Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-2830-721/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
2-2830-721/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
K. B.
Civilinė byla Nr. 2-2830-721/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02447-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.6.1; 116.5.1.; 116.5.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 16 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. B. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Nurodė, kad būdama su atsakovu santuokoje, 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu. Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nutraukė jos ir atsakovo santuoką, tačiau santuokos metu įgyto turto nepadalino, todėl nutraukiant santuoką ji su atsakovu sutarė, jog minėtas butas atiteks jai, tačiau tai nebuvo niekur įteisinta. Nutraukus santuoką ji su vaikais minėtame bute gyvena, viena moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, todėl prašo šį nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 20 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1988 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 255, ieškovė D. B. ir atsakovas K. B. sudarė santuoką (9 b. l.). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3758, pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992 m. gegužės 14 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1992 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į minėtą butą buvo įregistruota ieškovės D. B. vardu (5–6 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1988 m. liepos 2 d., tačiau šiuo sprendimu santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas (7 b. l.). Apie santuokos nutraukimą Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje 1997 m. rugsėjo 18 d. įrašytas metrikų knygoje įrašas Nr. 180 (8 b. l.). Nutraukus santuoką, ieškovė naudojasi minėtu butu, viena juo rūpinasi: savo vardu su uždarąja akcine bendrove „Mažeikių vandenys“ 2006 m. birželio 28 d. sudarė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir atsikaitymo sutartį (13 b. l.); 2001 m. rugsėjo 26 d. su uždarąja akcine bendrove „Mažeikių šilumos tinklai“ sudarė Buto šilumos tiekimo, vartojimo ir atsikaitymo sutartį Nr. 2-1712 (14 b. l.); 1999 m. rugsėjo 9 d. su akcine bendrove „Šiaulių elektros tinklai“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8904 (15 b. l.), 1999 m. sausio 18 d. su Šiaulių suskystintų dujų centru sudarė sutartį Nr. 8082; 2012 m. lapkričio 15 d. su uždarąja akcine bendrove „Saurida“ sudarė Suskystintų naftos dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DTF-2012-7706 (16–17 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ pažymoje nurodyta, kad ieškovė nėra skolinga už minėto buto komunalinius patarnavimus (12 b. l.). Nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką ir šalims kartu negyvenant, atsakovas nesirūpino minėtu butu, nepadėjo ieškovei jo išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė viena rūpinasi butu ir juo naudojasi, taip išreikšdama savo valią butą valdyti asmeninės nuosavybės teise, todėl prašo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad LR CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.).

LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę.

Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Tačiau faktiškai buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, pakanka daryti išvadai, jog toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, nepateikė priešpriešinių įrodymų, todėl formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos, t. y., D. B. asmenine nuosavybe, yra įrodytas ir tenkintinas (LR CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neprašė jų priteisti, todėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudama­sis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Atsakovas K. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės.

Ieškovė D. B. per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė