Marijampolės apylinkės teismo nutartis

administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-86-503/2025;

2025 m. gegužės 22 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą atstovei A. Č., pareiškėjui A. A., R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresniosios tyrėjos O. R. 2025 m. balandžio 9 d. procesinio sprendimo Nr. 64-ANR_K-12406-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-04-09 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau - Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268160576.

Su 2025-04-09 Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, nes šis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, galimai tyčia iškraipyti įrodymai; ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai.

- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad automobilis Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuoja dviratininkui iš paskos, traukiasi link siauros brūkšninės linijos. Kiek automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, dviratininko lenkimo metu, vertinti nėra galimybės, kadangi iš vaizdo įrašo to nematyti, tačiau prieš lenkimą matyti, kad automobilio kairės pusės ratas kerta brūkšninę liniją. Dviratininkas šiek tiek pasuko į dešinę, nuvažiuoja į kelkraštį ir toliau važiuoja nemažindamas greičio.

Kyla pagrįstų abejonių, ar tyrėjas žiūrėjo tą patį vaizdo įrašą, kurį pateikė. Jeigu tą patį - tyrėjas tyčia iškraipo faktus: automobilio kairės pusės ratas ne tik kad nekerta brūkšninės linijos, bet jis yra iki jos apie 25-30 cm atstumu (vaizdo įrašo laikas 12:18:28).

Jeigu tyrėjas būtų objektyvus ir pastabus, matytų ir girdėtų, kad iš kartu po lenkimo pasikeitė jo (pareiškėjo) važiavimo tempas, nustojo minti (aiškiai girdisi galinio rato terkšlė), suko į dešinę ir išvažiavo į kelkraštį, važiuoja nemindamas, balansuodamas, per vaizdo įrašo 3 sekundes jo greitis dėl inercijos nekinta.

Tyrėjas akivaizdžiai stengiasi sumenkinti automobilio poveikį dviratininkui: „šiek tiek“ pasuka į dešinę. Objektyviai: per 2 sekundes dviratininko pozicija, lyginant su iki įvykio buvusia trajektorija, pasikeitė daugiau nei 1 metru. Tyrėjo vertinimas „šiek tiek“, mano, kaip betarpiškai buvusio pavojingoje situacijoje, vertinimu yra - „buvau priverstas staigiai nuvažiuoti į kelkraštį“.

I- vaizdo įrašo tyrimo tikslą: nustatyti, kiek transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors vaizdo įraše matyti, kad neišvažiavo. Tai yra, tyrėjas sau nekelia tikslo nustatyti ar transporto priemonės vairavimas kėlė pavojų dviratininkui, ar buvo laikomasi KET 126 punkte nustatyto minimalaus atstumo (1,5 m) tarp kontaktinių paviršių. Tai yra, lenkimas vyksta automobiliui iš dešinės, ten yra dviratininkas ir visa tai fiksuota vaizdo įraše, bet tyrėjui tai nesvarbu, jam rūpi, kas yra automobiliui iš kairės.

II- pateikto vaizdo įrašo reikšmė, nustatant teisės pažeidimą - vaizdo įrašas yra niekinis, nes neina nustatyti, kiek automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą (nesvarbu, kad neišvažiavo nei kiek).

Tyrėjo mąstymo modelis neatitinka fizikos dėsnių. Automobilis lenkimo metu privažiuoja prie dviračio, kuris jam yra iš dešinės, o ašinė kelio ženklinimo juosta lieka kairėje arba po automobiliu. Vaizdo kamera yra pritvirtinta ant dviračio ir tam, kad ji fiksuotų ašinę kelio juostą, tarp jos ir kelio juostos neturi būti jokių objektų arba tie objektai turi būti skaidrūs (bent jau ši kamera Rentgeno spinduliais filmuoti negali). Automobilis (kėbulas, važiuoklės detalės, ratai, padangos ir t.t.) yra pagaminti iš neskaidrių medžiagų (metalas plastikai, guma ir t.t.). Skaidrių automobilių Lietuvos Respublikos keliuose neteko matyti, todėl tokia galimybė atmestina. Tyrėjas netiesiogiai pasako - vaizdo įrašas iš kameros, pritvirtintos prie dviračio nėra joks įrodymas, sprendžiant automobilio vairuotojo atsakomybės klausimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, dėl pavojingo vairavimo dviratininko atžvilgiu. Pastebėtina, kad konkretus tyrėjas šią savo nuostatą realizuoja eilėje nutarimų nutraukti teiseną dėl pavojingo vairavimo dviratininko atžvilgiu.

