- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2-1791-430/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11189-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Ugnis Pėdnyčia, Vilija Badaraitė
- Kategorijos
- 11.9.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, advokato padėjėjai Vilijai Badaraitei,
trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovams Artur Stanislav Orlovski, Olgai Tutkienei, Jolantai Butkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmu ir priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo A. P. ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmu ir priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsakovo buvo įdarbintas 1994-05-31 Vilniaus Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 73K, nuo 1994-06-02 priimant ieškovą dirbti Vilniaus vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovykloje. Stovykla Vilniaus miesto valdybos potvarkiu buvo įsteigta ir veikia nuo 1994-06-01. Darbdavys nesuteikė ieškovui tinkamų darbo sąlygų ir sistemingai pažeidinėjo ieškovo teises, todėl 2012-02-28 ieškovas įteikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo pagal LR DK 175 str., nukeliant atleidimo datą į kitą dieną po visų nuo 1994 m. nepanaudotų kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Kadangi darbdavys nereagavo ieškovo prašymą, 2012-05-11 ieškovas įteikė dar vieną prašymą, kuriuo atleidimo pagrindą nurodė LR DK 128 str., nes už kovo ir balandžio mėnesius ieškovui nebuvo sumokėta jam priklausančio darbo užmokesčio. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2012-06-20 atsakė, kad toks ieškovo prašymas yra darbdavio kompetencija, o Švietimo, kultūros ir sporto departamentui ir jo skyrių reguliavimo sričiai stovykla nėra priskirta. Atsižvelgiant į tai, kad į darbą ieškovas buvo priimtas Vilniaus švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo, pagal Stovyklos nuolatinius nuostatus ir praktikoje susiklosčius šalių santykius visi su ieškovu susiję klausimai buvo sprendžiami būtent su atsakovu. Ieškovas yra verčiamas dirbti, nes darbdavys nemotyvuotai delsia su ieškovu nutraukti darbo sutartį. Ieškovui darbo užmokesti buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, o nuo 2012 m. balandžio mėn. darbo užmokestį atsakovas nustojo mokėti. Ieškinio pateikimo dieną darbo užmokesčio įsiskolinimas už darbą nuo 2012-03-01 iki 2012-06-30 sudaro 5540,32 Lt („į rankas“). BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ieškovas teikdavo stovyklos darbo apskaitos žiniaraščius ir etatų sąrašus, kuriuos visuomet priimdavo, tačiau 2012 m. vasario mėn. buvo atsisakyta juos priimti, pareikalavo etatų sąrašus papildomai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo, planavimo ir organizavimo poskyrio vedėju. Tokio suderinimo anksčiau nebuvo reikalaujama. Ieškovui reiškiant nepasitenkinimą nesudarytomis tinkamomis darbo sąlygomis, buvo inicijuotas stovyklos vidaus auditas, kurio pagrindu atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Atsakovas tokiais savo veiksmais siekia išvengti atsakomybės ir daryti ieškovui psichologinį spaudimą. Atsakovas ignoravo ieškovo prašymus suteikti jam kasmetines atostogas. Kadangi atsakovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo ieškovo, kaip darbuotojo, teises, pažeidimai tęsėsi ilgą laiką, ieškovas atliko visus įmanomus veiksmus, kad pažeidimai jo atžvilgiu būtų nutraukti, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos. Teismo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą suteikti nuo 1994-06-02 neišnaudotas ieškovui priklausančias kasmetines pailgintas atostogas, už nepanaudotas kasmetines pailgintas atostogas, sumokant ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki jų pradžios, atleisti ieškovą iš Vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ direktoriaus pareigų pagal LR DK 128 str. 1 d., atleidimo iš darbo dieną nukeliant į kitą dieną po visų nepanaudotų kasmetinių atostogų pabaigos dienos, atleidimo dieną visiškai atsiskaityti su ieškovu – išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo dienos užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nustatant