- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- A-556-658-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A. R.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. A., A. K., I. P., V. P., V. S.
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. R. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (teisių perėmėjas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos), R. A., A. K., A. K., I. P., V. P. (V. P.), V. S., V. S. dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. A. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5-11) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad yra buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkė, šiame bute gyvena. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sujungtas su kitu daugiabučiu gyvenamuoju namu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuos du daugiabučius gyvenamuosius namus jungia mūrinis intarpas, šio intarpo pirmame aukšte yra įrengta R. A. priklausanti kirpykla, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Virš kirpyklos yra trys butai, minėto mūrinio intarpo antrame aukšte yra pareiškėjos butas. Mūriniame intarpe esanti kirpykla ir virš jos bei šalia esantys butai turi bendras sienas, bendrą šildymo sistemą ir bendrą stogą. Teigė, kad, įsirengiant kirpyklą, įėjimas į ją buvo įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šis įėjimas į kirpyklą yra iš kitos namo pusės nei pareiškėjos langai. Tai buvo vienintelis įėjimas į kirpyklą, pro kurį į kirpyklą ateidavo klientai. 2004 metais buvo atlikti kirpyklos rekonstrukcijos darbai, kurių metu į kirpyklos patalpas iš Taikos prospekto pusės buvo įrengtas įėjimas ir laiptai prieš jį, nutiestas apie metro pločio betoninių trinkelių takas per žolyną iki gatvės, taip pat kitoje kirpyklos pusėje (iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) iki ketvirto aukšto balkono buvo įrengtas kaminas. Minėtas įėjimas į kirpyklą buvo įrengtas išgriovus kirpyklos ir butų, esančių mūriniame intarpe, bendro naudojimo sieną, kuri yra nešanti gyvenamojo namo konstrukcija. Pareiškėja pažymėjo, kad, įėjimą į kirpyklą įrengiant du pastatus jungiančioje sienoje, nebuvo atlikti jokie tyrimai ir skaičiavimai patvirtinantys, jog tokie sienos konstrukcijos pakeitimai yra galimi ir neturės neigiamos įtakos statiniui. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti neparengus kirpyklos rekonstrukcijos projekto ir negavus statybos leidimo. Tuo buvo šiurkščiai pažeistos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies, 23 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios, kad statinio rekonstrukcijai statybos leidimas yra privalomas. Tai reiškia, kad kirpyklos rekonstrukcija yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Pareiškėja nurodė, kad sužinojusi, jog kirpyklos rekonstrukcija yra savavališka statyba, 2007 m. rugpjūčio 6 d. pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymus dėl kirpyklos atstatymo į ankstesnę padėtį. Tokį jos prašymą palaikė ir kiti mūriniame intarpe esančių butų savininkai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jos 2007 m. rugpjūčio 6 d. prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai ir neteisėtai 2007 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2.11-570-(12.21) atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Tada pareiškėja 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą savo kompetencijos ribose imtis atitinkamų priemonių savavališkai atliktiems kirpyklos rekonstrukcijos padariniams pašalinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2007 m. lapkričio 22 d. prašymą, 2007 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 7.9-646-R paprašė Klaipėdos apskrities viršininką pavesti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui neatidėliotinai imtis priemonių dėl savavališkos kirpyklos statybos darbų padarinių pašalinimo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus. Klaipėdos apskrities viršininko administracija jokių priemonių kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padariniams pašalinti nesiėmė. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareiškėja gavo 2008 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2.11-75-(14.18) „Dėl Kirpyklos patalpų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ši institucija vėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Minėtą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsisakymą spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą pareiškėja 2008 m. kovo 7 d. apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2008 m. kovo 26 d. raštu Nr. 7.9-145-R paprašė Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atsakyti į ankstesnį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2007 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 7.9-646-R, kuriame suformuotų reikalavimų Klaipėdos apskrities viršininko administracija nebuvo įvykdžiusi. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija vėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 10 d. dar kartą kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Klaipėdos miesto savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakydama į 2008 m. rugsėjo 10 d. prašymą 2008 m. spalio 9 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-942 informavo pareiškėją, kad kirpyklos savininkei R. A. 2008 m. sausio 4 d. buvo išduotas statybos leidimas kirpyklos patalpų kapitaliniam remontui. Pareiškėjos manymu, statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi informaciją apie savavališką statybą, privalėjo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Procedūrinės savavališkos statybos padarinių šalinimo taisyklės yra nustatytos Statybos įstatymo 18 straipsnyje ir LR aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12-16.4 punktuose. Pagal paminėtų teisės aktų normas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi informaciją apie savavališkai atliktą kirpyklos rekonstrukciją, privalo pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą, kuri įstatymais yra griežtai reglamentuota. Be to, pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo pareikalauti iš statytojos R. A. atstatyti kirpyklą į ankstesnę (iki savavališkos kirpyklos statybos buvusią) padėtį. Nagrinėjamu atveju savavališkos kirpyklos statybos padariniams pašalinti turėjo būti taikomos nuo 2006-11-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnių redakcijos, kurios nebenumatė galimybės įteisinti savavališką statybą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, pažeidė CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnį ir STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12 - 16.4 punktų nuostatas. Minėtas statybos leidimas yra išduotas darbams, kurie jau faktiškai buvo atlikti. Tai yra savavališkos statybos įteisinimas atgaline data. Šie pažeidimai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti statybos leidimą. Pareiškėjos manymu, techniniame projekte statybos darbai nepagrįstai įvardijami kaip kapitalinis remontas, nes šie darbai pagal savo esmę turi būti laikomi rekonstrukcija. Nagrinėjamu atveju pagal kirpyklos patalpų kapitalinio remonto, įrengiant antrą įėjimą, techninį projektą yra numatyta įrengti naują statinio elementą - duris, įėjimo laiptus, nutiesti taką. Tai reiškia, kad statinys yra pertvarkomas iš esmės, sukuriama jo nauja kokybė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (2004-03-25 įsakymo Nr. D1-132) redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 9 punktu, techniniame projekte numatyti darbai turi būti laikomi ne statinio kapitaliniu remontu, bet statinio rekonstrukcija. Tai, kad techniniame projekte numatyti darbai turi būti laikomi statinio rekonstrukcija, yra akivaizdu iš techninio projekto priedo - Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolo. Pažymėjo, kad statytoja R. A. turėjo gauti ne mažiau kaip 103 bendraturčių sutikimus, bet privalomo skaičiaus bendraturčių sutikimų negavo. Ginčijamas statybos leidimas jos teises ir įstatymų saugomus interesus pažeidžia tuo, kad yra išduotas rekonstrukcijai bendro naudojimo objekto (mūrinio intarpo sienos) be pareiškėjos, kaip bendraturtės, sutikimo. Kirpykla yra po jos butu, naujai įrengtas įėjimas yra tiesiai po pareiškėjos langais. Naujai įrengtas įėjimas betarpiškai turi neigiamos įtakos jos gyvenimo ir veiklos sąlygoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 47-48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog 2008 m. sausio 4 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) kirpyklos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui išduotas vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu. Kad gautų statybos leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijai įteikė minėtame straipsnyje išvardintus dokumentus. Viename iš paminėtų dokumentų buvo pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo kirpyklos patalpų adresu (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 2004 m. gegužės 26 d. pažymėjimas. Iš šio pažymėjimo akivaizdu, kad kirpykla yra name Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte buvo pateiktas ir daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolas su viešo aptarimo dalyvių sąrašu ir parašais, kuriuos 2007 m. gruodžio 6 d. patvirtino minėtą namą administruojančios bendrovės UAB „Debreceno valda“ direktorė. Savivaldybės administracijos specialistai neprivalo važiuoti į vietą ir tikrinti butų vietų ir savininkų autentiškumą. Už tai yra atsakingas namo administratorius. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18 punktu, iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento negautas raštas dėl savavališkos statybos fiksavimo. Todėl Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai negalėjo nepriimti techninės dokumentacijos statybos leidimui gauti. Statybos leidimas išduotas kapitaliniam remontui (Statybos įstatymo 2 str. 20 p.).
Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimu į skundą (b. l. 54-57) prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2004 m. balandžio 21 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Jau patalpų įsigijimo metu jos valstybės įmonėje Registrų centre buvo įregistruotos kaip „kirpyklos patalpos“ ir į šias patalpas buvo įrengti du įėjimai: iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini). Kadangi antrasis įėjimas į kirpyklą buvo įrengtas iki 2004 m. balandžio 21 d., t. y. iki jai įsigyjant patalpas ir galiojant Statybos įstatymo 2003 m. gruodžio 30 d. redakcijai, kurios 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą, todėl ji kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. Įrengiant antrąjį įėjimą nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl nebuvo kliūčių įteisinti šią statybą. R. A. 2007 m. spalio mėnesį kreipėsi į R. J. projektavimo firmą, buvo paruoštas techninis projektas, 2008 m. sausio 4 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam leidimui išduoti nebuvo jokių kliūčių, nes nebuvo nustatyti jokie Statybos įstatymo pažeidimai. Įrengtas antrasis įėjimas į kirpyklą buvo įteisintas. Visiškai nepagrįstai pareiškėja skunde nurodo, kad antrasis įėjimas į kirpyklą yra „įrengtas išgriaunant bendro naudojimo sieną, kuri yra nešanti gyvenamojo namo konstrukcija“. Įėjimas yra įrengtas vietoje buvusio lango ir jokios pagrindinės namo konstrukcijos nėra pažeistos. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai ir skaičiavimai patvirtinantys, kad tokie sienos konstruktyvo pakeitimai yra galimi ir neturės neigiamos įtakos statiniui, yra nepagrįsti. Pareiškėja nėra bendraturtė ir jos sutikimas buvo visiškai nereikalingas remonto darbų atlikimui. Dėl to, kad pareiškėja nėra bendraturtė, ji neturi teisės ir ginčyti leidimą statybai. Namas, kuriame gyvena pareiškėja, yra įsteigęs daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri atstovauja ir gina savininkų interesus. Pareiškėja suteikia sau daugiau teisių nei jai numato įstatymas ir tokiu būdu nepagrįstai kreipiasi į teismą teisminės gynybos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu (b. l. 126-133) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad teisės normos, užtikrinančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių apsaugą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, užtikrina Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjos butas, tiek kirpykla yra mūriniame intarpe, kuris jungia daugiabučius namus (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pareiškėja yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o kirpykla, kurios rekonstrukcijai išduotas skundžiamas leidimas, yra daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. yra priskirta kitam daugiabučiam namui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p.). Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad jie nenumato atvejų, kai statytojas privalėtų pateikti kito daugiabučio namo butų savininkų sutikimą. Savivaldybės administracija, reikalaudama tokio sutikimo iš statytojo, viršytų savo įgaliojimus ir pažeistų statytojo teises. Be to, iš aiškinamojo rašto „Statinio architektūra. Kirpyklos patalpų kapitalinis remontas, įrengiant antrą įėjimą (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog, įrengiant antrą įėjimą, yra vietoje esamo lango suformuojamos durys - vitrina nelaikančioje sienoje. Laikančiosios sienos yra tos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams. Tuo tarpu nelaikančios sienos riboja namą iš išorės ir laiko savo svorį tik vieno aukšto ribose, remdamosi į kitus pastato laikančiuosius elementus. Teismas padarė išvadą, kad pagal skundžiamą leidimą atlikti darbai nelaikančioje sienoje nedaro įtakos kituose aukštuose esančioms konstrukcijoms arba laikančioms sienoms, todėl nėra pagrindo teigti, jog remontas gali turėti įtakos daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), konstrukcijoms. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2007 m. gruodžio 6 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolas Nr. 6, kuriuo nutarta pritarti rekonstrukcijai pagal pateiktą schemą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl susirinkimo ydingumo, nes dalyvavo ne tik butų savininkai, bet ir naudotojai, sutikimą davė tik vienas iš sutuoktinių, nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Konstatavus, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimas nėra numatytas įstatyme, darytina išvada, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti kito daugiabučio namo butų savininkų teisių, todėl šiuo pagrindu ginčyti statybos leidimo teisėtumo ji neturi teisinio pagrindo. Teismas taip pat iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 18 d. rašto Nr. 2.11-570-(12.21) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2.11-75-(14.18) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kirpyklos patalpos vietoje buvusių kūrybinių dirbtuvių įrengtos 1996 metais pagal architektės S. S. parengtą projektą. Komisijai patikrinus atitikimą projektui ir normų reikalavimams, įrengus garso izoliaciją ir vertikalų ventiliacijos ortakį iki penkiaaukščio pastato stogo, kirpykla 1996 m. spalio 22 d. pripažinta tinkama naudoti. 2008 m. sausio 4 d. gauta informacija iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro apie atliktą kirpyklos (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu Lietuvos higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atlikus ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygio matavimus nustatyta, kad darbo metu nedirbant ir dirbant kirpyklos darbo įrangai taip pat neviršijo higienos normų leidžiamų dydžių. Įrodymų, kurie galėtų paneigti šių patikrinimų duomenis, pareiškėja nepateikė, todėl teismas atmetė argumentus esą išduotas statybos leidimas pažeidžia higienos normas ir taip pažeidžia pareiškėjos teises. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytų asmenų (klientų, nepilnamečių) veikla, jeigu ji pažeidžia teisės aktus, užtraukia kitokio pobūdžio teisinę atsakomybę, tačiau neturi įtakos statybos leidimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustačius, jog ginčijamas statybos leidimas nėra susijęs su pareiškėjos, kaip daugiabučio namo buto savininkės, teisėmis, taip pat kitaip nėra pažeistos jos materialinės teisės, teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos leidimą kitais pagrindais (dėl statybų legalizavimo procedūros, statybos leidimo turinio). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai. Būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra pareiškusi reikalavimų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, neginčija jos veiksmų ar neveikimo. Todėl teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nes tai nėra bylos ginčo dalykas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 141-145) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo pozicija, kad pareiškėja neturi teisės ginčyti statybos leidimo, prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies normoms, numatančioms suinteresuoto asmens teisę apskųsti viešo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą), Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 daliai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (toliau – ir LVAT).
2. Pareiškėja rėmėsi LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64-07.
3. Pareiškėjos teisė ginčyti statybos leidimą pasireiškia tuo, kad jo pagrindu yra įteisinti savavališkai atlikti kirpyklos rekonstrukcijos darbai, dėl kurių po jos buto langais įrengtas naujas įėjimas į kirpyklą ir laiptai prieš jį, nutiestas apie metro pločio betoninių trinkelių takas per žolyną iki gatvės. Šie pakeitimai turi tiesioginę įtaką jos teisei į sveiką ir harmoningą gyvenamąją ir poilsio aplinką.
4. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kurie pagrindžia statybos leidimo neteisėtumą, kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, kad šiuo statybos leidimu atgaline data buvo įteisinti savavališkai atlikti kirpyklos statybos darbai, antra, tuo, kad faktiškai atlikti kirpyklos statybos darbai yra ne kapitalinio remonto, bet rekonstrukcijos darbai.
5. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, atsakinga už savavališkos statybos priežiūrą, paaiškėjus savavališkos statybos faktui, turi įstatyminę pareigą pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.
6. Nagrinėjamoje byloje situacija yra specifinė ir jos negalima vertinti formaliai, t. y. remiantis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei šią normą aiškinant pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į realią faktinę situaciją, į tai, kad kirpykla ir virš jos esantys butai turi bendras pagrindines namo konstrukcijas, darytina išvada, kad statytoja R. A., be daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimo, turėjo gauti ir mūriniame intarpe esančių gyventojų, tarp jų ir pareiškėjos sutikimą. Byloje nustatyta, kad nė vienas iš mūrinio intarpo buto savininkų statytojai sutikimo atlikti kirpyklos rekonstrukciją nedavė, kai tuo tarpu įrengiant kirpyklą 1996 metais iš jos buvo prašyta sutikimo mūriniame intarpe įrengti kirpyklą. Taip pat svarstytina, ar turėjo statytoja gauti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kitų gyventojų sutikimus (tų butų, kurie nėra mūriniame intarpe).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148-151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir panaikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturi kreipimosi į teismą teisės, nes ji negali ginti viešo intereso. Visos institucijos, į kurias su skundais kreipėsi pareiškėja, nenustatė jos subjektyvinių teisių pažeidimo. Pareiškėjos cituojama administracinė byla Nr. A3-64-07 analizuoja kitokią teisinę situaciją, nei yra susiklosčiusi pareiškėjos pateiktame teismui skunde. Pažymi, kad pareiškėja neturi teisės kelti teisinį reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas, nagrinėdamas bylą, negali išeiti už skundo ribų ir spręsti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pateikti teismui, nes tokiais veiksmais būtų pažeistos kitos šalies, šiuo atveju Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, procesinės teisės. Be to, pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, nes apie statybos leidimo išdavimą ir jos teisių pažeidimą ji sužinojo 2008 m. spalio 9 d., kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. spalio 9 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-942 pranešė pareiškėjai, kad 2008 m. sausio 4 d. yra išduotas leidimas kirpyklos kapitaliniam remontui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 4 d. R. A. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kirpyklos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui, įrengiant antrą įėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vertinant kilusį ginčą, svarbu nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos R. A. R. nurodytas pažeidimas, t. y. ar pareiškėja, kuri kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jos nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu.
Vienas iš nurodomų pareiškėjos apeliacinio skundo pagrindų yra tai, kad statytoja R. A., norėdama gauti statybos leidimą, be daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimo, turėjo gauti ir mūriniame intarpe esančių gyventojų, tarp jų ir pareiškėjos, sutikimą.
Pagrindinis statybos teisinius santykius reguliuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas. Su statybos leidimu susijusius teisinius santykius reguliuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis.
Vadovaujantis ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, kuriame pateikiama blanketinė nuoroda į Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siekiant gauti statybos leidimą, be kitų dokumentų, numatytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, taip pat būtina pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.
Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė butų (patalpų) sąrašą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėja R. A. R. yra buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 19-25).
Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas taip pat pateikė butų (patalpų) sąrašą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. A. yra buto (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos kirpyklos patalpos, savininkė (b. l. 26-39).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. lapkričio 28 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini), įregistruotas butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai R. A. R.
Taigi iš šių dokumentų matyti, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja R. A. R., ir pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos kirpyklos patalpos, suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (yra atskiri gyvenamieji namai). Byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios, jog minėti pastatai sudaro vieną nuosavybės teisės objektą. Todėl pareiškėjos, kaip buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), sutikimas statybos leidimui kirpyklos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui gauti nebuvo reikalingas. Tai reiškia, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą pareiškėjos R. A. R. teisės nebuvo pažeistos.
Kitos pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nėra pagrindas panaikinti statybos leidimą.
Pareiškėjos teigimu, jos teisė ginčyti statybos leidimą pasireiškia tuo, kad jo pagrindu yra įteisinti savavališkai atlikti kirpyklos rekonstrukcijos darbai, dėl kurių po jos buto langais įrengtas naujas įėjimas į kirpyklą ir laiptai prieš jį, nutiestas apie metro pločio betoninių trinkelių takas per žolyną iki gatvės. Šie pakeitimai turi tiesioginę įtaką jos teisei į sveiką ir harmoningą gyvenamąją ir poilsio aplinką. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, atsakinga už savavališkos statybos priežiūrą, paaiškėjus savavališkos statybos faktui, turi įstatyminę pareigą pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.
Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje, tačiau ji šiame straipsnyje nesiejama su statybos leidimo išdavimu. Todėl aplinkybės, susijusios su galimų savavališkos statybos padarinių šalinimu, nesietinos su paties statybos leidimo išdavimo teisėtumo vertinimu ir nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo atveju, jei, pareiškėjos nuomone, atsakingos valstybės ar savivaldybės institucijos nagrinėjamu atveju pagal savo kompetenciją nesiėmė reikiamų veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėja R. A. R. turi teisę skųsti tokius atitinkamų institucijų veiksmus (neveikimą) inicijuodami tuo pagrindu atskirą administracinį ginčą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šioje administracinėje byloje teismui buvo išdėstytas tik reikalavimas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų tenkinti pareiškėjos R. A. R. apeliacinį skundą nenustatyta. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo priimtas aktas (statybos leidimas) yra neteisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.