Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal advokato R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja J. Č. (toliau – Institucija) nustatė, kad draudėjas advokatas R. L. nevykdė teisėtų Vals­tybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareigūnų reikalavimų SAM pranešimus teikti siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaujantis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V- 665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo”. Taip pateikti pranešimai (elektroninė FFData for­ma­to byla, kuri turi atitinkamo Elektroninio SD pranešimo formos duomenų struktūros apraše išdės­ty­tus reikalavimus) turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo for­ma­vi­mo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. 2016 m. gegužės 19 d. draudėjui re­gistruotu laišku išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie apdraustuosius teikimo būdo, tačiau SAM pranešimai apie apdraustuosius už 2016 m. gegužės - spalio mėnesius gauti paštu ir nepasirašyti saugiu elektroniniu parašu.Taip pat R. L. nemokėjo įstatymo nustatyta tvarka bei apimtimis privalomųjų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) Įmokų. Už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. priskaičiavo 593,41 Eur VSD įmokų už apdraustuosius. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 251,70 Eur VSD įmokų, tačiau jomis dengtas senesnio laikotarpio įsiskolinimas. Įsiskolinimas už samdomus darbuotojus pradelstais terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. lapkričio 29 d. buvo 1510,46 Eur, iš jų: 1453,74 Eur VSD įmokų ir 56,72 Eur delspinigių.Tokiu būdu R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino R. L. skundo dėl Institucijos nutarimo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad R. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, kva­lifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.Apeliaciniame skunde R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir Institucijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­cinį Teismą, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 435, pa­tvirtintų Nuostatų 25¹ punkto apimtyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valsty­binio so­cialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 3 daliai. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, nevertino faktinių aplinkybių, teisės normų reglamentuojančių ginčo santykius, nutarimo priėmimo aplinkybių, o dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – nepasisakė. Skunde teigiama, jog ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi ga­li­my­bės skolą padengti. R. L. taip pat teigia, jog įgaliodamas kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, jis nebegalės užtikrinti pateikiamų duomenų saugumo. Pranešimus teikti iš VSDFV teritoriniuose skyriuose viešai prieinamų kompiuterių darbo vietų galima tik turint elektroninį parašą. Įsigydamas elektroninį parašą, R. L. bus priverstas su­teikti teisę paslaugos teikėjui rinkti jo asmens duomenis, kas pažeidžia jo teises ir prieš­ta­rau­ja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Įstatymas nenu­ma­to pareigos turėti elektroninį parašą. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Vyriausybės nutarimu, todėl minėtą nuostatą pažeidė. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. L. apeliacinis skundas atmetamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žen­gi­mų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal ati­tin­ka­mą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už R. L. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato baudą nuo 150 Eur iki 850 Eur (ANK 193 str. 1 d.), o ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis numatė baudą nuo 144 Eur iki 868 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti veiką R. L. atžvilgiu nėra. Kadangi protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal ATPK (Įstatymo 5 str. 4 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskyrė 506 Eur dydžio baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Skunde teigiama, jog ATPK 1886 straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio so­cialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti. Priešingai nei teigiama skunde, ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš­mokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažei­di­mas užtraukia baudą nuo 144 iki 868 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio drau­dimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, priskaičiuotas socialinio drau­dimo įmokas draudėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog R. L. pažeidė Lietuvos Res­pub­likos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą valstybinio socia­li­nio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spa­lio 31d. iki kito mėnesio 15 dienos nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, o administracinė atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokė­ji­mo nustatytos tvarkos pažeidimą yra numatyta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, apeliacinio skundo argumentas, kad ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nenumato administracinės atsakomybės, jeigu asmuo yra skolingas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kurį laiką neturi galimybės skolą padengti, yra atmestinas.R. L. administracinė bauda buvo skirta ir už tai, jog jis nevykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų socialinio draudimo pra­ne­šimus teikti pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kauno apy­linkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, jog įgaliodamas kitą as­me­nį teikti socialinio draudimo pranešimus, apeliantas negalės užtikrinti pateikiamų duomenų sau­gu­mo; teikiant pranešimus iš VSDFV teritoriniuose skyriuose viešai prieinamų kompiuterinių dar­bo vietų, būtina turėti elektroninį parašą, o įsigydamas elektroninį parašą pareiškėjas bus pri­vers­tas suteikti teisę paslaugos teikėjui rinkti jo asmens duomenis. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog R. L. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie elektroniniu būdu pateikiamų duomenų nesaugumą. Tai, jog R. L. nors ir negali pagrįsti, tačiau abejoja elektroninio parašo saugumu, jo netenkina alternatyvios galimybės teikti socialinio draudimo pranešimus ne iš savo asmeninio kompiuterio ir nesi­nau­do­jant savo saugiu elektroniniu parašu (įgalioti kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, nau­dotis ne savo asmeniniu kompiuteriu, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teri­to­riniuose skyriuose viešai prieinamomis kompiuterinėmis darbo vietomis), tačiau tai jokiu būdu nepaneigia draudėjo pareigos teikti socialinio draudimo pranešimus teisės aktų nustatyta tvarka. R. L. taip pat nurodo, kad naudojantis elektroninio parašo sistema, apie jį bus renkami duo­menys. Atmesdamas šį argumentą teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos asmens tapa­ty­bės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės gali būti naudojamos asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, todėl turint tapatybės kortelę, jokių pa­pil­do­mų duomenų teikti nereikia. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu priėmė žodinę nutartį (b. l. 46), kurioje šį klausimą išsprendė, todėl skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pa­žy­mėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisinių motyvų kokiu būdu Lietuvos Res­publikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25¹ punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įs­taigų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gali reikalauti vykdyti ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose draudėjams numatytas pareigas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad įstatymas nenumato, jog socialinio draudimo pranešimai turi būti pasirašyti sau­giu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kva­li­fi­kuotu sertifikatu, yra teisiškai nereikšmingas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įro­dy­mus, tinkamai taikė įs­tatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įro­dy­mų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl skun­džiamą nutartį panaikinti ape­liaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.