Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Inesos Gulbinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje

K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) komplektuotoja – pakuotoja, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. kaltinama tuo, kad 2014-07-12 apie 21.56 val. laiptinėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia peiliu du kartus smogė E. Š. į krūtinę, po vieną kartą į pilvą ir kairę ranką, padarė jam odos nubrozdinimus krūtinėje, pilvo srityje, durtinę – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje su stipininės arterijos sužalojimu ir nykščio pakylos sužalojimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.

Kaltinamosios K. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamoji K. G. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaimynystėje gyvena broliai Š., paskutiniu metu jų bute būdavo triukšmas, girtavimas. 2014-07-12 apie 20.30 val. vėl išgirdusi triukšmą jų bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, paprašė pritildyti muziką, jie pritildė. Maždaug po 15-20 minučių jie vėl pagarsino muziką. Tada, kad būtų drąsiau pasiėmė virtuvinį peilį ir nuėjo į jų butą. Duris atidarė brolių Š. draugas A.. D. Š. sėdėjo prie kompiuterio, o E. Š. buvo kitame kambaryje. Pastaroji priėjusi prie D. Š. rankoje laikydama peilį pasakė – „aš tau sakiau ar baigsi su ta muzika vieną kartą“ ir sudavė D. Š. peiliu į galvos sritį. Neprisimena ar sužalojo. Išeinant iš brolių Š. buto, laiptinėje ją pavijo E. Š., kuris klausė kodėl užpuolė brolį, pradėjo ginčytis, susistumdė. Kas pirmasis pradėjo stumdytis neprisimena. Susistumdymo metu pastaroji turėjo rankose tą patį peilį, juo švaistėsi, savo veiksmų negali tiksliai prisiminti, buvo apgirtusi, tik pamena, kad peiliu švaistėsi, nors kur smūgiavo tiksliai dabar neprisimena. Pripažįsta, kad E. Š. sužalojo tyčia. Šis jai nieko bloga nepadarė, smūgių nesudavė, tik tiek, kad galbūt pastūmė. Pripažįsta, kad jai nereikėjo švaistytis peiliu, gintis nebuvo nuo ko, nes E. Š. jai nieko bloga nepadarė, negrasino, nesužalojo. Taip pasielgė spontaniškai, be to, buvo neblaivi, matyt situaciją įvertino neadekvačiai. Pripažįsta, kad galėjo padaryti sužalojimus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Labai gailisi (b.l.120, 124).

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-12 apie 21.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, į svečius atėjo kaimynas A.. Brolis E. Š. nuėjo į savo kambarį žiūrėti futbolo. D. Š. sėdėjo kitame kambaryje prie kompiuterio, A. buvo tame pačiame kambaryje. Visi gėrė alų. Buvo įjungta muzika, nors negarsiai. Vienu momentu pastarasis išgirdo, kad lauke, po buto langais, triukšmauja kaimynė, tuomet, po kurio laiko, A. į D. Š. butą įleido minėtą kaimynę, kuri įbėgo į D. Š. kambarį, dešinėje rankoje laikydama didelį virtuvinį peilį ir pasakius necenzūrinius žodžius, kurių D. Š. šiuo metu prisiminti negali, vieną kartą sudavė pastarajam peiliu į galvos sritį, tiksliau kaktą, pajutęs, kad bėga kraujas, nulenkė galvą ir laukė greitosios medicinos pagalbos, todėl kas toliau vyko nematė. Atvykus GMP ir medikams vedant D. Š. iš buto, pastarasis pastebėjo laiptinėje, kad sužalota E. Š. kairė ranka. Taip pat D. Š. teigė, kad kaimynė buvo neblaivi ir kur vėliau ji dingo nežinąs (b.l.21,22).

Nukentėjusysis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-12 apie 21.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo kaimynas A.. E. Š. buvo savo kambaryje, o brolis D. Š. su A. buvo kitame kambaryje. Laukė futbolo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu pastarasis išgirdo lauke triukšmą, iš balso mano, kad triukšmavo kaimynė K.. Tuomet, maždaug po valandos, pastarasis išgirdo durų skambutį, tačiau liko savo kambaryje. Kas vyko toliau E. Š. nežino, jokio konflikto negirdėjo. Tuomet į kambarį įėjo A. ir pasakė – „kaimynė prakirto tavo broliui galvą“ pastarasis išėjo iš savo kambario ir pamatė sėdintį prie kompiuterio brolį, kurio galva kraujavo. A. stovėjo šalia, sakė, kad reikia skambinti greitajai, o kaimynė stovėjo koridoriuje, rankoje laikydama peilį, ką kaimynė sakė E. Š. neatsimena. Tuomet E. Š. pribėgo prie minėtos kaimynės, nes norėjo uždaryti buto duris ir atsidūrė laiptinėje prie savo buto durų. Kaimynė jam vieną kartą sudavė peiliu į krūtinės sritį, tada su ja susistumdė. Po to kaimynė užsimojo dar kartą, pastarasis gindamasis savo kaire ranka sugriebė jai už riešo tos rankos, kurioje laikė peilį, tačiau ji ištraukdama savo ranką peiliu sužalojo jo kairės rankos plaštaką. Tuomet kaimynė sudavė dar kartą į krūtinės sritį ir vieną kartą į pilvo sritį, tuo sukeldama E. Š. fizinį skausmą. Pastarajam pradėjo bėgti kraujas ir pasidarė silpna, todėl neatsimena kas vyko toliau. E. Š. teigė, kad matėsi, jog kaimynė neblaivi, anksčiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo (b.l.25-27).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios dienos neatsimena, vakare, (duomenys neskelbtini), Kaune, jau būdamas neblaivus, nuėjo pas kaimynus E. Š. ir D. Š.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pastarasis buvo tame kambaryje kur yra kompiuteris. D. Š. irgi buvo tame pačiame kambaryje. Klausėsi muzikos. Kažkuriuo metu į duris kažkas paskambino, kas atidarė duris neatsimena. Atsimena tik tai, kad jis sėdėjo prie kompiuterio ir pamatė E. Š., kurio viena ranka buvo kruvina bei D. Š., kurio galva buvo kruvina. Kas įvyko A. Š. neatsimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Tik atsimena, kad kažkuris iš jų pasakė, kad tai padarė K. G., kuri gyvena tame pačiame name. Kažkuris iš jų iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nebeatsimena kas vyko toliau (b.l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2470/14(02) D. Š. konstatuota durtinė–pjautinė žaizda viršugalvio srityje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, paveikus viršugalvio sritį ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2014-07-12. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1713/14(02) E. Š. konstatuotas odos nubrozdinimai krūtinėje, pilvo srityje, durtinė–pjautinė žaizda kairėje plaštakoje su stipininės arterijos sužalojimu ir nykščio pakylos raumenų sužalojimu. Odos nubrozdinimai krūtinėje, pilvo srityje galėjo būti padaryti bukabriauniu daiktu, durtinė–pjautinė žaizda kairėje plaštakoje su stipininės arterijos sužalojimu, nykščio pakylos raumenų sužalojimu padaryta aštriu duriančiu–pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-07-12. Durtinė – pjautinė žaizda kairėje plaštakoje su stipininės arterijos sužalojimu, nykščio pakylos raumenų sužalojimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.73-74).

2014-07-12 patrulių E. D. bei R. A. tarnybiniais pranešimais dėl išaiškino nusikaltimo (b.l.18,19).

2014-07-12 įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros protokolu (b.l.5-16).

2014-07-12 atlikto testo alkoholiui protokolu, kuriame užfiksuota K. G. girtumas 2,35 promilės (b.l.112).

2014-08-05 peilio apžiūros protokolu, ant kurio matomos rusvos spalvos dėmės (b.l.88-93).

2014-09-25 drabužių, daiktų apžiūros protokolais, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės (b.l.95-99, 103-111).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamosios K. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. G. sužalojo nukentėjusįjį E. Š., dėl ko nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. K. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos trukme (b.l.137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji K. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Ji neteista (b.l.119), administracine tvarka nebausta (b.l.133), dirbanti (b.l.135). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.131). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l.132).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlytos bausmės trukmė pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, skirtina bausmė kaltinamajai mažintina vienu trečdaliu.

K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.125-127), pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, panaikintinos (BPK 139 str. 3 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis ir trys tamponai, saugomi Kauno m. Santakos PK (b.l.102), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini; nukentėjusiųjų drabužiai, saugomi ten pat, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams, o jų neatsiėmus per teismo nustatytą terminą, sunaikintini (BK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kauno teritorinės liginių kasos pareikštas civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu, atlygintas (b.l.80,86).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir jai skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti K. G. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014-07-12 21.56 val. iki 2014-07-14 10.20 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį ir tris tamponus, saugomus Kauno m. Santakos PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;nukentėjusiųjų drabužius, saugomus Kauno m. Santakos PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gavus prašymus grąžinti teisėtiems savininkams, jiems neatsiėmus per 6 (šešis) mėnesius nuo pranešimo gavimo, drabužius sunaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.