- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-382-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00272-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal advokato R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja J. Č. (toliau – Institucija) nustatė, kad draudėjas advokatas R. L. nevykdė teisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareigūnų reikalavimų SAM pranešimus teikti siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaujantis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V- 665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo”. Taip pateikti pranešimai (elektroninė FFData formato byla, kuri turi atitinkamo Elektroninio SD pranešimo formos duomenų struktūros apraše išdėstytus reikalavimus) turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. 2016 m. gegužės 19 d. draudėjui registruotu laišku išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie apdraustuosius teikimo būdo, tačiau SAM pranešimai apie apdraustuosius už 2016 m. gegužės - spalio mėnesius gauti paštu ir nepasirašyti saugiu elektroniniu parašu.Taip pat R. L. nemokėjo įstatymo nustatyta tvarka bei apimtimis privalomųjų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) Įmokų. Už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. priskaičiavo 593,41 Eur VSD įmokų už apdraustuosius. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 251,70 Eur VSD įmokų, tačiau jomis dengtas senesnio laikotarpio įsiskolinimas. Įsiskolinimas už samdomus darbuotojus pradelstais terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. lapkričio 29 d. buvo 1510,46 Eur, iš jų: 1453,74 Eur VSD įmokų ir 56,72 Eur delspinigių.Tokiu būdu R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino R. L. skundo dėl Institucijos nutarimo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad R. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.Apeliaciniame skunde R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir Institucijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 435, patvirtintų Nuostatų 25¹ punkto apimtyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 3 daliai. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, nevertino faktinių aplinkybių, teisės normų reglamentuojančių ginčo santykius, nutarimo priėmimo aplinkybių, o dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – nepasisakė. Skunde teigiama, jog ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti. R. L. taip pat teigia, jog įgaliodamas kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, jis nebegalės užtikrinti pateikiamų duomenų saugumo. Pranešimus teikti iš VSDFV teritoriniuose skyriuose viešai prieinamų kompiuterių darbo vietų galima tik turint elektroninį parašą. Įsigydamas elektroninį parašą, R. L. bus priverstas suteikti teisę paslaugos teikėjui rinkti jo asmens duomenis, kas pažeidžia jo teises ir prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Įstatymas nenumato pareigos turėti elektroninį parašą. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Vyriausybės nutarimu, todėl minėtą nuostatą pažeidė. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. L. apeliacinis skundas atmetamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už R. L. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato baudą nuo 150 Eur iki 850 Eur (ANK 193 str. 1 d.), o ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis numatė baudą nuo 144 Eur iki 868 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti veiką R. L. atžvilgiu nėra. Kadangi protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal ATPK (Įstatymo 5 str. 4 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskyrė 506 Eur dydžio baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Skunde teigiama, jog ATPK 1886 straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti. Priešingai nei teigiama skunde, ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 868 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31d. iki kito mėnesio 15 dienos nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, o administracinė atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą yra numatyta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, apeliacinio skundo argumentas, kad ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti, yra atmestinas.R. L. administracinė bauda buvo skirta ir už tai, jog jis nevykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų socialinio draudimo pranešimus teikti pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, jog įgaliodamas kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, apeliantas negalės užtikrinti pateikiamų duomenų saugumo; teikiant pranešimus iš VSDFV teritoriniuose skyriuose viešai prieinamų kompiuterinių darbo vietų, būtina turėti elektroninį parašą, o įsigydamas elektroninį parašą pareiškėjas bus priverstas suteikti teisę paslaugos teikėjui rinkti jo asmens duomenis. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog R. L. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie elektroniniu būdu pateikiamų duomenų nesaugumą. Tai, jog R. L. nors ir negali pagrįsti, tačiau abejoja elektroninio parašo saugumu, jo netenkina alternatyvios galimybės teikti socialinio draudimo pranešimus ne iš savo asmeninio kompiuterio ir nesinaudojant savo saugiu elektroniniu parašu (įgalioti kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, naudotis ne savo asmeniniu kompiuteriu, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose viešai prieinamomis kompiuterinėmis darbo vietomis), tačiau tai jokiu būdu nepaneigia draudėjo pareigos teikti socialinio draudimo pranešimus teisės aktų nustatyta tvarka. R. L. taip pat nurodo, kad naudojantis elektroninio parašo sistema, apie jį bus renkami duomenys. Atmesdamas šį argumentą teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės gali būti naudojamos asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, todėl turint tapatybės kortelę, jokių papildomų duomenų teikti nereikia. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu priėmė žodinę nutartį (b. l. 46), kurioje šį klausimą išsprendė, todėl skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisinių motyvų kokiu būdu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25¹ punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gali reikalauti vykdyti ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose draudėjams numatytas pareigas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad įstatymas nenumato, jog socialinio draudimo pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, yra teisiškai nereikšmingas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl skundžiamą nutartį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.