- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- 1-294-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19775-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- R. I.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą 4 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei:
A. B. 2022 m. gegužės 27 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grįžus nukentėjusiajai R. I. į butą, pradėjo ją įžeidinėti ir tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę akį bei, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, praėjus ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam laikui, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 27 d., sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į nukentėjusiosios dešinės pusės žandikaulio sritį ir antrą smūgį tiesiai į burnos sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad su R. I. išgėrė po porą alaus, susikivirčijo ir ji išėjo, į skambučius neatsakinėjo, grįžo apie 21.30 val. visiškai girta. Paklausus, kur ji buvo, atsakė, kad gėrė mašinoje. Jis nepatikėjo, paklausė antrą kartą, o ji pasakė, kad gėrė bare, todėl tiksliai ir nesuprato, kur ji buvo. Pasak kaltinamojo, kadangi myli ją, labai pavydėjo ir sudavė kaire ranka jai per skruostą, paskui jai sudavė dar porą kartų. R. I. buvo neblaivi, vaikščiojo ir griuvinėjo, užsigavo ne vieną kartą. Paskui ji nuėjo į kitą kambarį. Kaltinamojo teigimu, ryte jis atsikėlė nuo smūgių į galvą, ji stovėjo prie lovos su medine pakaba, praskėlė jam galvą. Tam, kad nebūtų konflikto, jis išvažiavo iš namų pas motiną, kurios paprašė, kad ji nuvyktų pažiūrėti kaip jaučiasi R. I.. Motina nuvykusi matė, kad ji miegojo, ir laukė, kol atsikels. Motinos žodžiai buvo, kad R. I. atsikėlė dar girta, paprašė, kad nuvežtų ją pas draugus. Iš motinos žodžių, R. I. jai pasakė, kad pati išprovokavo viską, todėl taip ir išėjo. Iki įvykio jų santykiai buvo labai geri, jie buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Šis įvykis nutiko bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo, nepateisinama naudoti fizinį smurtą, tai buvo pavydas iš meilės. Ryte jis matė sužalojimus ant jos veido, tai buvo viena mėlynė. Savo elgesį vertina blogai, atlygino žalą Ligonių kasai ir nukentėjusiajai 200 Eur. Žino, kad ji prašo 10 000 Eur, tačiau jis su šia suma nesutinka. Kaltinamojo manymu, už vieną mėlynę užtenka 200 Eur.
Nukentėjusioji R. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kaip nurodo teisinė ekspertizė, buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo suduota į dantis, į kairę akį. Nuo pirmo smūgio į akiduobę ji prarado sąmonę, dėl to neatsiminė įvykio eigos, buvo sutrikusi atmintis ir psichologinė būsena. Tą naktį, kai apsipyko, ji išėjo į automobilį, laukė, kol jis užmigs, kadangi jis vartoja psichotropinius vaistus, todėl alkoholio vartojimas su tomis medžiagomis yra aiškus. Jis pasitiko šaukdamas, kur ji buvo, su kuo santykiavo, pasakė jam, kad ką nori girdėti, tą ir girdės. Tada jis sudavė jai smūgį, atsimena, kad ji atsidūrė kitame kambaryje, verkė visą naktį. Nukentėjusios teigimu, ji jautėsi sugniuždyta, buvo siaubingai gėda, kadangi dirba su žmonėmis, vyksta konferencijos su vaizdu, negalėjo tris savaites dirbti, psichologinė būklė to neleido. Sutriko motorika ir pusiausvyra. Dėl pasakymo jo motinai, kad ji neva provokavo, tai netiesa, tai bandymas nukreipti bylą kita linkme. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, gėrė vaistus, vaizdas buvo matomas neryškiai, atminties sutrikimai, vaikų klausdavo klausimo ir vėl pamiršdavo, paskui klausdavo to paties, o jie sakydavo, kad ji to jau klausė. Pasekmės jaučiamos iki šiol, nepasitiki vyrais, bijo kažkokių santykių su jais. Pasak nukentėjusios, atmintis ilgai neatsistatė iki galo, bent mėnesį tai tikrai buvo prasta, paskui pradėjo gerti vaistus nuo galvos sutrenkimo ir „plečiančius“. Ji taip pat apie tris savaites negalėjo lipti laiptais, nesilaikydama už turėklų, svaigo galva. Šiuo metu geria vaistus širdžiai, „plečiančius“ atminčiai, kraujagyslėms. Po įvykio apie mėnesį lankėsi pas psichologę. Po trijų su puse savaičių jau galėjo užgrimuoti mėlynę ir pradėti dirbti, sužalojimai visiškai užgijo po mėnesio. Nukentėjusios teigimu, jis fizinį smurtą panaudojo vieną kartą, bet prieš tai buvo apgadintas jos telefonas, kaltinamasis labai pavydus. Įvykio metu ji buvo išgėrusi apie 250 g degtinės, dar galimai išgėrė su kaltinamuoju alaus skardinę, bet ne tiek, kad griuvinėtų.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji R. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. liepos mėn. gyveno kartu su A. B. adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. 2022 m. gegužės 27 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. jai papriekaištavo, kad ji jam atsibodo, todėl ji apie 19.50 val. išėjo iš buto ir nuėjo į automobilį, kuriame sėdėjo, vartojo alkoholius gėrimus. Ji norėjo, kad po konflikto su A. B. praeitų kažkiek laiko ir jis užmigtų, o ji grįžtų namo. Maždaug apie 21.30 val. ji grįžo namo. A. B. nemiegojo ir iškart puolė ją užgaulioti, trenkė kumščiu į dešinę akį, po to ji prarado sąmonę. Negali pasakyti, ar dar ją mušė, nes neprisimena, bet skauda visą veidą ir dantis. Pasakyti, kas buvo toliau, negali, nes neprisimena, įsiminė tik tai, kad kažkokiu būdu viena užsirakino kambaryje, o A. B. greičiausiai buvo kitame kambaryje. Atsikėlusi ryte 2022 m. gegužės 28 d. bute rado sugyventinio motiną I. V., A. B. bute nebuvo. Sugyventinio motina jos paklausė, ar turi kur gyventi, ji nurodė draugės adresą, pas kurią ją nuvežė. Pasak nukentėjusiosios, ji niekur nesikreipė, nes buvo gėda, o 2022 m. gegužės 31 d. pas draugę atvažiavusi dukra A. I. ir pamačiusi ją, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai ją nedelsiant pristatė į Santariškių ligoninę apžiūrai. Sugyventinio bute liko visi jos daiktai, ji bijo ten nuvykti juos pasiimti. Turi paminėti, kad sugyventinis ją ir anksčiau mušė, tačiau ji niekur nesikreipė. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, su sugyventiniu po įvykio nekalbėjo ir nesimatė (1 t., b. l. 45–46).
Nukentėjusioji R. I., apklausiama papildomai, parodė, kad dabar praėjus laikui ir atsigaunant jos atminčiai, pamena, kad kai A. B. sudavė jai pirmą smūgį kumščiu (kurios rankos, nepamena) į dešinę akį, ji nukrito ant grindų ir greičiausiai krisdama prasiskėlė dešinės pusės priekinę galvos sritį, galimai trenkėsi buto koridoriuje į spintelę (dar iki šiol yra žymė) ir tuomet prarado sąmonę. Kiek laiko buvo praradusi sąmonę, atsakyti negali ir nežino, ką jis darė tuo metu, gali būti, kad bandė ją tempti, nes ant kairės rankos žasto buvo kraujosruvos kelios, kurios, matyti, kad atsirado nuo stipraus suėmimo ranka. Tuomet buvo didelė kraujosruva ant dešinės pusės strėnų, tad irgi nežino kuriuo metu ir kaip tas sužalojimas buvo padarytas. Taip pat buvo didelė kraujosruva ant kairės kojos kelio su nubrozdinimu. Kai ji atgavo sąmonę, dabar jau pamena, kad A. B. jai pasakė „gražuole, dabar šypsokis“ ir sudavė jai vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulio sritį ir iš karto kitą smūgį tiesiai į burnos sritį. Po to jau pamena, kad užsirakino kitame kambaryje, ir jau atsimena, kad, jai pabudus ryte, išėjus iš kambario, namuose buvo jo motina, o A. B. nebebuvo. Jie gyveno apie 11 mėnesių. Jis prieš ją nėra smurtavęs, tik vieną kartą būdamas neblaivus bandė ją smaugti, tačiau tą kartą ji išvažiavo iš namų ir į policiją nesikreipė. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nori, kad jis jai atlygintų už sutrikdytą sveikatą, miego režimą, patirtą fizinį skausmą. Jai iki šiol kraujuoja dantenos dėl jo smūgių, ant veido yra likusios kraujosruvos, tris savaites ji buvo nedarbinga ir negalėjo dirbti. Iki šiol sutrikusi jos atmintis, bekalbant užstringa kalba, žodžiai, o tai yra labai svarbu jos darbui. Destabilizavosi jos psichinė būsena, šiuo metu laukia psichologo konsultacijos. Po įvykio buvo išrašyti vaistai nuo galvos sutrenkimo, spaudimo ir galimai nuo pykinimo, pirko tepalą ir tabletes kraujosruvoms gydyti. Tris savaites negalėjo normaliai bendrauti su šeima ir draugais, negalėjo išeiti į miestą, priimti naujo darbo pasiūlymo, kuris buvo pelningesnis. Savaitę po įvykio buvo sutrikusi jos koordinacija, buvo sunku lipti laiptais. 10 dienų jautė pykinimą, negalėjo normaliai valgyti, buvo sutrikęs regėjimas. Jeigu labiau pajuda arba atsiranda koks dirgiklis, susinervina ir iš karto pradeda skaudėti galvą. Anksčiau gyveno labai aktyviai, kasdien vaikščiodavo po 10–12 km. Savo darbe ji turi iš karto kalbėti trimis kalbomis, aiškinti gramatiką, būti sutelkusi dėmesį, pasiruošusi reaguoti, o dabartinė būsena jai neleidžia dirbti tokiu pajėgumu kaip anksčiau. Taip pat atsirado baimė, kad A. B. ar jo kokie draugai gali ją sekti, užpulti ir dar labiau sutrikdyti jos sveikatą, kadangi patyrė didelį emocinį ir fizinį šoką, tad savo visus šiuos išgyvenimus vertina 10 000 Eur (1 t., b. l. 51–52).
Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. apie 17 val. ji nuvyko pas motiną R. I. adresu (duomenys neskelbtini). Įėjusi į kambarį, ant lovos pamatė sėdinčią motiną, kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Iš karto pamatė, kad prieš ją buvo smurtaujama, nes po abiem akimis buvo kraujosruvos, ant kūno buvo matyti kraujosruvų, tačiau dabar jau nebepamena tiksliai, kuriose vietose, taip pat ji sunkiai orientavosi (joms bekalbant vis dingdavo atmintis, sunkiai kalbėjo), bet ne dėl to, kad buvo neblaivi. Joms bebendraujant ir jai bandant išsiaiškinti, kas jai nutiko, ji pradėjo pasakoti, kad penktadienį ji buvo jau susikrovusi daiktus ir norėjo išeiti iš buto, kuriame gyveno kartu su A. B., kuomet jis tai pamatęs suagresyvėjo. Tuomet motina išėjo į automobilį nepasiėmusi jokių daiktų. Kadangi neturėjo kur eiti, ji vartojo alkoholį automobilyje. Po kurio laiko ji grįžo atgal į butą pas A. B.. Motina pasakojo, kad, kol ji sėdėjo automobilyje, tuo metu A. B. jai rašė įvairias žinutes, ją įžeidinėjo. Vos spėjus jai atidaryti buto duris, iš karto gavo smūgį į galvos sritį iš A. B., dėl to jai visiškai dingo atmintis ir kas nutiko vėliau, ji nebeprisiminė. Kiek ji suprato, tai greičiausiai ji buvo praradusi sąmonę. Atsiminė tik, kai jau ryte ją pakėlė A. B. motina, jo namuose jau nebebuvo. A. B. motina paprašė, kad motina susirinktų daiktus, paklausė, ar turi, kur pabūti ir pati ją nuvežė pas motinos draugę. Pasak liudytojos, kokie buvo suduoti smūgiai motinai, ji daugiau nieko neatsiminė ir jai daugiau nieko nenurodė. Taip pat visą laiką, kol bendravo su motina, jai svaigo galva, pykino. Po viso pokalbio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, medikų pagalbos atsisakė. Kol jų laukė, motinai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, tad vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė, kad atsiųstų ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai įvertino jos būklę ir nusprendė ją išvežti į Santariškių ligoninę tyrimams. Motina tik po šio įvykio pasakė, kad A. B. prieš ją yra smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. Motina su A. B. gyveno apie metus, jis buvo linkęs ją kontroliuoti. Po šio įvykio motina gyveno su ja, ji labai sunkiai atsigavo. Pirmą savaitę jai labai skaudėjo galvą, jautė svaigimą. Taip pat jai buvo sunku psichologiškai, verkė kiekvieną dieną, nors jai tai nėra būdinga, kiek žino, kreipėsi dėl psichologinės pagalbos. Iki šiol ji neatsimena tiksliai įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 61–62).
2022 m. birželio 2 d. R. I. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), jai kumščiu į akį sudavė smūgį sugyventinis A. B.. Dėl tokio veiksmo patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–7).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. gegužės 31 d. apie 17.55 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas A. I. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš 3 dienas nurodytu adresu jos motiną R. I. sumušė buvęs sugyventinis A. B. (1 t., b. l. 19–21).
2022 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body cam“ vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo „2022_0531_191753_006“ apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_5PK_617174 2022/05/31“. Įėjus pareigūnams į butą, jame yra vyras, jauna mergina, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir moteris, sėdinti ant lovos, ant kurios veido po akimi matyti kraujosruva. Vyro, kuris sumušė moterį, šiame bute nėra, jis gyvena kitu adresu. Jauna mergina pasakoja, kad jos motiną (nukentėjusiąją) sumušė pirmadienį. Šeštadienį nukentėjusiąją pas dukrą atvežė sugyventinio (įtariamojo) motina. Teigia, kad nukentėjusiosios atmintis yra sutrikusi. Mergina susijaudino. Šiandien pradėjo bėgti kraujas iš nosies, pradėjo pykinti, todėl buvo nuspręsta kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri nusprendė vežti nukentėjusiąją į ligoninę. Pareigūnai užsirašė nukentėjusiosios, jos dukros ir įtariamojo duomenis. Paaiškina, kad, kai nukentėjusioji bus išleista iš ligoninės, kreiptųsi į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą. Vaizdo įraše „2022_0531_192254_007“ greitoji medicinos pagalba veža nukentėjusiąją į Santariškių ligoninę (1 t., b. l. 25–26). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1768/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis R. I. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 5–8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galvos ir veido srityse visumoje griuvinėjimui nėra būdingi ir galėjo susidaryti nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra panašaus makromarfologinio vaizdo ir yra padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai veide griuvinėjimui nebūdingi ir, tikėtina, padaryti suduodant smūgius, kraujosruvos rankoje, sėdmenyje ir blauzdoje galėjo susidaryti ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. R. I. kūne nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifinių žalojančio daikto požymių kūne neužsifiksavo (1 t., b. l. 35–37).
2022 m. rugpjūčio 19 d. specialisto paaiškinimu protokole nurodyta, kad specialistas K. Z. (K. Z.) paaiškino, kad nustatyti sužalojimai veido srityje negalėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 40–41).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajai R. I. vieną kartą kumščiu į dešinę akį ir, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į jos dešinės pusės žandikaulio sritį ir antrą smūgį tiesiai į burnos sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad A. B. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir kad padarė nukentėjusiajai R. I. nežymų sveikatos sutrikdymą. To neneigė ir pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nors ir siekdamas minimizuoti savo veiksmus, teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajai kaire ranka per skruostą, paskui jai sudavė dar porą kartų. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios R. I. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kurias detalizuoja ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos A. I. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kuri, nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau nurodė, kad, praėjus keletui dienų, matė motinos patirtus sužalojimus. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. policijos įvykių registro išraše, 2022 m. birželio 2 d. R. I. protokole–pareiškime, 2022 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotus vaizdo įrašus, užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindą manyti, kad išties nukentėjusioji bylai reikšmingu laiku buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sugretinus šias aplinkybes su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1768/2022 (01) konstatuotais duomenimis apie R. I. nustatytas poodines kraujosruvos veide, kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, nėra abejonių, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai R. I. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. su R. I. buvo sugyventiniai, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. B. nusikalto tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, grįžus nukentėjusiajai R. I. į butą, pradėjo ją įžeidinėti ir tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę akį bei, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, praėjus ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam laikui, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 27 d., sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į nukentėjusiosios dešinės pusės žandikaulio sritį ir antrą smūgį tiesiai į burnos sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajai R. I. suduota keletas smūgių į veidą, t. y. į dešinę akį, į dešinės pusės žandikaulio sritį, į burnos sritį.
