Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-07 · Byla Nr. N-575-3332-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
N-575-3332-11
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3332/2011Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato ir A. J. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 25 d., apie 11.45 val., būdamas neblaivus (3,14 prom. ±5 proc.) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta – 2010 m. liepos 22 d. nutarimu baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą, taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutarimu A. J. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir paskyrė už tai galutinę administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą be vairuotos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis teisės pažeidimo padarymo metu nepriklausė A. J. ir juo jis faktiškai pasinaudojo be savininko žinios, todėl nutarė automobilio nekonfiskuoti.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir konfiskuoti automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ATPK 26 straipsnyje nustatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008. Teigia, kad A. J. už padarytą teisės pažeidimą turi būti baudžiamas adekvačiai, taip, kaip nustatyta ATPK 130² straipsnyje, priešingu atveju, Institucijos nuomone, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai.

A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria jam buvo paskirta 20 parų administracinio arešto nuobauda. Paaiškina, kad negali atlikti paskirtos nuobaudos, nes yra neįgalus (II invalidumo grupė), jam reikalinga medikų priežiūra, yra paskirtas vaistų vartojimo režimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

A. J. apeliacinis skundas tenkintinas, Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu A. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė A. J. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnyje administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, tačiau teismas A. J. skyrė tik administracinį areštą.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi A. J. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pavojingumą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas neskyrė A. J. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti teisėtus automobilio savininkės A. P. interesus, nurodydamas, kad automobiliu A. J. pasinaudojo be savininko žinios. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkė A. P. ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad ji A. J. paliko prie automobilio, kurio rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. J. nepagrįstai skirta švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – nepagrįstai neskirtas vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Dėl A. J. apeliacinio skundo

A. J. apeliaciniu skundu prašo netaikyti jam administracinės nuobaudos – administracinio arešto, motyvuodamas tuo, kad yra neįgalus.

ATPK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nustatyta, kad A. J. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas (galioja iki 2011 m. balandžio 7 d.), kuriame nurodyta, kad jis yra pripažintas iš dalies darbingas – nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 15), o tai, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3.2 punktą, yra prilyginama II grupės invalidumo laipsniui. Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę ir vadovaujantis ATPK 29 straipsnio 2 dalimi, A. J. negali būti skiriama administracinė nuobauda – administracinis areštas, nors ši administracinė nuobauda teisės normos sankcijoje nustatyta kaip pagrindinė privaloma administracinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl administracinio arešto A. J. skyrimo, naikintina.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius