Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11445-17, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuva, gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas 2012-08-02 Rokiškio raj. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str.1 d.- laisvės apribojimu 9 mėn., 2013-05-23 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2017 m. kovo 9 d. , apie 11.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.81 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas savo patėviui, G. A., 5 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, užlauždamas kairiąją ranką, taip sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui G. A. fizinį skausmą.

M. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 101-102).

Kaltinimas M. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo G. A. parodymais, kuris parodė, kad 2017-03-09, apie 11 val., jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis gyvena kartu su sugyventine V. S. ir jos sūnumi M. S.. G. A. būnant savo kambaryje, jis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Į kambarį atėjo M. S., padėjo plūsti jį įvairiais žodžiais. Prieš tai M. S. gėrė alkoholį kartu su mama ir juo. M. S., plūsdamas G. A. necenzūriniais žodžiais, puolė ant gulinčio G. A. ir kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas 5 kartus. Tada užlaužė kairiąją ranką, kuri trakštelėjo. Iš kart po to M. S. nuo jo atstojo, pradėjo verkti, atsiprašinėti ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. M. S. tokiais savo veiksmais fizinį skausmą. (b.l. 21-23)

Nukentėjusysis apklaustas papildomai parodė, kad kai 2017-03-09 M. S. užlaužė kairiąją ranką, ji jau buvo lūžusi panašiai prieš mėnesį laiko. Kai ranka lūžo, jis su M. S. gėrė alkoholį, neatsimena, kaip galėjo ji sulūžti, dėl to niekam pretenzijų neturėjo ir policijos pareigūnų nekvietė, skausmą rankoje pajuto kitos dienos ryte. Tvirtinti, kad ranką užgavo M., jis negali, nes neatsimena ir M. S. dėl to pretenzijų jokių neturi, galbūt galėjo ir griūti girtas ir ją susilaužyti pats. (b.l. 27-29).

Liudytojos V. S. parodymais, kuri apklausta paaiškino, jog 2017-03-09 gėrė kartu su sūnumi M. S. ir sugyventiniu G. A., namuose adresu (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu G. A. nuėjo į savo kambarį miegoti, ji su M. toliau gėrė. Po to ji nuėjo paduoti G. A. vaistų ir išėjo iš kambario. M. nuėjo į kambarį pas G., M. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji muštynių nematė, nes į kambarį ji užėjusi. Ji girdėjo tik kaip G. A. su M. ginčijosi, po to išgirdo M. verkiantį ir užėjo į kambarį. K. G. su M. sėdėjo ant lovos, M. verkė ir sakė, kad „galbūt“ sulaužė G. ranką ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą (b.l. 31-34).

Liudytoja V. S. papildomai parodė, kad apie įvykį, kurio metu lūžo G. A. ranka ji pasakyti nieko negali. Atsimena, kad G. su M. kartu gėrė, ar buvo tarp jų muštynės, ji pasakyti negali. G. dėl skaudančios rankos jai pasakė tik kitą dieną, dėl ko jam ranka skaudėjo, jis nepasakė. Tą dieną G. A. buvo girtas, galėjo kai kur griūti pats ir ranką susilaužyti (b.l. 36-38).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) iš šiaurinės pusės ,atidarius duris, patenkama į koridorių. Koridoriuje, dešinėje pusėje matyti baltos spalvos durys be stiklo. Atvėrus duris, patenkame į apžiūrimą kambarį, kambaryje stovi dvi lovos, viena prie lango, kita- prie sienos. Kambaryje įprastinė tvarka (b.l. 17-19).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį G. A. užfiksuota ant kairės rankos kraujosruvos ir galimas kairės rankos žastikaulio lūžis. (b.l. 13-16).

Specialisto išvada Nr. G 434/2017 (05), kurioje nurodyta, kad pateiktuose G. A. medicinos dokumentuose nustatyta besireorbuojanti poodinė kraujosruva kairiajame žaste bei kairio žastikaulio nešviežias lūžis galėjo būti padaryti prieš maždaug 1 mėn. laiko. 2017-03-09 įvykio metu padarytų sužalojimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota (b.l. 60).

Įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad jis su savo patėviu G. A. gyvena kartu jau nuo mažens, tačiau jis nėra jo oficialus įtėvis, jis yra mamos V. S. draugas. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2017-03-09 nuo ryto, gėrės visi trys alkoholį: M., mama ir G.. B. M. su patėviu susiginčijo, pradėjo vienas ant kito rėkauti. Konfliktas kilo dėl to, kad patėvis M. pavadino gaidžiu. Konfliktui įsiaudrinus, M. trenkė savo patėviui, kur tiksliai trenkė, neatsimena, tada jie susimušė, M. patėviui trenkė į įvairias kūno vietas 5 smūgius rankomis. Muštynių metu, M. paėmė savo patėviui už rankos, už kurios rankos pasakyti, negali, jis buvo užsimojęs jam šerti. Paėmęs už rankos, jis girdėjo, kaip ranka trakštelėjo. Po to patėvis susėmė už rankos, Iš karto iškvietė greitąją. (b.l. 98-102).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad M. S. 2017 m. kovo 9 d. , apie 11.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.81 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas savo patėviui, G. A., 5 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, užlauždamas kairiąją ranką, taip sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui G. A. fizinį skausmą, todėl tokia M. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos . Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 9 d. 12.50 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 15.00 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 118-119).

Parinkdamas bausmės dydį M. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. M. S. teistas 2012-08-02 Rokiškio raj. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str.1 d.- laisvės apribojimu 9 mėn., 2013-05-23 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l.63-65), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (b. l. 68-71), nedirbantis (b. l.72-73), Rokiškio psichikos sveikatos centre gydytas , diagnozuota-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ir gydymo (b. l. 75). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, M. S. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

M. S. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2017 m. kovo 9 d. 12.50 val. (b. l. 110-11) iki 2017 m. kovo 10 d. 15.00 val. (b. l. 112) buvo laikinai sulaikytas (dvi paros), todėl M. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 10 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. kovo 9 d. 12.50 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 15.00 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti M. S., kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti M. S. , kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.