A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą ir dalį žalos nukentėjusiajai) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).
A. B. bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, jis ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 136–138). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir sakydamas paskutinį žodį akcentavo, kad jį nusikalsti paskatino nukentėjusiosios neblaivumas ir elgesys. Akivaizdu, kad A. B. siekia pateisinti savo elgesį, perkelti atsakomybę nukentėjusiajai, kartu bando minimizuoti savo kaltės laipsnį dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją. Toks kaltinamojo elgesys nelaikytinas kaip nuoširdus gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl teismas nenustato šios A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuo metu, kai nebuvo išnykęs ir panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (1 t., b. l. 112–115), už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą – sunkų sveikatos sutrikdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius trejus metus trauktas administracinėn atsakomybėn vieną kartą, jam paskirta žodinė pastaba dėl to, kad perėjo gatvę neleistinoje vietoje (1 t., b. l. 116–117). Kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiką (1 t., b. l. 118–120). Bylos duomenimis, A. B. praeityje gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82), taip pat (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. B., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. buvo teistas vieną kartą, jis padarė šią nusikalstamą veiką teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, paskutinį kartą trauktas administracinėn atsakomybėn 2021 m. rugpjūčio 8 d., jam paskirta žodinė pastaba dėl to, kad perėjo gatvę neleistinoje vietoje. Dėl A. B. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. B. nusikalstama veika padaryta dėl alkoholio vartojimo. Taigi, akivaizdu, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra jo viena iš jo nusikalstamo elgesio apraiškų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kai asmuo turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Todėl, teismo vertinimu, A. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. B. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. B. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Nors prokuroras baigiamojoje kalboje prašė paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau, teismo vertinimu, A. B. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas taip intensyviai riboti jo laisvę, juolab kaltinamasis nusikalto savo gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat atsižvelgia į šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
A. B. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę R. I.. Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu A. B. buvo teistas už panašaus pobūdžio kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą itin žiauriai tuometinei savo draugei. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. B. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Civiliniai ieškiniai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 114,11 Eur išlaidų priteisimo už R. I. gydymą (1 t., b. l. 72–75), kuris yra atlygintas ir kurio civilinė ieškovė atsisakė (1 t., b. l. 183–186). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Tuo metu nukentėjusioji R. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55). Nukentėjusioji R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio ji jautėsi sugniuždyta, buvo siaubingai gėda, kadangi dirba su žmonėmis, vyksta konferencijos su vaizdu, negalėjo tris savaites dirbti dėl psichologinės būklės. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, gėrė vaistus, vaizdas matėsi neryškiai, atminties sutrikimai, pasekmės jaučiasi iki šiol. Pasak nukentėjusios, po įvykio apie mėnesį lankėsi pas psichologę. Sužalojimai visiškai užgijo po mėnesio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. B. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš R. I., t. y. jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji jautė tam tikrą skausmą. Bylos duomenimis, po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sužalojimai užgijo po mėnesio nuo nagrinėjamo įvykio. Be to, nukentėjusioji R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio ji kreipėsi pagalbos pas psichologus, liko neigiami padariniai psichinei sveikatai, baimės jausmas. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl A. B. nusikalstamos veikos patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į byloje įrodytų A. B. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš R. I..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė – už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį.
A. B. atlygino R. I. 200 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 202). Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. I. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš A. B. priteistinas papildomai 600 Eur neturtinės žalos dydis (įvertinus ir tai, kad A. B. atlygino R. I. 200 Eur neturtinės žalos). Teismo manymu, būtent minėtas neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą (suduota keletas smūgių į veidą, t. y. į dešinę akį, į dešinės pusės žandikaulio sritį, į burnos sritį, t. y. į gyvybiškai svarbų organą) ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje. Vien R. I. prašymas priteisti prašomą neturtinės žalos dydį teismo neįpareigoja.
VII. Kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 145–146). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. B. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.
Iš A. B. nukentėjusiajai R. I. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.