- tyrėjas nutarime pateikia vairuotojo paaiškinimą: matė, kad dešinėje pusėje važiuoja dviratininkas, atsižvelgiant į tai pasirinko saugų atstumą iš šono, kadangi kelyje daugiau automobilių nebuvo ir aplenkė dviratininką saugiu atstumu. Lenkiant dviratininką jis važiavo savo ritmu, nemažindamas greičio ir tikrai dviratininkui nebuvo kilusi grėsmė dėl to, kad jį lenkė. Kodėl dviratininkas pranešė apie galimai padarytą nusižengimą, nežino, visada vairuoja atsakingai ir nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams, kaip ir šiuo atveju.

Tyrėjui to pakanka, nes nesiaiškino ar vairuotojas apskritai žino kokios yra dviratininko lenkimo taisyklės, nes jam yra normalu ir saugu 103 km/h greičiu dviratininką lenkti net neišvažiuojant į priešingą eismo juostą.

Tyrėjui nekilo jokių klausimų, kai vairuotojas, važiuodamas 103 km/h greičiu ir lenkdamas dviratininką, važiuojantį 28 km/h greičiu sugebėjo detaliai stebėti ir įsidėmėti dviratininko važiavimo ritmą ir greitį. Esant tokiam greičių skirtumui ir ypatingai trumpam, matuojamam milisekundėmis, stebėjimo laikui, fiziškai neįmanoma, todėl akivaizdu, kad vairuotojas apie dviratininko greitį buvo informuotas tyrėjo, galimai netgi vairuotojas dalyvavo tyrėjo atliekamoje vaizdo įrašo peržiūroje. Tai rodo, kad tyrėjas buvo šališkas ir turintis išankstinę nuostatą - pažeidimo nėra, tokie lenkimai dviratininkui pavojaus nekelia.

- tyrėjas nurodo, kad dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, turi nelikti jokios protingos abejonės.

Abejotina, ar galima laikyti protingomis abejones, kai jis tyčia iškraipo objektyvius duomenis (vaizdo įrašą). Tyrėjas apskritai neskiria jokio dėmesio pareiškimo esmei - dviratininkas teigia, kad jį lenkė pavojingai. Tyrėjas net nebando gilintis į KET 126 punkto reikalavimus- kokiu greičiu važiuojant, ne mažiau kokiu atstumu reikia lenkti dviratininką ir. 1.1. Jis net nebando nustatinėti koks buvo šoninis atstumas tarp automobilio ir dviratininko.

- tyrėjas perrašo ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir be jokių motyvų konstatuoja: tikslinga administracinę teiseną nutraukti, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kokio pažeidimo sudėties elemento tyrėjui trūksta, taip ir neaišku. Tai yra, nutarime tyrėjas nurodo 1) taikytiną teisės aktą; 2) aprašo įstatymo uždraustą elgesį ir reikalaujamas pasekmes, 3) ar vairuotojo elgesys atitiko Kelių eismo taisykles - nesigilina, duomenų nerenka, neanalizuoja; 4) konstatuoja, kad veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Labai iškalbingas faktas: tyrėjas tiria pranešimą dėl netinkamo dviratininko lenkimo, tačiau nutarime nė karto net nemini KET 126 punkto reikalavimai, net nebando vertinti, ar vairuotojo veiksmai atitiko tuos reikalavimus, net nebandomas nustatyti šoninis atstumas tarp automobilio ir dviratininko. Akivaizdu, kad tyrimo tikslas ne ištirti įvykį, bet padėti išvengti atsakomybės vairuotojui.

Tyrėjo išvados ne tik nelogiškos, tačiau ir prieštaraujančios ANK 567 straipsnyje įtvirtintai pareigai visapusiškai ir objektyviai ištirti pažeidimo aplinkybes.

Nežiūrint to, kad tyrėjas nieko tiesiogiai nepasisakė apie dviratininko tariamus ar galimus KET pažeidimus, tačiau vertinant vairuotojo pasiteisinimą ir jo įtaką galutiniam proceso sprendimui, būtina teisiškai įvertinti ir dviratininko veiksmus.

Jis (pareiškėjas) dviračiu važiavo šviesiu paros metu, dėvėdamas ryškios spalvos (oranžinės) dviratininko švarkelį, dviračio gale veikė raudonos spalvos, mirksintis žibintas, dėvėjo dviratininko šalmą. Apranga ir ekipiruotė, saugumo sumetimais, viršijo KET 56 punkto reikalavimu.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Kelyje, kuriame fiksuotas šis įvykis, kelkraščio, dengto asfalto ar betono danga nėra, todėl dviratininkas privalo važiuoti dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. KET nenumato kiek centimetrų nuo eismo juostos krašto atitinka reikalavimą kuo arčiau. Numatyta išlyga- kai reikia apvažiuoti kliūtį, galima važiuoti ir ne kuo arčiau dešinės eismo juostos krašto. Atsižvelgiant į konkrečių kelių kokybę, protingumo principą, mano pasirinktas 10-15 cm atstumas nelaikytinas pažeidimu.

KET nenumato kiek važiuojamosios dalies eismo metu gali užimti dviratininkas. Tai numato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 paveikslėlis: 1,00 m.

Jis (pareiškėjas) atlikęs matavimus nustatė, kad, važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje, buvo apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 10-15 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai kelyje užėmė apie 0,55 m, tai yra, 0,45 m mažiau, nei teisės aktais suteiktas gabaritas.

Taigi, jo dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Buvo dėmesingas ir paslaugus automobilių vairuotojams, savo interesų sąskaita, kelyje užimdamas mažesnį gabaritą, nei jam suteikia LR teisės aktai.

Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją-, III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.

I) automobilio Audi v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:

1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 136 reikalavimų - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės -dviračio (136.5. p.) ir važiuodamas didesniu nei 50 km/h greičiu (103 km/h) dviratininką lenkė mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu (126 p.). Vairuotojas savo veiksmais (KET 9 p.) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių.

Pastebėtina, kad KET 126. punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuris minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamos jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.

II) ar įvykis sukėlė pavojingą situaciją.

Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje: tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš vaizdo įrašo, matyti, kad aš dėl automobilio vairuotojo veiksmų buvo priverstas imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti - keisti važiavimo ritmą, balansuoti, sukti į kelkraštį, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininko sveikatai ar gyvybei: automobiliui važiuojant 103 km/h greičiu ir dviratininką lenkiant 0,65 m šoniniu atstumu, įvykus kontaktui, pasekmės dviratininkui neabejotinai būtų sunkios.

III) Vairuotojo kaltės forma.

Motyvuojamoji dalis

ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Akivaizdu, kad vairuotojas buvo abejingas smulkesnės transporto priemonių saugumui. Vairuotojo paaiškinimai rodo, kad jis savo elgesiui nesavikritiškas, galimai net nežino KET reikalavimų lenkiant dviratininką. Atkreiptinas dėmesys į faktines aplinkybes- kelias buvo visiškai laisvas, nebuvo jokių kliūčių vairuotojui dviratininką lenkti saugiai- išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, paliekant ne mažesnį kaip 1,5 m. šoninį atstumą, tačiau vairuotojas arba nesuvokia eismo saugumo arba negeba vertinti situacijos kelyje. Nenustatyta, kad vairuotojas tyčia važiavo arti dviratininko norėdamas jį parblokšti, priešingu atveju reikėtų kalbėti apie pasikėsinimą nužudyti arba bent jau chuliganišką vairavimą (ANK 420 str. 2 d.).

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam. Šiuo atveju, kai tyrėjas ne tik, kad tyčia įrodymų nerenka bet ir tyčia iškraipo jo pateiktus įrodymus, jis priverstas pats teikti įrodymus (vaizdo įrašą), juos tirti, analizuoti.

Tyrėjas neatliko kelio apžiūros, neišmatavo jo dalių, nesubraižė schemos, nepažymėjo kokių kelio ženklų veikimo zonoje buvo atliekamas lenkimas (nors vaizdo įraše matomas kelio ženklas), neišmatavo automobilio pločio ir jokių duomenų nenurodė nutarime. Vengdamas pareigos tirti, tesugebėjo išsakyti nepagrįstą kritiką vaizdo įrašui. Tokiu atveju duomenis teikia jis.

Jo žiniomis, matavimais: eismo juostos plotis yra 3,50 m, automobilio plotis 2,2 m. (su veidrodėliais). Jis su dviračiu eismo juostoje užėmė 0,55 m. Vertinant, kad automobilis nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, o prie jos priartėjęs apie 25-30 cm (matuojant nuo kairio rato), šoninis atstumas lenkimo metu: 3,50 - 0,55 - (2,20+0,10) lygu 0,65 m. Teikdamas policijai pareiškimą, jis šoninį atstumą buvo nurodęs be skaičiavimų, vertindamas subjektyviai ir tikėjosi, kad jį nustatys objektyvus tyrimas. Šiuo metu, atlikęs skaičiavimus, mato, kad atstumas buvo dar mažesnis ir tuo pačiu pavojingesnis.

Neabejoja, kad jo matavimai ir skaičiavimai neturi įrodomosios galios, tačiau jie gali būti patikrinti, patvirtinti arba paneigti policijos tyrėjo matavimais. Tyrėjui negebant ar nenorint, šiuos veiksmus kvalifikuotai ir patikimai gali atlikti autotechninio tyrimo specialistai.

Taigi, remdamasis aplinkybėmis kurias jis betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas įvykdė grubų KET pažeidimą: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų mano sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė akivaizdžiai vengdama vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Priešingai, tyrėjas netgi iškraipė objektyvius duomenis. Vengė net elementarių proceso veiksmų, kaip įvykio vietos schemos subraižymas, kelio ženklų nustatymas, matavimai, jau nekalbant apie situacijos modeliavimą ir rekonstrukciją. Tyrėjas ignoravo įstatymų bei KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Vadovaudamasis ANK 621-623 str. bei išdėstytomis aplinkybėmis, teismo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnės 2025-04-09 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Šiame atstovė nurodė, jog su A. A. skundu nesutinka. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Sutiktina A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Iš esmės pakartojo jame nurodytas aplinkybes. Atsakė, jog jis administracinio nusižengimo tyrimo metu administracinį nusižengimą tiriančio asmens (tyrėjos) buvo apklaustas. Prašė skundą tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdyje skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios institucijos atstovė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes palaikė. Iš esmės pakartojo jame nurodytas aplinkybes. Prašė skundą netenkinti.

R. Č. iš esmės atsakė, kad ji 2025 m. kovo 9 d. apie 12.20 val., vairavo automobilį Audi, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kelyje Kaunas - Zapyškis – Šakiai, Kauno kryptimi. Vairuodama minėtą automobilį matė, kad iš dešinės pusės važiuoja dviratininkas. Šį ji, vairuotu mintu automobiliu, aplenkė saugiu atstumu. Ji, vairuotu automobiliu, lenkdama minėtą dviratininką, pavojingos situacijos šiam nesukėlė. Nepastebėjo, jog, šio lenkimo metu, minėtas dviratininkas staigiai pakeitė judėjimo greitį, kryptį arba ėmėsi kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti.

Skundas tenkinamas.

Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės teisme duotus paaiškinimus, R. Č. teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2024-03-10 per e-policijos portalą A. A. informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: jis, 2025-03-09 apie 12.18 val. važiavo dviračiu keliu Šakiai-Kaunas; jį lenkė automobilis Audi, baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 103 km/h greičiu. Automobilis jį lenkė itin nesaugiai- pravažiavo pro pat jį, apie 90 cm atstumu (subjektyviai, be skaičiavimų) (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir oro srauto jį sumėtė ir jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį- suko į kelkraštį, balansavo. Įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus, dviračio gale degė žibintas. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių ir didelį greitį, toks automobilio vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo sveikatai ir gyvybei. Keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 10- 15 cm atstumu iki siauros brūkšninės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, kurio vaizdo įrašą pateikia. Vertinant vaizdo įrašą prašo atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. A. A. prašė: 1) jį pripažinti nukentėjusiuoju; 2) pripažinti civiliniu ieškovu 98 Eur sumai dėl neturtinės žalos, bei užtikrinti žalos atlyginimą; 3) asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą; 4) išsamiai jį informuoti apie proceso eigą, pateikiant dokumentų kopijas. 2025-04-09 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad R. Č. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Vilkaviškio policijos komisariatą.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai : 2025-03-09 sudaryta eismo įvykio vietos schema, 2025-03-10 apklaustas A. A., 2025-04-08 apklausta R. Č..

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Pagal A. A. pateiktus pirminius (kartu su pareiškimu) duomenis, bei jo bei R. Č. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagal anksčiau aprašytus tyrimo metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad tyrėja, turėdama galimybę, esant būtinumui, neatliko nesubraižė išsamios, - dviratininko, automobilio judėjimo, šių padėčių lenkimo metu prasme, schemos. Be to, neabejotina, kad minėtą nusižengimą tiriantis pareigūnas turėjo teisę atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados, ar paskirti ekspertizę. Be to, administracinio nusižengimo byloje, neišreikalautas iš A. A. tolimesnis įvykio vaizdo įrašas įvykio vietoje. Šiuo atveju nespręsta, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, fiksuojant transporto priemonės lenkimo pradžios ir pabaigos vietą, kartu subraižant kelio vietos schemą. Kaip minėta, tikslinga spręsti klausimą, - administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą siųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, dėl lenkiančios transporto priemonės padėties kelyje ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo, iš vaizdo įrašo.

Tik atlikus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo/netaikymo. Pagal šias aplinkybes išvadas, teismas sprendžia, kad skundas pagrįstas, nes pareigūnui reikia atlikti palyginus didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyresniosios tyrėjos O. R. 2025-04-09 procesinį sprendimą, - nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.