- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-469-120-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Valteris Alekna
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam G. M., jo gynėjui Ruslan Mazurov, nukentėjusiam J. M., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigonat laisvės apribojimo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant G. M. per šį laikotarpį bendrauti su J. M..
Tenkintas civilinis ieškinys ir iš G. M. J. M. priteista 3396,37 Lt. turtinei žalai atlyginti. Taip pat išieškota ir turėtų 300 lt. transporto priemonės įvertinimo bei 1.000 lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimas.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. pagal BK 187 str. 1 d. nuteistas už tai, 2009 m. rugsėjo 25 d. apie 22⁴⁵ val. Gedimino gatvės 93 namo automobilių stovėjimo aikštelėje, Kaišiadoryse, nenustatytu kietu, smailiu daiktu subraižydamas 5900,00 Lt vertės nukentėjusio J. M. automobilio „Honda, Civic“, v.n. (duomenys neskelbtini) abiejų pusių dureles, abu priekinius sparnus, abu galinius sparnus bei variklio gaubtą, padarrė nukentėjusiajam J. M. 3396,37 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. balandžio 21d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad neginčytinų jo kaltę grindžiančių įrodymų, nėra, kad, priimtas nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jis priimtas remiantis neleistinais įrodymais, surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso reikalavimų, nepašalinus prieštaravimų ir paremtas abejotina eksperto išvada, nes:
UAB „Juta" 2009-09-29 J. M. išrašyta automobilio „Honda Civic Coupe" valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmata Nr.KAIFILl 19, nustačiusi 3.396,37 lt (su PVM) remonto kainą yra neleistina įrodinėjimo priemonė, nes pagal savo pobūdį tai yra preliminarus darbų ir nepatvirtina tikrosios darbų atlikimo vertės skaičiavimas. Tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė būtų išrašyta sąskaita-faktūra.
Pasak nukentėjusio, automobilio apgadinimo metu jam būnant sodų bendrijoje „Girelė", apie automobilio subraižymą paskambinęs jam pranešė liudytojas E. Š., kuris, atvažiavęs jį pasiėmė, tačiau liudytojas E. Š. teigia, kad po jo skambučio J. M. po 5-10 min. atvyko pats. Pradžioje J. M. nurodė, kad aikštelė prie Gedimino g.93 namo buvo apšviesta, vėliau, kad joje buvo tamsu ir todėl jis visų įbrėžimų iš karto jis nepamatė. Kad vieta, kur stovėjo automobilis, yra apšviesta, savo parodymuose nurodė liudytojai E. Š., E. A., A. J., E. A.. Parodė jie ir tai, kad automobilis subraižytas buvo nestipriai ir, kad, įvykio vietoje apžiūrėję automobilį policijos pareigūnai, nefiksavo jokių automobilio pažeidimų. Būdamas įvykio vietoje ir neva matęs įvykio aplinkybes E. Š., nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų galimai daroma nusikalstamą veiką. Abejonių kelia ir tai, kad pirmą dieną į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis, nesiremdamas jokiais objektyviais kriterijais, žalą nurodė „iš galvos". Policijos pareigūnų fiskuoti automobilio pažeidimai ženkliai skiriasi nuo pažeidimų, kurie konstatuoti vėlesnėmis apžiūromis. Tai leidžia teigti, kad jie padaryti ne vienu metu. Abejoja apeliantas ir liudytojų galėjimu matyti jo automobilio „RENAULT Lagūna" valstybinius numerius.
Lietuvos teismo ekspertizių centro 2010-01-25 ekspertizės aktu Nr. 11-3592(09) konstatuota, kad tiriamieji pažeidimai padaryti yra iki 2009-11-10. tačiau ar jie buvo padaryti būtent 2009-09-25 ir ar visi jie padaryti tuo pačiu metu, nustatyti negalima, nes pažeidimuose nėra požymių leidžiančių apie tai spręsti. Ekspertas nenurodė ir to, ar automobilio pažeidimai padaryti tuo pačių daiktu bei to paties asmens. Tai reiškia, kad nėra nei neginčijamų įrodymų, kad apeliantas padarė BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nei įrodymų, kad tokia veika apskritai buvo padaryta.
Jį pripažinus kaltu, pažeista yra baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje galiojanti taisyklė, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl nuosprendis turi būti panaikintas, o jis išteisintas.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjęs J. M. prašo nuteistojo skundą atmesti. Nurodo, kad teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Jam kaltinamojo veiksmais padaryta žala vertinta buvo 2 kartus ir abiem atvejais nustatytas žalos dydis labai nežymiai skiriasi vienas nuo kito. Pagrindo sąmatas laikyti neleistinais įrodymais, nėra. Liudytojų parodymai taip pat neprištaringi. Jis, kreipdamasis į policiją tuoj pat po įvykio, jam padarytos žalos dydžio nežinojo, tad parašė taip, kaip jam sakė policijos pareigūnas. Eksperto išvada ne tik nustatė, kad nėra galimybės nustatyti ar jo automobiliui visi įbrėžimai padaryti vienu metu, bet ir konstatavo tai, kad esantys įbrėžimai yra padaryti tuo pačiu daiktu ir to paties asmens.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto G. M. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 187 str. 1 d. Išvadas dėl apelianto kaltės teismas pagrindė teismo posėdyje ištirtais, patikrintais ir įvertintas įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina apelianto kaltę.
Liudytojai E. Š., A. A., D. A., A. J. teismo posėdyje patvirtino matę, kad, 2009 m. rugsėjo 25 d. apie 22:30 val., išlipęs iš savo automobilio „Renault Laguna“ (liudytojų D. A. bei A. J. įsidėmėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apelianto automobilio „Renault Laguna), bei atėjęs prie kieme stovėjusio nukentėjusio automobilio, ėjo apie jį ratu. Jam ratu einant apie nukentėjusio automobilį, liudytojai E. Š., A. A. ir D. A. girdėjo šaižų mašinos braižymo garsą, o šiam išvažiavus, prie nukentėjusio automobilio priėję E. A. ir E. Š. pamatė, kad nukentėjusio automobilis abibraižytas ir telefonu pranešė nukentėjusiam apie tai.
Duomenų, kad nukentėjusio automobilis būtų buvęs perbrėžtas iki apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad be apelianto kas nors kitas ir po apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būtų braižęs nukentėjusio automobilį. E. Š., A. A., D. A. ir A. J. parodymais pagrindo abejoti nėra. Jų parodymai vienodi ir vienas kitam neprištarauja. Liudytojai D. A., A. A. ir E. Š. apeliantą pažinojo. Atpažino jie ir automobilį, kuriuo šis į įvykio vietą atvažiavo. Matė jie ir liudytojas A. J. jį einantį ratu apie nukentėjuio automobilį. E. Š., A. A., D. A. girdėjo džeržgiantį per metalą garsą. Liudytojų A. J. ir D. A. įsidėmėtas automobilio, kuriuo apeliantas į įvykio vietą atvažiavo, numeris, tikrai priklauso apelianto vairuojamam automobiliui „Renault Laguna“. 2010 m. sausio 25 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3592 (09) (b.l. 95-96) padaryta išvada, jog nukentėjusio abiejų pusių durelių, abiejų galinių sparnų bei variklio gaubto subraižymai tikėtinai yra padaryti tuo pačiu daiktu ir to paties asmens, ne tik patvirtina liudytojų E. Š., A. A., D. A. ir A. J. parodymus apie tai, kad nukentėjusio automobilį subraižė būtent apeliantas, bet ir akivaizdžiai parodo, kad ir apeliantas, neigdamas buvimą įvykio vietoje ir tokių veiksmų atlikimą, ir liudytojai A. K. bei M. B., teigdami, jog nuo 18 val. iki 23:30 val. apeliantas buvo garaže, su jais gėrė ir niekur išvažiavęs nebuvo, akivaizdžiai sako netiesą.
Iš Išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad, kad dėl įvykio į policiją nukentėjusysis kreipėsi vos tik tai pamatė, nes 2009 m. rugsėjo 25 d. 22:55 val. policijoje tikrai įregistruotas buvo nukentėjusio J. M. pranešimas apie Kaišiadorių m. Gedimino g. prie namo Nr. 93 stovėjusio jo automobilio Honda Civik Coupe apgadinimą (b.l. 74-75).
2009 m. rugsėjo 29 d. UAB „JUTA“ (b.l. 4-6) sudaryta sąmata nustatyta, kad automobilio apibraižymo pašalinimas automobilį perdažant nukentėjusiam kainuos 3.396,37 lt (su PVM), o IĮ „A. P. firma“ (b.l.42-44) automobilio apibraižymo pašalinimą įvertino 3.352, 70 lt (su PVM). Sąmatoje esantys duomenys apie reikalingą pinigų sumą sugadinto daikto atstatymui, ne tik akivaizdžiai patvirtina paties turto sugadinimo fakto buvimą, bet ir parodo turto sugadinimu padarytos žalos dydį. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti, kad tyčiniu automobilio subraižymu nukentėjusiam padaryta buvo 3396 lt (pagal kitą sąmatą 3352, 70 lt) žala. Tokie sąmatoje užfiksuoti faktiniai duomenys abejonių nekelia ir yra leistina įrodinėjimo priemonė. Teigimas, kad sąmata nėra leistina įrodinėjimo priemonė tokios kategorijos bylose, deklaratyvus, todėl plačiau neanalizuojamas ir nevertinamas.
Braižydamas nenustatytu aštriu daiktu nukentėjusio automobilį, apeliantas svetimą turtą sugadino tyčia. Iš duomenų byloje matyti, kad, padaryto automobilio subraižymo pašalinimas nukentėjusiam kainuos nuo 3352,70 lt. iki 3396,37 lt, tad apelianto veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 187 str. 1 d. ir pagrindo tenkinti skundą bei apeliantą išteisinti, nėra.
Tai, kad, atsisakius ikiteisminį tyrimą pradėti, liudytojo A. A. įvykio vietoje fotografuoto nukentėjusio automobilio nuotraukos jų neiššryškinus išsaugotos nebuvo, pagrindo kitus faktinius duomenis byloje laikyti niekiniais ir apeliantą išteisinti, taip pat neduoda.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.