terminą per kurį sprendimas turi būti įvykdytas ir nurodant, kokio dydžio bauda skiriama atsakovui, ją mokant ieškovui už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5540,32 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą (atskaičius mokesčius) už darbą 2012-03-01 iki 2012-06-30 ir darbo užmokesčio įsiskolinimą nuo 2012-07-01 iki nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo, 257,90 Lt dydžio delspinigius iki ieškinio patekimo dienos ir delspinigius, kurie susidarys nuo ieškinio pateikimo dienos iki vėluojamo sumokėti darbo užmokesčio ir delspinigių sumokėjimo dienos, 5000,00 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra ieškovo darbdavys, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai yra atmestini. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra ir nebuvo priėmusi sprendimą dėl darbo santykių su ieškovu, todėl atsakovas nėra ieškovo darbdavys. Atsakovas ir ieškovas nėra sudarę darbo sutarties ir jokiais kitais pagrindais ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje darbo funkcijų neatlieka. Ieškovo minima stovykla teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruota, t.y. jokio juridinio asmens, kurio direktoriaus pareigas, kaip nurodoma, ėjo ieškovas, juridine prasme nėra – stovykla nėra įgijusi juridinio asmens teisnumo, todėl nei stovyklos įsteigimo faktu, nei stovyklos įstatais ieškovas negali įrodinėti savo reikalavimą, kadangi šie įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Savivaldybės biudžetinės įstaigos nėra savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai, todėl tokių įstaigų darbuotojų ir biudžetinių įstaigų steigėjo ar/ir steigėjo administracijos darbo santykiai nesieja. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-04-12 rašte nurodyta, kad nuo 2005-01-01 ieškovo darbdavys yra BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, t.y. savarankiškas juridinis asmuo. Ieškovo teiginiai apie stovykloje vykdytą veiklą (darbo funkcijas) yra neįrodyta, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog lėšos, išmokėtos ieškovui, buvo mokamos teisėtai. Dėl galimai ieškovo nusikalstamų veikų, atsakovas audito medžiagą ir kitus dokumentus yra perdavusi ikiteisminio tyrimo institucijoms. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad stovykla buvo finansuojama iš atsakovo biudžeto, nepatvirtina fakto, jog atsakovas yra ieškovo darbdavys, kadangi lėšų panaudojimo faktas nesukuria darbo teisinių santykių. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas neįrodytu. Teismo prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovykla įteigta 1994-06-01 Vilniaus miesto valdybos 1994-05-30 potvarkiu Nr. 1031V ir patvirtinti laikinieji nuostatai. Ieškovas paskirtas Valakampių stovyklos direktoriumi 1994-06-02 Vilniaus miesto Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo 1994-05-31 įsakymu Nr. 73K. VMSA Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktoriaus 2004-07-02 įsakymu Nr. 06-D-V-26, nuo 2004-07-15 BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ buvo pavesta tvarkyti Savivaldybės biudžetinių švietimo, sporto ir kultūros įstaigų buhalterinę apskaitą, tame tarpe ir vaikų ir jaunimo stovyklos “Budėk“. Už stovykloje vykdomą veiklą trečiojo asmens įstaiga neatsako. Trečiasis asmuo nėra stovyklos „Budėk“ darbdavys. Trečiojo asmens paskirtis užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių švietimo, sporto ir kultūros įstaigų finansinių-ūkinių operacijų teisėtumą, nustatytu laiku apskaičiuoti ir pervesti šių įstaigų darbuotojams darbo užmokestį ir kitas išmokas, apskaičiuoti ir pervesti gyventojų pajamų mokestį į biudžetą ir kt. Darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas vadovaujantis pateiktais stovyklos „Budėk“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir VMSA direktoriaus įsakymais nustatytu tarnybinio atlyginimo koeficientu. Trečiasis asmuo darbuotojų etatų bei tarifikacijų sąrašus suderina su Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriumi ir BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“. Šią tvarką atsakovas žinojo ir minėta tvarka galioj iki šiol, tačiau etatų sąrašą yra suderinęs tik 2005, 2006, 2008 metais. Atsakovas kas mėnesį atnešdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtintus savo įstaigos antspaudu ir parašu, o trečiojo asmens įstaiga skaičiavo darbo užmokestį, nepareikalavus suderinto etatų sąrašo. Kadangi atsakinga įstaigos buhalterė 2011 m. skaičiavo darbo užmokestį, vadovaujantis paskutiniu galiojančiu įsakymu, nes VMSA direktoriaus įsakymai dėl tarnybinių koeficientų nustatymo vėluodavo, jai buvo paskirta nuobauda. 2012 m. kovo mėnesį darbo užmokesčio mokėjimas buvo sustabdytas, kadangi buvo atliekamas stovyklos „Budėk“ veiklos vertinimas. Stovykla nėra likviduota, reorganizuota ar perduota kito VMS departamento reguliavimo sričiai. Atsakovas nėra atleistas iš užimamų pareigų. Iki 2010-12-31 atsakovui buvo nustatomas TA koeficientas, o nuo 2011-01-01 tokių įsakymų trečias asmuo nėra gavęs. Teismo prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad jis šiuo metu vykdo veiklą, bendrauja su Jėzuitų gimnazija, ieškovas ruošia planus vasarai, stovyklavimo programas, naujus žaidimus. Ieškovas darbe būna Svajonių g. 13, sargo namelyje, tai yra stovyklos adresas. Ieškovas kelis kartus teikė prašymus dėl atostogų, tačiau jam jos nebuvo suteiktos. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad nebuvo jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomo darbo. Nėra tinkamai suorganizuotas drabas, kas yra darbdavio pareiga. Kadangi stovykloje yra likęs vienas sargas, tai ieškovas atlieka ir sargo pareigas. Ieškovui nebuvo fiksuotos pravaikštos, jis buvo darbe ir jam priklauso darbo užmokestis. Teismo prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad stovykla neregistruota kaip juridinis asmuo. Mokėjimai ieškovui buvo vykdomi iš lėšų, kurios skirtos kaip asignavimai stovyklai. Pažymėjo, kad stovykla nėra savivaldybės struktūrinis padalinys. Ieškovas veikė kaip juridinis asmuo, kuris teisiškai neegzistuoja. Užmokesčio mokėjimas nesukuria ieškovui darbo teisinių santykių su VMSA, nes nėra darbdavio. Nėra darbdavio ir nėra šalių sulygtų darbo funkcijų. Ieškovas tiesiog naudojosi teritorija, teikė paraiškas, savo interesais vykdė veiklą, kuri nesusijusi su VMSA pavestomis funkcijomis. Paaiškino, kad iki audito atlikimo darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas. Turėjo būti registruojami stovyklos įstatai, tai yra steigėjo pareiga. Ieškovas buvo priimtas į darbą, o steigėjas nepatikrino, ar stovykla tinkamai įregistruota. Savivaldybėje nebuvo jokių duomenų apie stovyklos veiklą ir juridinį asmenį. Pripažino, jog nebuvo patikrinta, kad lėšos skiriamos neegzistuojančiam juridiniam asmeniui. Ieškovo ir atsakovo darbo teisiniai santykiai nesiejo. Pasirašyti įstatai neturi teisinės galios, nes jie neįregistruoti. Stovyklos steigėja yra savivaldybė. Buvo atlikti mokėjimai ieškovui, tačiau darbo funkcijų nebuvo. Minėti mokėjimai buvo apmokestinami kaip darbo santykių. Įsakymais buvo mokama kaip darbo užmokestis. Lėšos buvo skiriamos pagal paraiškas, nesigilinant, ar juridinis asmuo vykdo veiklą. Sodrai buvo nurodomas draudėjas. Iki šiol į teismą dėl išmokėtų sumų grąžinimo nesikreipta. Atstovė nurodė, jog stovykloje vykdavo veikla, atvykdavo asmenys, mokėdavo už elektrą.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad apie ieškovo atleidimą jokio įsakymo trečiasis asmuo nėra gavęs. Trečiasis asmuo teikdavo paraiškas dėl stovyklos finansavimo, kai nustojo savivaldybė finansuoti, buvo nustota mokėti ieškovui. Dėl finansavimo nutraukimo sprendimą turėjo gauti iš savivaldybės. Įstaiga nelikviduota, direktorius neatleistas. 2011 metų įsakymo apie tarnybinio koeficiento nustatymą trečiais asmuo negavo, todėl buvo išmokėta pagal 2010 metų koeficientą. 2012 metų pranešimo apie koeficientą nebuvo gauta, todėl ieškovui nebuvo mokama. Iki 2004 metų ieškovui darbo užmokestį mokėjo Ūkio poskyris, Savivaldybės struktūrinis padalinys.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimo. Kiti reikalavimai yra išvestiniai.
Pagal Darbo kodekso 93 str. darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2012).
Būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str.3, 4 d.). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai perkelia darbo sutarties tinkamą įforminimą ant ieškovo pečių, teigdamas, jog neesant juridinio asmens – stovyklos „Budėk“ įregistravimo Juridinių asmenų registre, negalėjo susiklostyti ir darbo santykiai. Atsakovas stovyklą „Budėk“ tapatina su kitomis savivaldybės įstaigomis, tokiomis kaip vaikų darželiai, mokyklos, kurių steigėjas yra savivaldybė ir kurios yra įregistruotos kaip atskiri juridiniai asmenys. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003-10-10 įsakymu Nr.V-368 buvo patvirtinti Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos nuostatai (I t. b.l. 18- 23). 1994-05-30 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr.1031V buvo nutarta nuo 1994-06-01 įsteigti Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklą ir patvirtinti stovyklos laikinuosius nuostatus (I t. b.l.13). Vaikų ir jaunimo Valakampių vasaros stovyklos nuostatų VII dalyje nustatytos direktoriaus pareigos, kurios siejamos su pačios stovyklos veiklos organizavimu, o ne su jos teisinio statuso registravimu. Atsakovo nenuoseklumą dėl darbo santykių su ieškovu nebuvimo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, tokie kaip: 1994-05-31 Vilniaus švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus 1994-05-31 įsakymu Nr. 73 K buvo ieškovas paskirtas stovyklos direktoriumi; stovyklos etatų sąrašai buvo derinami su atsakovu; iki 2012 m. vasario mėnesio ieškovui mokėtas darbo užmokestis; stovyklos veiklai buvo skiriami asignavimai ir tik 2012 metų pradžioje nutrauktas finansavimas; Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2009-09-21 įsakymu Nr.30-1600 Vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ patalpos iš Kultūros ir ugdymo departamento balanso perduotos į turto departamento balansą; 2004-07-08 aktu atsakovui buhalterinę apskaitą perdavus tvarkyti BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ duomenys apie ieškovą, kaip darbuotoją, taip pat buvo perduoti; ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda už netinkamą darbinių pareigų atlikimą, kuri buvo ginčijama teisme; ieškovas buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateikinėdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurio pagrindu buvo mokamas darbo užmokestis, o atsakovas reikalavimų nutraukti darbo užmokesčio mokėjimą nebuvo pateikęs; ieškovui, kaip ir kitiems savivaldybės įstaigų vadovams buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo koeficientai (I t. b.l. 45,54,55,62-65, 125,130-137, 168-173,175,178, 179-188, 189-200). Taigi, įvardintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo
susiklostę, nors atsakovas nebuvo įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį.
Atsižvelgiant į CPK IV dalies XX skyriuje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, interesus, taip pat į CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių taikymas darbo bylose turi tam tikrų ypatumų, teismas aplinkybių dėl ieškovo darbinių funkcijų tinkamo atlikimo nevertina, kadangi teisminio nagrinėjimo metu darbdavys darbuotojo darbo drausmės ar darbinių pareigų neatlikimu nekaltino, priešieškinio reikalavimų ieškovui nereiškė.
Kilus ginčui dėl darbo santykių pabaigos, ir teismui konstatavus, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, reikalavimas įpareigoti atsakovą atleisti ieškovą iš Vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ direktoriaus pareigų pagal DK 128 str. 1 d. tenkintinas.
Teismas atmeta ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovą suteikti nuo 1994-06-02 neišnaudotas kasmetines pailgintas atostogas už nepanaudotas kasmetines pailgintas atostogas sumokant ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki jų pradžios, perkelti atleidimo iš darbo datą ją nukeliant į kitą dieną po visų nepanaudotų kasmetinių atostogų pabaigos dienos, atleidimo dieną visiškai atsiskaityti. Šios bylos specifiškumą lėmė tai, kad darbdavys nepripažino darbo santykių egzistavimo, tačiau teismui konstatavus, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, ir šioje dalyje išsprendus ginčą, reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą suteikti kasmetines pailgintas atostogas patenkinimas būtų perteklinis, kadangi atsakovas turi įstatyminę pareigą suteikti kasmetines atostogas, laikantis DK 169 str. nustatytos tvarkos. Ieškovas įstatyme numatyta teise dėl atostogų suteikimo gali pasinaudoti ir tam nereikalingas teismo sprendimas, kadangi teismas gina tik pažeistą teisę. Analogiška situacija ir su reikalavimu įpareigoti darbdavį atleidimo iš darbo datą nukelti į kitą dieną po visų nepanaudotų kasmetinių atostogų pabaigos dienos ir atleidimo dieną visiškai atsiskaityti (išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nustatant terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdyta ir nurodant, kokio dydžio bauda skiriama atsakovui, ją mokant ieškovui už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo). Darbo kodekso 175 straipsnis numato, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo pateis kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Taigi, tokie reikalavimai galėtų būti tenkinami, jeigu atsakovas įstatyme numatytos pareigos neįvykdytų, tačiau byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant pažeistą įstatymu saugomą teisę.
Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 5540,32 Lt už darbą 2012-03-01 iki 2012-06-30 ir darbo užmokesčio įsiskolinimą nuo 2012-07-01 iki nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo; 257,90 Lt delspinigius nuo vėluojamo sumokėti darbo užmokesčio, skaičiuojant iki ieškinio pateikimo dienos ir delspinigius, kurie susidarys nuo ieškinio pateikimo dienos iki vėluojamo sumokėti darbo užmokesčio ir delspinigių sumokėjimo dienos. Ginčo dėl to, kad darbo užmokestis nuo ieškovo nurodytos datos buvo nemokėtas nėra.
Kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-09 įsakymo Nr. 41-197 dėl tarnybinių koeficientų Vilniaus miesto švietimo įstaigų direktoriams nustatymo (tomas 1, b.l. 188), stovyklos „Budėk“ direktoriui A. P. buvo nustatytas 13,9 tarnybinio atlyginimo koeficientas (bazinės mėnesinės algos dydžio) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 įskaitytinai. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iki 2010-12-31 atsakovui buvo nustatomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, o nuo 2011-01-01 tokių įsakymų trečias asmuo nėra gavęs, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas remiantis įsakymais. Todėl paskaičiuojant ieškovui priklausančio darbo užmokesčio dydį teismas vadovaujasi minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-09 įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 21644,16 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimo (neatskaičius mokesčių) (1696,00 Lt mėnesio atlyginimas x 12 mėnesių ir 16 d.), susidariusio už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2013-03-25 (I t. b.l. 45). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7).
Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina po 80,76 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio (neatskaičius mokesčių) iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos.
Vadovaujantis DK 207 straipsniu, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimo faktas rodo netinkamą darbo sutarties vykdymą, o dėl šių neteisėtų veiksmų numatyta atsakomybė – netesybos delspinigių forma. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,07 procento kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra, -darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Delspinigiai priteistini po 0,07 procento už 1171 dienas, iš viso 1390,04 Lt (266 dienos iki ieškinio padavimo dienos + 905 dienos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš viso 1171 dienos).
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).
Kadangi atsakovas savo teises įgyvendino nesilaikydamas DK 35 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų teismas daro išvadą, jog ieškovui yra padaryta neturtinė žala – ieškovas dėl atsakovo pozicijos, kad jų nesieja darbo santykiai, ilgą laiką nemokėto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio mokėjimo nemotyvuoto nutraukimo, tinkamų darbo sąlygų nesudarymo patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Be to, ieškovas ilgus metus vykdė tą pačią veiklą ir darbinių pajamų neteko atsakovui (savivaldos institucijai) nepriimant teisiškai kvalifikuoto sprendimo. Ilgamečiai darbiniai santykiai vienoje darbovietėje garantavo socialinę, materialinę ir psichologinę asmens gerovę, tačiau atsakovas viso to neteko. Galimybė save tinkamai realizuoti bei užtikrinti šeimos materialinį stabilumą ženkliai sumažėjo. Minėtos aplinkybės yra darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas dirbo daugiau nei dešimt metų, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, ieškovas drausminių nuobaudų neturėjo bei į teismų praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-450/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2007; 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-151/2013) ir priteisia 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimo dėl darbo užmokesčio priteisimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio 1696,00 Lt (neatskaičius mokesčių) priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta turtinių reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, turėtų būti priteisiama 100 % ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius 4000,00 Lt atstovavimo išlaidų turėjimą (II t. b.l. 150-157).
Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys ir procesiniai prašymai), pačios bylos apimtį (II tomai), į tai, kad advokato kontora yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama byla, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti mažina iki 2000,00 Lt.
Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. žyminis mokestis, kurį sudaro 3 procentai nuo patenkintų piniginių reikalavimų sumos už turtinį reikalavimą ir 142,00 Lt neturtinį reikalavimą (25024,71 Lt x 3% = 750,74 Lt; 751,00 Lt +142,00 Lt = 893,00 Lt) valstybės naudai.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 33,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, j.a.k. 188710061, atleisti ieškovą A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Vaikų ir jaunimo stovyklos „Budėk“ direktoriaus pareigų pagal DK 128 str. 1 d.
Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 21644,16 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt keturi Lt 16 ct) darbo užmokesčio įsiskolinimo (neatskaičius mokesčių), 1380,55 Lt (tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt Lt 55 ct) delspinigių (neatskaičius mokesčių), po 80,76 Lt (aštuoniasdešimt Lt 76 ct) už kiekvieną dieną vidutinio darbo dienos užmokesčio (neatskaičius mokesčių) iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, 2000,00 Lt (du tūkstančiai Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 2000,00 (du tūkstančiai Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį likusioje dalyje atmesti.
Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio 1696,00 Lt (neatskaičius mokesčių) išieškojimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 893,00 Lt (aštuoni šimtai devyniasdešimt trys Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kuris yra mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, valstybės naudai 33,00 Lt (trisdešimt trys Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.