d.).

Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-20 iki 2013-06-30) patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Vertinimo kriterijų aprašas). Aprašas reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį bei nustato duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą. Aprašo 6 p. nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: 6.1. amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; 6.2. reikšmingumo nustatymo; 6.3. teritorijos apibrėžimo; 6.4. reikšmingumo lygmens nustatymo. Pagal Aprašo 11 p. autentiškumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikties amžiaus cenzui.

Vertinimo kriterijų aprašo 3.13 p. nustatyta, kad reikšmingumo nustatymas – nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Tuo tarpu vietovė yra archeologinį povandeninį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų ir kuri pagal šio aprašo nuostatas įregistravus ją Kultūros vertybių registre gali tapti kultūros paveldo vietove (3.18 p.). Vertinimas – remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Kultūros vertybių registre (3.19 p.). Pagal Vertinimo kriterijų aprašo 16 p., vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

Pagal NKPAĮ 11 str. 1 d . bei 2 d., kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektų ribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimą. Taigi, kai vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Kultūros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.

Ginčijamo akto turinys patvirtina, kad šiuo aktu nuspręsta Kultūros vertybių registre įregistruoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Smiglių senovės gyvenvietę II – kaip pavienį regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą (vietą), kurio reikšmingumą lemia archeologinis vertingųjų savybių pobūdis; šios nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas (bevardžio upelio dešinys krantas, lygiu, nežymiai banguotu paviršiumi, iš šiaurės ribojama stataus Neries viršutinės terasos šlaito, apardyta ilgalaikių arimų, šiuo metu dirvonuoja); kultūrinis sluoksnis (smėlingas pustomas paviršius su archeologiniais radiniais).

Nagrinėjamu atveju Vertinimo taryba, spręsdama, ar Smiglių senovės gyvenvietei II suteikti teisinę apsaugą, rėmėsi archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis. Ginčijamas aktas priimtas remiantis šiais duomenimis: 1) Balčiunas, Jonas. 1987 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaita. Vilnius, 1988. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. L, b. 2249, p. 124; 2) Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1974, t. l. p. 72; 3) Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono 1987 m. archeologijos paminklų žvalgymo ir kartografavimo darbų aktas. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, p. 6.

1987 m. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaitoje nurodoma, jog „Ekspedicijos metu II AS archeologas A. G. parodė akmens amžiaus radimvietę, kurioje jis yra radęs titnago skelčių ir dirbinių. Radimvietė yra apie 0,35 km. į vakarus nuo Pasienių kaimo dviejų kraštinių vakarinių sodybų, apie 0,2 km. į rytus nuo Smilgių kaimo sodybų ir apie 0,08 km. į šiaurę nuo Neries upės dešiniojo kranto, Neries upės I viršsalpinėje terasėje, ariamoje dirvoje. Ekspedicijos metu čia radinių nebuvo rasta.“.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančių sklypo planų nuotraukų bei iš viešai prieinamos informacijos apie ginčo objektu esančio sklypo ribas (http://regia.lt) matyti, kad archyviniuose dokumentuose nurodomi radimvietės duomenys nesutampa su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ginčijamu sprendimu pripažintas kultūros vertybe ir registruotina kultūros vertybių registre. Iš viešai pateikiamų duomenų nustatyta, kad piečiausia pareiškėjos sklypo dalis, matuojant 90 laipsnių kampu, yra nutolusi nuo Neries kranto apytiksliai per (duomenys neskelbtini) m, kas sudaro (duomenys neskelbtini) km. Tai neatitinka 1987 m. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaitoje nurodomo fakto, jog radimvietė yra apie 0,08 km. į šiaurę nuo Neries upės dešiniojo kranto. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai neatitinka ataskaitoje nurodomo fakto, kad radimvietė yra apie 0,2 km. į rytus nuo Smiglių kaimo sodybų. Atsižvelgiant į šiuos prieštaringus duomenis, teismo vertinimu, radimvietės vieta nesutampa su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vieta. Todėl atsakovas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-10-30 aktu Nr. KPD-VI-119 nepagrįstai pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įtraukė į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad radimvietės vieta atitinka pareiškėjos žemės sklypo faktinę buvimo vietą.

Nesant faktinių duomenų atitikties tarp archyvinės medžiagos bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų, teismas konstatuoja, kad Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-10-30 aktas Nr. KPD-VI-119, kuriuo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas, o Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-10-30 aktas Nr. KPD-VI-119 naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos H. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-10-30 aktą Nr. KPD-VI-119, kuriuo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska